baneris leidinys

katilineAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį mėnesį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke Diana Korsakaite aptarė galimybes mažinti šildymo kainas. Šalies vadovė priekaištavo, kad sprendimų, kaip tai padaryti, net neieškoma. Apie tai kalbėjomės su UAB „Šakių šilumos tinklai“ generaliniu direktoriumi Laimučiu Kasparavičiumi, kuris teigė, kad mūsų rajone ieškoma būdų, kaip sumažinti šilumos kainą -  jau šią vasarą Šakiuose planuojama pastatyti naują biokuru kūrenamą katilą.
 
Nuotr. Dar šią vasarą Gimnazijos g. esančioje katilinėje planuojama pastatyti biokuru kūrenamą katilą, kurio eksploatacija turėtų prasidėti nuo naujo šildymo sezono pradžios.
 
Prezidentės manymu, „visoje šalyje tikslinga nustatyti šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudų „lubas“ ir į šilumos kainą įskaičiuoti tik būtiniausias šilumininkų sąnaudas. Gyventojai neturi apmokėti neefektyvių šilumos tiekėjo sąnaudų - jas turi padengti pati šilumos įmonė. Jeigu šilumos teikėjas tiesia pačius brangiausius vamzdžius ar kūrena vien brangiausiu kuru, - už tokias sąnaudas  pats turi ir susimokėti.“
Praėjusiais metais pagal 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas) pateiktos 433 paraiškos 9,6 mln. litų paramai gauti. Tačiau rajono žemdirbiai labai skeptiškai žiūri į šią paramą.
 
Nelaukiant kol pabus gamta ir prasidės pavasario sėjos darbai, informuojame, kad ir šiais metais paraiškos pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas)bus priimamos nuo vasario 1 iki gegužės 3 dienos. Suskubusiems ir panorusiems pasirūpinti melioracijos grioviais šiemet numatyta skirti daugiau nei 10 mln. Lt. Atsižvelgiant į patirtį ir pasitaikančius probleminius klausimus vykdant griovių priežiūros darbus, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimas. Nustatyta, kad pareiškėjas gali pateikti daugiau negu vieną paraišką griovių priežiūros darbams atlikti, jeigu bendra prašoma paramos suma neviršija 50 tūkst. Lt. Taip pat praplėsta finansuojamų darbų sritis numatant atlikti melioracijos grioviuose esančių pralaidų išvalymo darbus nuo augmenijos sąnašų. Visi pareiškėjai nuo paramos patvirtinimo datos pagal sąmatą numatytus melioracijos griovių sutvarkymo darbus gali atlikti iki 2014 m. birželio 1 dienos ir gauti 100 proc. paramos dydį.
 
 „Draugo“ inf.
Praėjusį pirmadienį Žemės ūkio rūmuose vykusiame pasitarime buvo nuspręsta kovo 22 dieną surengti visuotinį šalies žemdirbių suvažiavimą. Tiek rajono, tiek visos šalies žemdirbiai raginami aktyviai dalyvauti planuojamame suvažiavime ir išsakyti dabartines kaimo gyvenimo ir ūkininkavimo problemas.
 
Pirmadienį Žemės ūkio rūmuose gausiai susirinkus Lietuvos žemdirbių atstovams buvo nuspręsta kovo 22 dieną Kaune, sporto halėje, surengti visuotinį žemdirbių suvažiavimą, į kurį planuojama pakviesti Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, žemės ūkio ministrą prof. Virgilijų Jukną ir kitus valdžios atstovus.

Susitikimo metu abejonių, ar visuotinis suvažiavimas reikalingas, nekilo. Rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis teigė, jog suvažiavimas – puiki galimybė ne tik aptarti esamas problemas, bet ir patiems žemdirbiams pasiūlyti priimtiniausius jų sprendimo būdus. Anot jo, naujoji valdžia yra atvira pasiūlymams, todėl turime nesnausti, siūlyti savo idėjas.

Suvažiavime planuojama aptarti dabartinę žemės ūkio situaciją, padėtį grūdų, gyvulininkystės, pieno, daržovių ir vaisių sektoriuose. Bus aptarta 2014-2020 metų ES finansinė perspektyva ir kokia dalis lėšų teks žemės ūkio finansavimui.
stankaitisGintarė MARTINAITIENĖ
 
Nors naujosiose patalpose DnB Lietuva Šakių skyrius dirba apie mėnesį, tačiau tik šiandien oficialiai atveria duris. Tokio kardinalaus patalpų atnaujinimo skyrius sulaukė pirmasis Lietuvoje. Jo vadovas Darius Stankaitis džiaugiasi, kad atlikusdarbus pasikeitė jų darbo sąlygos, patogiau dirbti darbuotojams, apsilankyti ir paslaugas gauti klientams.
 
Nuotr. D. Stankaitis džiaugiasi, kad atnaujinus patalpas patogiau dirbti darbuotojams, paslaugas gauti klientams.
 
Keitėsi viskas
 
D. Stankaitis pripažino, kad metų pabaigoje teko gyventi ekstremaliomis sąlygomis, vargti ir darbuotojams ir klientams, tačiau niekas neabejoja ar vertėjo, nes rezultatai kalba patys už save. Į klausimą, kas patalpose buvo padaryta ir pakeista, tenka atsakyti – viskas. Anksčiau darbuotojai buvo įsikūrę tiek pirmajame, tiek antrajame pastato aukšte, o dabar visi dirba viename aukšte, kur vienas nuo kito atskirti arba specialiomis sienomis, arba turi atskirus kabinetus. Be to, per banko patalpas, priešingai nei anksčiau, nebus galima pereiti ir patekti į antrajame pastato aukšte įsikūrusias įstaigas, tad nebus ir tam tikro „bardako“. „Anksčiau buvo nepatogu nei mums, nei klientams, o dabar kiekvienas darbuotojas turi atskirą darbo vietą, tapo daug patogiau aptarnauti klientus, atsirado galimybė individualiau su jais bendrauti. Svarbu, kad atsirado eilių reguliavimo sistema“, - teigė Šakių skyriaus vadovas. Klientui daug paprasčiau, kai atėjus į banką nereikia blaškytis, o tik pasirinkti norimą paslaugą ir laukti savo eilės pas specialistą. Patalpos erdvios, šviesios, šiuolaikiškos ir jaukios, vieną pagrindinių sienų puošia Norvegijos vaizdas. Jis pasirinktas neatsitiktinai – DnB yra didžiausias Norvegijos bankas, turintis padalinius 19 pasaulio šalių. Lietuvoje yra 78 šio banko skyriai.
dubickaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Noras gyventi ir dirbti žemę savame krašte gražų būrį jaunimėlio paskatino vykti į Belgijos sostinę Briuselį. Čia dar kartą buvo garsiai išsakyti Baltijos šalių žemdirbių lūkesčiai ir reikalavimai - suvienodinti išmokas žemės ūkiui su senosiomis Europos Sąjungos šalimis. Pikete dėl šviesios Lietuvos kaimo ateities dalyvavo ir jaunieji ūkininkai Armintas ir Marius Dubickai iš Griškabūdžio.
 
Nuotr. Griškabūdiečiai Marius (kairėje) ir Armintas Dubickai mano, jog geriausia gyventi ir dirbti tik savame krašte.   
 
Išreiškė reikalavimus
 
Šakių rajono žemdirbių asociacijos primininkui Rimantui Valiukui dėkingumą už parodytą  pasitikėjimą atstovauti rajonui ir suteiktą galimybę vykti į Briuselį reiškiantys broliai A. ir M. Dubickai dar tebegyvena kelionės prisiminimais. Šįkart dėl šviesesnės Lietuvos kaimo ateities, siekiant suvienodintų ES išmokų, į taikų piketą Briuselyje buvo išsiųstas bemaž 60 Lietuvos ūkininkų būrys, kurio didžiąją dalį sudarė jaunieji ūkininkai. Belgijos sostinė aidėjo nuo dainuojančių jaunatviškos energijos kupinų piketuotojų, aiškiai pareiškusių, kad Baltijos šalių jaunimas nori ūkininkauti savame krašte.  
lipskasPenktadienį Šakiuose viešėjęs Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas supažindino rajono ūkininkus su šių metų grūdų supirkimo tendencijomis. Pastebima, jog pasaulyje galimas grūdų perteklius.
 
„Jungtinėse Amerikos Valstijose žiemkenčiai atrodo labai prastai, džiūsta. Apie 30 proc. pasėlių yra patenkinamos būklės. Australijoje taip pat sausra“, - padėtį pasaulyje apžvelgė R. Lipskas. Be to, Kanada, Rusija ketina didinti pasėlių plotus. Į pasaulinę grūdų rinką žaliavos žada pateikti Indija, kurios ūkininkai didina javų plotus. Šios šalies ūkininkai po septynerių metų pertraukos pernai pirmą kartą eksportavo grūdus.

Pastebima, kad grūdų supirkimo kainos pradeda kristi. Ar žymiai jos keisis, priklausys nuo gamtos – nuo to, kaip baigs žiemoti pasėliai. „Prieš dvi savaites teko žiūrėti laidą. Rusijos Prezidentas  Vladimiras Putinas pasakė: „Skaičiuokite, bankininkai, kaip išgyvensite, jeigu kris žaliavų kainos“. Iki šiol niekas gyvenime bankininkams nedavė tokio perspėjimo“, - susirinkime kalbėjo R. Lipskas. Be to, analitikai kalba, kad pasaulis su tokiomis kainomis toliau gyventi negali. „Sako bankai turi pinigų. Bet kas iš to. Kiek pinigų įšaldė Graikija, Ispanija, Italija, kitos šalys“, - kalbėjo R. Lipskas, perspėdamas ūkininkus ūkio veiklą planuoti pesimistiniam variantui, kad paskui netektų labai stipriai gailėtis.
kasparaviciusAsta GVILDIENĖ
 
Sausio mėnesį spustelėjus šalčiams, ne vienas šakietis su baime laukia sąskaitos už buto šildymą. Akivaizdu, kad sausį gyventojai suvartojo daugiau šilumos nei praėjusių metų gruodį. Apie tai, nuo ko priklauso šilumos kaina ir nevienodas tos pačios kvadratūros butų  mokestis už šildymą, teiravomės UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus Laimučio Kasparavičiaus.
 
Nuotr. L.Kasparavičiaus tvirtinimu, šilumos suvartojimas dažniausiai priklauso ne nuo šilumos tiekėjo, o nuo šilumos vartotojų ir atskiruose namuose jis labai skiriasi.
 
Priklauso nuo daugelio faktorių
 
Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus, teiginys, jog atšalus orams, kils ir šildymo kainos, absoliučiai neteisingas. Šilumos kaina priklauso ne nuo šalčio, o nuo kuro kainos, kurį kūrenant gaminama šiluma. „Atšalus orams kyla ne šilumos kaina, bet didėja jos suvartojimas, - tvirtino L.Kasparavičius. – Tik šilumos suvartojimas dažniausiai priklauso ne nuo šilumos tiekėjo, o nuo šilumos vartotojų ir atskiruose namuose jis labai skiriasi.“ Tai daugiausiai priklauso nuo gyventojų požiūrio į šilumos taupymą, namo sandarumo (jo šiluminės varžos) ir kitų faktorių, kuriems šilumos tiekėjas gali turėti labai mažą įtaką. Generalinio direktoriaus teigimu, daugiausiai šilumos suvartoja nedideli mediniai namai, turintys labai mažą šiluminę varžą. Jeigu per praėjusių metų gruodžio mėnesį S. Banaičio g. 12, J. Basanavičiaus g. 4, Bažnyčios g. 13, V. Kudirkos g. 39, S. Banaičio g. 4, Gimnazijos  g. 34 suvartojo po 19,97 – 21,56 kWh/m2 šilumos, tai V. Kudirkos g. 94, Kęstučio g. 4, V. Kudirkos g. 37 ir 47, Šaulių g. 8, 10, 12, 18 per tą patį laikotarpį suvartojo net po 48,07 – 32,76 kWh/m2 arba dvigubai daugiau nei anksčiau minėtieji. „Tad šių namų gyventojai turės mokėti už šilumą apie 2 kartus daugiau, esant tai pačiai šilumos kainai, - teigė L.Kasparavičius. -  Tai labai svarbu žinoti, nes daugelis brangiai už šilumą mokančių gyventojų visą bėdą suverčia šilumos tiekėjui, kuris mažai kuo gali jiems pagelbėti. Didelis šilumos suvartojimas pastate labai priklauso ne tik nuo pastato būklės, bet nuo jame gyvenančių šilumos vartotojų sąžinės.“
lipskasGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Pirmasis šių metų rajono ūkininkų susirinkimas sulaukė didelio žemdirbių dėmesio. Pilnutėlėje savivaldybės posėdžių salėje su rajono ūkininkais atvyko susitikti Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas. Jis pristatė ūkininkams taikomo selekcinio užmokesčio naujienas, aptarė pasitaikančias klaidas.  
 
Nuotr. Augalininkystės skyriaus vedėjas R. Lipskas rajono ūkininkus supažindino su selekcinio užmokesčio rinkimo sąlygomis.
 
Apmokestinama tik sertifikuota sėkla
 
Įstojus į Europos Sąjungą, numatyta, kad Lietuvos ūkininkai privalo mokėti selekcinį užmokestį už javų, rapsų ar bulvių sėklą. Septynerių metų pereinamasis laikotarpis, kurį Lietuva buvo išsiderėjusi stodama į ES, baigėsi 2011 metų sausio 1 dieną. Šiomis dienomis šalies žemdirbiai pradeda gauti raginimus susimokėti selekcinį užmokestį už praėjusius metus.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos