baneris leidinys

Šiemet vyksta konkursas, skirtas geriausio šalies artojo rinkimams. Artojai bus renkami ir Šakių rajone.  

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos bendrovių asociacija, šalies rajonų savivaldybės šiemet rengia rudeninio arimo konkursą. Šakių rajone rudeninio arimo konkurso dalyvius vertins Plokščių žemės ūkio bendrovės vadovas Vytautas Bitinas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Šakių skyriaus pirmininkas Rimantas Valiukas, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis.  Renkant geriausią artoją, bus atsižvelgta į žemės arimo kokybę. Rajono komisija  iki lapkričio 1 dienos nustatys nugalėtojus ir apie juos informuos respublikinio rudeninio arimo konkurso vertinimo komisiją.

„Draugo“ inf.
vamzdziu_tiesimasAplinkos projektų valdymo agentūra informavo, kad UAB „Šakių vandenys“ projektas yra vykdomas netinkamai ir, jei laiku nebus pasirašyta bent viena iš rangos darbų sutarčių, agentūra siūlys stabdyti projektą. UAB „Šakių vandenys“ tikisi, kad viską pavyks įgyvendinti laiku.

Nuotr. Jei nebus sustabdytas „Šakių vandenų“ projektas, jo įgyvendinimo metu planuojamos tiesti naujos vandentiekio ir nuotekų tinklų trasos, statomi valymo įrenginiai.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šakių rajone“ įgyvendinimo metu planuojama nutiesti 8.04 km naujų vandentiekio tinklų ir 25.54 km naujų nuotekų tinklų bei pastatyti nuotekų valymo įrenginius Kiduliuose, Griškabūdyje, Plokščiuose, Kriūkuose, o Lekėčių nuotekų valymo įrenginius numatyta rekonstruoti. Bendra projekto vertė – 27 mln. 110 tūkst. litų. Atlikus visus numatytus darbus, galimybę naudotis centralizuotais nuotekų tinklais įgytų beveik du tūkstančiai, vandentiekio tinklais - apie 400 rajono gyventojų.

Projektų valdymo agentūra pažymi, kad projekto įgyvendinimas Šakių rajone vykdomas netinkamai, iki šiol nėra užbaigtos pirkimo procedūros ir nepradėtas veiklų įgyvendinimas, viešieji pirkimai vykdomi nepagrįstai ilgai. Agentūra apie tai raštu informavo ir UAB „Šakių vandenys“, ir Šakių rajono savivaldybę, tačiau, vis tiek nesilaikoma sutarties sąlygų. „Informuojame, kad nepasirašius bent vienos rangos darbų sutarties iki šių metų gruodžio 1 dienos, Agentūra siūlys Aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl šio projekto sustabdymo“, - rašoma Projektų valdymo agentūros pranešime.
Spalio 18 dieną Šakių rajono savivaldybėje vyko konkursas Regioninės plėtros skyriaus projektų koordinatoriaus pareigoms užimti. Į šią vietą pretendavo penki žmonės.

Šakių rajono meras Juozas Bertašius yra išreiškęs pastabas dėl stringančių europinių projektų įgyvendinimo. Kaip žinia, Regioninės plėtros skyriuje su tokiais projektais dirba penki specialistai. Tačiau viena iš jų, Janina Povilaitytė, šiuo metu yra motinystės atostogose. Jos vietoje dirbti buvo paskirtas jaunas specialistas Gintaras Mateika. Tačiau jo darbas netenkino darbdavio. Pasak Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio, G. Mateika netinkamai atliko jam pavestas pareigas, dėl to kilo nemažai problemų, todėl teko ieškoti kompetentingesnio darbuotojo. Į darbą su projektais pretendavo penki dalyviai: Aldas Cikana, Eglė Mockevičiūtė. Ingrida Maksvytienė, Martinas Eimutis, Asta Veličkienė. Pastaroji pretendentė, pasak administracijos direktoriaus, į pokalbį neatvažiavo, o M. Eimutis atsisakė dalyvauti konkurse. Toliau konkuravo tik trys asmenys.

Komisija, kurią sudarė administracijos direktorius, jo pavaduotojas Algimantas Damijonaitis, savivaldybės juristė Jūratė Šneideraitienė ir Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas, pasirinko I. Maksvytienę. Ji, pasak J. Puodžiukaičio, dirbs su projektų dokumentais. Konkurso laimėtoja Vytauto Didžiojo universitete yra įgijusi Viešojo administravimo bakalaurą. Moteris yra dirbusi administratore, socialine darbuotoja, pardavėja - apskaitininke.

„Draugo“ inf.
vaiksnorieneSpalio 8 dieną Šakių kultūros namų mažojoje salėje rinkosi rajono bitininkų draugijos nariai. Negausiai susirinkę bičiuliai aptarinėjo bitininkystėje vyraujančias problemas bei diskutavo apie jų sprendimo galimybes.   
 
Nuotr. Bitininkų draugijos pirmininkė D. Vaikšnorienė. 
 
Spalio 8 dieną Šakių kultūros namų mažojoje salėje rinkosi rajono bitininkai, dar vadinami bičiuliais, kaip teigė Dalia Vaikšnorienė, vienijami ne tik draugijos, bet ir bičiulystės. Į seminarą ir popietę bitininkams atėjo tik apie dvidešimt bitininkų, nors buvo tikėtasi, jog susirinks kur kas gausiau. Kaip ir visuomet, tokių susirinkimų metu bitininkai galėjo įsigyti įvairios literatūros. Naujesnius leidinius rajono bitininkams pristatė Šakiuose viešėjęs redaktorius, mokslų daktaras Vytautas Salinka. Daugelis jo leidinių, tokių kaip „Bitininko kalendorius”, „Bitininkystės naujienos”, jau keletą metų džiugina ir moko bičiulius sėkmingos bitininkystės.

Šįkart seminaras buvo skirtas bičių priežiūros naujovėms aptarti. Dar kartą buvo akcentuotas rudeninis bičių gydymas nuo erkių naudojant ne vieną, o kelias priemones. Bitininkai vėl aptarė naują bičių nozematozės atmainą „Nosema Ceranae“. Susirinkime buvo aptartos bičių ligų profilaktinės ir gydymo priemonės, vaistinių augalų panaudojimas bitininkystėje.

Kaip žinia, jau ne vienerius metus bitininkams rūpestį kelia žemės ūkyje naudojama chemija. Bitininkai pastebi, kad neretai ūkininkai užmiršta įspėti kaimynystėje laikomų bičių savininkus apie laukų purškimą. Bitininkai mano, jog žemdirbiai laukus turėtų purkšti vakarais arba naudoti bitėms pavojaus nekeliančius  preparatus. Bičiuliai turėjo progą pasidalinti ir savo patirtimi, ir abejonėmis dėl bitininkystės ateities, vis labiau plintant chemijai, modifikuotiems augalams, didėjant gamtos užterštumui ir gyvenimo tempui.
traktorius4Giedrė PLEČKAITYTĖ

Ne paslaptis, jog šalyje nelegalus darbas yra gana dažnas reiškinys. Kaip sakoma, būkim biedni, bet teisingi, nelegalių darbuotojų galima aptikti ne retoje įmonėje, o darbymečiu ir dažname šalies ūkininko ūkyje. Apie padėtį Šakių rajono įmonėse, ūkininkų ūkiuose, kalbėjomės su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Marijampolės skyriaus vedėju Albinu Beinarausku.

Nuotr. Šiemet Šakių rajone buvo organizuota 12 ūkio subjektų patikrinimų. Jų metu aptikta 19 nelegaliai dirbusių žmonių. Ūkininkų ūkiuose organizuoti šeši patikrinimai, nustatyta 12 nelegaliai dirbusių asmenų.

Teko sprukti

Pasidomėti apie nelegalaus darbo atvejus rajone paskatino pažįstamos pasakojimas, kaip praėjusią savaitę jai, dirbusiai pas vieną vietos ūkininką, teko sprukti nuo netikėtai darbų įkarštyje užklupusių Darbo inspekcijos specialistų. „Neturiu nuolatinio darbo. Kad išlaikyčiau du mažamečius vaikus dažnai darbymečiu einu dirbti pas ūkininkus. Žinoma, dirbu nelegaliai. Tačiau man labiau apsimoka dirbti nelegaliai, tuomet daugiau pinigų gaunu. Jeigu nuo to, ką uždirbu dar tektų mokėti mokesčius, tai nieko gero...“,- situaciją dėstė kraštietė V. V. Panašu, visiems aišku, kodėl šalyje dažnai dirbama nelegaliai. Apie tai, kaip valstybinė institucija kovoja su nelegaliu darbu šalyje, teiravomės VDI Marijampolės skyriaus vedėjo A. Beinarausko.  
traktorius3Giedrė PLEČKAITYTĖ

Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo projektą „Žemės ūkis“, kurio metu daugiau dėmesio skiria stambiųjų ūkininkų sumokamiems mokesčiams, aiškinasi dažniausiai pasitaikančius mokesčių įstatymų pažeidimus.

Nuotr. Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu įgyvendina projektą „Žemės ūkis“. Buvo atrinkta 30 rizikingiausių stambiųjų ūkininkų ūkių, tarp kurių vienas iš Šakių rajono.   

Kaip žinia, ūkininkai yra viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų grupių Lietuvoje – jie sudaro daugiau kaip pusę (55,7 proc.) visų mokesčius mokančių fizinių asmenų. Šiuo metu ūkininkų ir ūkininkų partnerių Lietuvoje priskaičiuojama 114,5 tūkst. Pernai ūkininkai sumokėjo apie 65 mln. litų mokesčių, tai sudaro tik 23 proc. visų mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai.

Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Danguolė Ona Kučinskienė informavo, kad detalesnei analizei buvo pasirinkti Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apskričių ūkininkų ūkiai, nes jie valdo trečdalį visos šalies dirbamos ūkinės žemės. Tarp 4692 šalies stambiųjų ūkininkų (kurių žemės valdos ekonominis dydis viršija 14 Europinio dydžio vienetų (toliau – EDV*), beveik pusė (48,9 proc.) yra minėtų apskričių gyventojai. Be abejo, nebus pamiršti ir kitų apskričių ūkininkai.
vigelisRugsėjo 28 dieną Žemės ūkio rūmuose įvyko prezidiumo posėdis, skirtas svarbiems žemės ūkio reikalams aptarti. Jo metu daugiausiai dėmesio buvo skirta melioracijai. Pasitarime dalyvavo Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis ir Žemės ūkio rūmų atstovas rajone Rimantas Valiukas.  
 
Nuotr. „Pas mus kritiška padėtis. Jeigu kažkas nesiims protingų žingsnių, kaip sugalvoti juos sutvarkyti, tai ateityje gali labai brangiai kainuoti“,- tvirtino A. Vigelis. 
 
Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdyje buvo kalbama apie šalies melioracijos sistemos techninę būklę ir jos gerinimui reikalingą finansavimą. Žemės ūkio skyriaus vedėjas. A. Vigelis kalbėjo, jog melioracijos srityje kaimyninė Latvija Lietuvą aplenkė. Latvijoje melioracijos įrenginiai žymiai geresnės būklės nei pas mus. Tačiau latviai į melioracijos sistemą, kuri drenuoja kur kas mažesnius žemės plotus,  investavo žymiai didesnį kapitalą. Lietuvoje yra apie 2,5 mln. ha drenuotų plotų. „Pas mus kritiška padėtis. Jeigu kažkas nesiims protingų žingsnių, kaip sugalvoti juos sutvarkyti, tai ateityje gali labai brangiai kainuoti“,- tvirtino A. Vigelis. Neatmetama galimybė, kad dėl tokios padėties ateityje žemdirbiai gali vėlai sėti ir netgi visai nepjauti. „Mūsų rajonas ypač jautrus, kadangi žemės molingos ir esame lygumų rajonas. Čia ne Molėtų, Varėnos smėliukai. Jeigu drenažas suges, o jau daug kur drenažai ir kanalai genda, tai pasekmės bus labai liūdnos ir galima prognozuoti, kad bus nuostolių“,- sakė vedėjas. Nors rajone vis daugiau įsteigiama melioracijos asociacijų, tačiau, manoma, jų kūrimasis neišspręs esamų problemų. „Tos asociacijos problemos neišspręs“, - teigė A. Vigelis ir pridūrė, jog melioracijos problemas turi spręsti specialistai ir viską reikia tvarkyti kompleksiškai.
Šių metų pavasarį šalies miškų urėdijos atkūrė 8882,7 ha ir įveisė 731,9 ha naujų miškų. Rudenį dar numatoma atkurti 522,3 ha ir įveisti 83,6 ha naujų miškų. VĮ „Šakių miškų urėdija“ siūlo įvairių rūšių sodinukų.

Rudeninių miško sodinimo darbų apimčių padidėjimą kai kuriose miškų urėdijose lėmė pernai metų rugpjūčio mėnesį praūžusio škvalo pažeistų medynų atkūrimas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo iškirtimo. Ši įstatymo nuostata galioja ir privatiems miško savininkams.

Miško atkūrimo ir naujų plotų įveisimo darbams miškų urėdijos yra pasiruošusios tinkamai – turi pakankamai sodmenų savo reikmėms bei siūlo jų įsigyti privačių miškų savininkams. VĮ „Šakių miškų urėdija“ be išankstinių sutarčių siūlo šį rudenį įsigyti šių rūšių sėjinukų ir sodinukų: klevo sėjinukų – 3,6 tūkst. vnt., liepos sėjinukų – 2,1 tūkst. vnt., liepos sodinukų  - 4,4 tūkst. vnt., krūmų – 6,8 tūkst. vnt.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos