baneris leidinys

baltrusaitisGiedrė PLEČKAITYTĖ

Ką tik prasidėjusios žiemos ūkanotą ketvirtadienį į Griškabūdžio miestelio pakraštyje įsikūrusių Baltrušaičių šeimos ūkį sugužėjo gausus būrys kiek netikėtų svečių. Jie į ūkį atvežė naująjį ūkininko pirkinį – bendrovės „DOJUS argo“ parduotą 300-ąjį 185 arklių galios traktorių John Deere 7530 premium.

Nuotr. Praėjusį ketvirtadienį UAB „DOJUS agro“, pristatydama 300-ąjį traktorių, staigmeną padarė griškabūdiečiui ūkininkui R. Baltrušaičiui. Jis taip pat neliko skolingas svečiams ir užgrojo armonika.

Rajone – pirmoji staigmena

Žemės ūkio technikos, atsarginių dalių prekyba ir techniniu aptarnavimu savo klientus aprūpinanti UAB „DOJUS agro“ nemenką staigmeną surengė griškabūdiečiui ūkininkui Rolandui Baltrušaičiui. Ketvirtadienio priešpietį ūkininko nupirktas naujas traktorius į namus buvo pristatytas su visomis šventinėmis iškilmėmis. Į ūkininko kiemą sugužėjo visas pulkas svečių, kurie atvežė naują 185 arklių galios John Deere 7530 premium - 300-ąjį bendrovės „DOJUS agro“ parduotą traktorių. „Kad traktorių atveš, tai žinojau. Čia mane pakišo“, - kalbėjo gerokai pasimetęs naujojo traktoriaus savininkas R. Baltrušaitis.
paliukaitieneAsta GVILDIENĖ

Praėjusią savaitę vykusiame Šakių verslo klubo susirinkime buvo aptarta Verslo informacijos centre  susidariusi situacija. Susirgus jam septynerius metus vadovavusiai direktorei Aurelijai Baužaitei, pradėta ieškoti žmogaus, galinčio dirbti šį darbą. Verslo klubo narių manymu, geriausiai šiam darbui tiktų Šakių „Žiburio“ gimnazijos verslo ir vadybos technologijos mokytoja Daiva Palukaitienė.

Nuotr. Pasak D.Palukaitienės, jos kandidatūra Verslo informacijos centro vadovės pareigoms užimti kol kas tik pasiūlymas. Ar bus jam pritarta, priklausys nuo rajono savivaldybės mero ir Ūkio ministerijos vadovų pozicijos.

Iškėlė naują kandidatūrą

Nors Verslo informacijos centro direktorė Aurelija Baužaitė vis dar gydosi ir prašymo dėl atleidimo savivaldybės administracijos direktoriui Juozui Puodžiukaičiui nėra įteikusi, Verslo klubo nariai pradėjo ieškoti žmogaus, galinčio užimti šią vietą. Pačia tinkamiausia vieningai pripažinta Šakių „Žiburio“ gimnazijos verslo ir vadybos technologijos mokytojos D.Palukaitienės kandidatūra. Jei likusios dvi Verslo informacijos centro dalininkės – savivaldybė ir Ūkio ministerija pritars, o ankstesnioji direktorė atsisakys savo užimamų pareigų – ekonomikos studijas Vilniaus universitete baigusi D.Palukaitienė sutinka stoti prie Verslo informacijos centro vairo.
savartynoGintarė MARTINAITIENĖ

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (MAATC) šiuo metu Lukšių seniūnijoje, buvusio sąvartyno vietoje, įrenginėja bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Nors tokios aikštelės ir reikalingos, ir naudingos, Lukšių seniūnas nerimauja dėl to, kad sunkiasvorė technika ardo ir gadina kelius.

Nuotr. Šiuo metu bioskaidžiųjų atliekų aikštelė įrenginėjama Lukšių seniūnijoje, buvusio sąvartyno vietoje.

Kai MAATC baigs įgyvendinti projektą, bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikštelės veiks visuose apskrities rajonuose. Pirmoji šiuolaikiška, europinius standartus atitinkanti atliekų kompostavimo aikštelė mūsų apskrityje jau greitai atsiras Kalvarijos savivaldybėje. Darbai vyksta ir Plėgių kaime, Lukšių seniūnijoje. Čia aikštelė įrenginėjama buvusio sąvartyno vietoje. Ji turėtų pradėti veikti iki 2013 metų. Sudėtingiau kompostavimo aikštelių reikalai sprendžiami Kazlų Rūdoje ir Vilkaviškyje.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė pripažino, kad pradėjus veikti kompostavimo aikštelėms, tikimasi, jog į sąvartyną patenkančių atliekų turėtų gerokai sumažėti. Dabar pristatomų atliekų kiekiai gerokai viršija normas ir kelia nemažą nerimą. Pavyzdžiui, per 20 metų, kol planuojama, jog veiks MAATC sąvartynas, jame turėtų būti sukaupta 750 tūkst. tonų atliekų. Dabar, per dvejus su puse metų, jau sukaupta 137 tūkst. tonų. Vien per metus į sąvartyną pristatyta 62 tonos atliekų, o jų turėtų būti perpus mažiau. Kadangi atliekų kiekiai viršijami, jų sutvarkymui reikia ir daugiau pinigų. Tuo labiau, kaip pabrėžė L. Burbienė, kad maždaug pusė pristatomų atliekų yra bioskaidžios, tinkamos kompostavimui. „Tie žmonės, kurie gyvena individuliuose namuose ar kaime, turėtų kompostavimo duobes įsirengti pas save. Dabar galvoja, kad jeigu moka už atliekas, tai gali į konteinerį pilti bet ką. Taip nėra. Dėl nerūšiavimo ateityje mokestis kai kuriose savivaldybėse gali dar didėti“, - tikino atstovė spaudai. Ateityje svarstoma, kad tiems žmonėms, kurie turės tokias aikšteles ir atliekas kompostuos, bus taikomas mažesnis mokestis. Didžiąją dalį vietinės rinkliavos ir mokesčių už atliekų tvarkymą sudaro į sąvartyną pakliūvančių šiukšlių sutvarkymo kaštai. Kuo mažiau atliekų sutvarkoma, tuo mažiau tai kainuoja ir gyventojams.
Paskutiniajame rajono tarybos posėdyje buvo patvirtintos Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės.

Naujosios Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės patalpintos Šakių rajono savivaldybės tinklalapyje, kuriame gyventojai gali rasti prašymo ir leidimo formą. Medžių kirtimu suinteresuotas žmogus su prašymu gali kreiptis į seniūną, kuris turi parengti leidimą. Jo kopiją seniūnai per tris dienas privalo pristatyti saugojimui į Ūkio skyrių. Jei iškyla nesutarimai dėl medžių kirtimo, tada jas padeda spręsti Želdyno komisija. Pasak savivaldybės Ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Astos Cikanienės, sudėtingų atvejų rajone pasitaiko vienas kitas. Apskritai naujai patvirtintos taisyklės orientuotos į visuomenines teritorijas, jautrias žmonių nuomonei.

„Draugo“ inf.
snorasGintarė MARTINAITIENĖ ir Giedrė PLEČKAITYTĖ

Lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo banką „Snoras“, o lapkričio 24 dieną pritarta dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai nei didžiuosiuose miestuose, Šakių rajone šio banko paslaugos nebuvo pačios populiariausios. Daugelis, nors ir susiduria su problemomis, situacijos nedramatizuoja, tačiau kai kuriuos verslininkus tai palies skaudžiau.

Nuotr. Rajone banko „Snoras“ paslaugos nebuvo pačios populiariausios, nors yra patiriančių tam tikras problemas.

Biudžetinių įstaigų nepalies


Skelbiama, kad dėl žlungančio banko „Snoras“ nemažų nuostolių patirs ir 27 šalies savivaldybės. Šakių rajono biudžetinės įstaigos neigiamų padarinių išvengs.

Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikta apklausa parodė, kad banke „Snoras“ yra užšaldyta apie 75 mln. litų 27 savivaldybių ir jų įstaigų bei įmonių lėšų. Tai ir mokinio krepšelio bei socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skirtos lėšos, todėl kai kurioms savivaldybėms gali kilti sunkumų pervedant darbo užmokestį švietimo įstaigų darbuotojams bei  paramą nepasiturintiems gyventojams. Savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė patikino, jog banko žlugimas Šakių rajonui neigiamai neatsilieps - rajono biudžetinės įtaigos šiame banke sąskaitų neturi.
elektraŠakiuose vykusio Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto posėdžio metu Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Uselis teikė svarstyti klausimą dėl savivaldybėms perduotų ūkininkų elektros tinklų pardavimo.

AB „LESTO“ Elektros tinklo tarnybos direktorius Rytis Borkys džiaugėsi galėdamas dalyvauti vykusiame posėdyje, kuriame, anot jo, buvo sprendžiami skausmingi klausimai, aktualūs nuo 1998 metų. Diskutuojant apie savivaldybėms perduotų ūkininkų elektros tinklų pardavimą, AB „LESTO“ atstovai  informavo posėdžio dalyvius, kad bendrovė yra pasiruošusi išpirkti savivaldybių valdomus elektros tinklus. „Visų pirma galėčiau pasakyti, kad bendrovė nusprendė tuos tinklus išpirkinėti. Atėjo tas laikas ir momentas, kad tą reikia įteisinti“, - teigė R. Borkys. Šiuo metu minėtos linijos yra valstybės nuosavybė ir yra perduotos savivaldybėms valdyti patikėjimo teise. LSA surinktais duomenimis, kuriuos pateikė 48 iš 60 savivaldybių, elektros tiekimo linijų ir transformatorinės pastočių vertė yra daugiau nei 28 mln. litų.

„Draugo“ inf.
haase_irenaSpecialiai sudaryta komisija keletą mėnesių tyrė, aiškinosi bei pateikė išvadas dėl UAB „Šakių vandenys“ veiklos. Bendrovės vadovas Vaidas Litinskas komisijos darbą vertina labai gerai, nors ne su visomis išvadomis sutinka. Tiesa, po jomis nepasirašė vienintelė komisijos narė Irena Haase. Kodėl?

„Nepasirašiau tik todėl, kad per vėlai buvau įtraukta į komisiją ir nedalyvavau visuose posėdžiuose“, - tikino tarybos narė. Ji nemano, kad išvados parengtos netinkamai. Priešingai. Pasak I. Haase, jei įmonė atsižvelgs į patarimus, jos padės bendrovei bristi iš nesėkmių liūno.

UAB „Šakių vandenys“ vadovas V. Litinskas su komisijos išvadomis buvo supažindintas praėjusį trečiadienį. Pasak jo, komisijos darbas itin naudingas. „Labai gerai, nes apskritai pirmą kartą buvo pripažinta, kad tikrai yra problemų, tokių kaip lietaus vanduo, ir jas reikia spręsti“, - tikino vadovas. Nors patį komisijos darbą V. Litinskas vertina itin teigiamai, su kai kuriomis išvadomis, jis nelinkęs sutikti. Visi šie niuansai buvo aptarti darbinio rajono valdžios atstovų ir bendrovės vadovybės susitikimo metu. V. Litinsko vadovaujama bendrovė, kalbant apie valdomą turtą, turi daugiau ambicijų, tad vadovas mano, jog komisija šiam dalykui skyrė per mažai dėmesio ir numatomų lėšų. Be to, V. Litinską šiek tiek neramina, kad komisija numatė, jog bendrovei artimiausiais metais nereikėtų imti naujų banko paskolų. Tačiau dėl to V. Litinskas situacijos nedramatizuoja ir tikina, kad kol kas visiems numatytiems darbams lėšų pakanka, o kaip bus ateityje, parodys laikas. Svarbiausia, kad atsirado produktyvus dialogas tarp rajono valdžios ir UAB „Šakių vandenys“.

Apie komisijos išvadas bei pasiūlymus rašėme lapkričio 8 dienos publikacijoje „Po kelių mėnesių darbo – išvados ir pasiūlymai“.

„Draugo“ inf.
laidaiAsta GVILDIENĖ

Lapkričio 21 dieną į redakciją kreipėsi sunerimusi Sudargo gyventoja, nerandanti bendros kalbos su AB LESTO darbuotojais. Praėjusį šeštadienį stulpe užsidegęs elektros laidas  ne tik sukėlė ant kojų artimuosius ir kaimynus, bet ir sutrikdė prieš savaitę iš ligoninės grįžusios moters sveikatą. Problema dar neišspręsta – ant stulpo kabo tas pats, gerokai suskirdęs laidas, o ginčas, kas jį turi pakeisti, tebevyksta.

Nuotr. Ant elektros stulpo užsidegę laidai tapo ginčų ir žmonių nesusikalbėjimo priežastimi.  

Gyvena su baime

Kai atvykome į įvykio vietą išklausyti, kas atsitiko, mus pasitiko sunerimusi Sudargo gyventoja Janė Rekešienė. Daugiau nei 80 metų sulaukusi moteris ir šiandien negali atsikratyti baimės jausmo, kad nesutvarkyti laidai gali ir vėl užsidegti.

„Iš pradžių nesupratau, kas čia darosi? Tik plykst ir plykst. Pažiūriu pro langą – pas mane fejerverkai. Dega elektros laidas, o kibirkštys krenta ant vasarinės stogo, ant šalimais augančio ąžuolo, - vis dar su baime prisimena moteris. – Nežinodama, ko griebtis, pasikviečiau kaimynę.“ Atbėgusi Valentina Kutkaitienė nepasimetė. Ji pirmiausiai atjungė skaitilį, kad neužtrumpintų buities prietaisų, esančių namuose. Tačiau be elektrikų niekas negalėjo atjungti ir toliau kibirkščiuojančio laido.
92

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos