baneris leidinys

damijonaitisSima KAZARIAN
 
Verslininkai dažnai domisi Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis. Kas pradedantiems verslą bus siūloma ateinančioje Vietos veiklos grupių (VVG) strategijoje?
 
Nuotr. Šakių krašto VVG pirmininkas A. Damijonaitis teigė, kad verslininkams, norintiems gauti Europos Sąjungos finansavimą, atviri visi keliai, tačiau teks laikytis sąlygų, kurios tenkina ne visus.
 
Nors 2014-2020 m. VVG strategija dar neparengta, tačiau jos kryptys jau žinomos. Praeitą savaitę Raudondvaryje vykusioje konferencijoje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, vyriausybės ir kitų įstaigų atstovai, ruošiantys VVG strategiją Lietuvoje. Konferencijoje buvo apibrėžtos gairės, į kurias turi orientuotis visi Lietuvos rajonai. Jos pagrindu gims ir Šakių krašto VVG strategija. Kokia vieta būsimojoje strategijoje tenka verslui? Pasirodo, jis atsiduria būsimosios strategijos dėmesio centre.
Šiuo metu rajono savivaldybėje pradėti Laisvosios ekonominės zonos teritorijos, apimančios apie 9 ha Šakiuose, Griškabūdžio gatvės kvartale, planavimo ir projektavimo darbai. Vykdant projektą pirmiausia turi būti suprojektuotas ir nutiestas kelias.

Kaip sakė rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, tiesiant kelią, teks iš trijų žemės savininkų perimti dalį žemės ūkio paskirties žemės,- nuo 10 iki 25 arų plotus. Šioje teritorijoje yra gyventojų ganyklos bei dirbama žemė. „Tai yra labai nedideli žemės ploteliai. Gyventojų namų valdų projektas neliečia. Žemės savininkams bus pasiūlytos kompensacijos, tačiau jei šakiečiai geranoriškai nesutiks su savivaldybės siūlomomis sąlygomis, gali tekti žemės plotus paimti visuomenės poreikiams,“- sakė administracijos direktorius J. Puodžiukaitis. Su rajono savivaldybės atstovais sausio 14 dieną susitikti atvykę žemės savininkai pageidavo, kad būtų tiksliai  sužymėtos konkrečios numatyto tiesti kelio ribos. Tik po to gyventojai su savivaldybės vadovais sės prie derybų stalo.

Laisvojoje ekonominėje zonoje numatyta suprojektuoti du sklypus,- 5,5 ha ir 4,37 ha ploto, kurie konkurso būdu bus pasiūlyti rajono verslininkams. „Norinčiųjų vykdyti verslą šioje zonoje yra tikrai nemažai,“- pastebėjo administracijos direktorius J.Puodžiukaitis.
 
„Draugo“ inf.
Pastaruoju metu elektros kainos smarkiai krito, pasirodo, didžiausią įtaką tam turėjo gamtos reiškiniai.
 
Gruodį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos biržoje tesiekė 12,94 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Nuo spalio, kai buvo pasiekusi 22,17 ct/kWh, ji sumažėjo 42 proc. Vien gruodį vidutinė elektros kaina nukrito 21 proc. ir beveik susilygino su kainomis Estijoje ir Suomijoje.

Didžiausią įtaką kainoms darė kritusi paklausa, o tai įvyko dėl žymiai aukštesnės nei įprastai oro temperatūros. Be to, gruodį daug energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų generuota elektra buvo iškart parduodama rinkoje ir tai turėjo kainas mažinančią įtaką“, – aiškino nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas. Jo teigimu, praėjusį mėnesį iškrito neįprastai daug kritulių, kurie užpildė Skandinavijos šalių hidroelektrinių vandens rezervuarus, tai iš dalies turėjo įtakos kainoms Lietuvoje. Įtaką darė ir žaliavinės naftos kaina.

„Draugo“ inf.
fermosVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pataisos. Aplinkos ministerijos, įstatymo pataisų iniciatorės, deklaruojamas pagrindinis pataisų tikslas - palengvinti statybų leidimų išdavimo tvarką, sutrumpinti procedūrų kelią ir biurokratizmą. Pagal naująją tvarką, žemės sklypai bus formuojami Žemės įstatymo nustatyta tvarka, rengiant žemės valdos projektus.
 
Nuotr. Nuo šiol rekonstruojant senus pastatus ūkininkui rūpintis detaliojo plano rengimu jau nebereikės.
 
Iki šiol ūkininkams, norintiems plėtoti gyvulininkystę ar pieno ūkius, norint pradėti naujų pastatų statybą ar apleisto ūkinio pastato rekonstrukciją, tekdavo įveikti daug sunkumų ir biurokratinių slenksčių, o visų reikalingų dokumentų  sutvarkymas užtrukdavo itin ilgai. Ne vienas rajono ūkininkas stebėdavosi, kodėl kitose Europos Sąjungos šalyse žemdirbiams, norintiems plėsti savo ūkį, ne tik  keliami daug mažesni reikalavimai, bet ir numatytas tam tikras skatinimas. Tuo tarpu Lietuvoje populiariausia drausti, riboti, reikalauti ir bausti. Ko gero, jeigu ūkininkų negąsdintų itin griežti įsipareigojimai ir įvairūs apribojimai,  Europos Sąjungos parama būtų pasinaudojęs dar didesnis skaičius ūkininkų, ypač smulkesniųjų. Ūkininkai piktinosi, kad tikrai be reikalo reikalaujama detaliojo plano net ir rekonstruojant seną statinį, nes sanitarinės apsaugos zonos apie tokį statinį jau kadaise buvo nustatytos. Taigi, norėdamas statyti naują fermą ar rekonstruoti seną pastatą, ūkininkas turėjo praeiti tikrus „kryžiaus“ kelius, kol susitvarkydavo visus reikalingus dokumentus ir gaudavo visus būtinus parašus. Gavęs leidimą statybai, žmogus galiausiai turėdavo teisę kreiptis į regiono Aplinkos apsaugos departamentą dėl leidimo pradėti gamybinę veiklą.
tamosaitisVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Nuo šių metų Šakių miškų urėdija, kaip ir kitos šalies urėdijos, privalės organizuoti skiedrų gamybą iš miško kirtimų atliekų, o pagamintas skiedras  patiekti biokuro rinkai konkurencingomis kainomis.
 
Nuotr. Šakių miškų urėdas S.Tamošaitis įsitikinęs, kad jokių problemų dėl biokuro gamybos ir dalyvavimo aukcionuose šakiečiams neiškils.
 
Lietuvai siekiant užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir padidinti energetikos sektoriaus konkurencingumą, itin svarbu naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu, pagal nustatytą naująją tvarką ruošti biokurą ir dalyvauti Biokuro biržoje teks ir miškininkams.„Skelbsime konkursą, kas mums galėtų teikti biokuro smulkinimo paslaugas. Vėliau savo produkciją pateiksime Biokuro biržai“,- sakė Šakių miškų urėdas Sigitas  Tamošaitis. Anot jo, miškininkams tai nėra kažkoks itin naujas dalykas. Jau keletą metų iš eilės Šakių urėdijoje gaminama žaliava biokurui, - konkursuose dalyvaujančios Lietuvos įmonės perka miško kirtimų atliekas, malkinę medieną  ir ją patys smulkina. Šakiečiai kasmet pirkėjams patiekia apie 6 tūkst. kubinių metrų žaliavos biokuro gamybai.„Dabar nauja yra tai, kad mes patys turėsime gaminti biokurą ir jį tiekti Biokuro biržai“,- pripažino urėdas. Jo manymu, jokių sunkumų neturėtų iškilti, urėdijos darbuotojams pakaks kompetencijos dalyvauti rengiamuose aukcionuose ir sudaryti įmonei naudingas sutartis. Šalies urėdijų specialistai, kurie norės įgyti daugiau žinių apie rinkos pokyčius ir galimybes, galės dalyvauti UAB „Baltpool“ organizuojamuose kursuose. Šakių urėdijos miškininkai per metus turės biržai pateikti apie 3 tūkst. kubinių metrų biokuro.
spintelesAtėjusi apsipirkti į Šakiuose esantį prekybos centrą „Maximą“, gyventoja sutriko: ji nerado nė vienos užrakinamos daiktų saugyklos. Šakių „Maximos“ direktorė Laima Kazlauskienė paaiškino, kad šiuo metu atkeliauja naujo tipo spintelės.
 
Nuotr. Į Šakių „Maximą“ keliauja naujos daiktų saugojimo spintelės. Jos turėtų būti patvaresnės už senąsias, kurių užraktai labai greitai sugesdavo.
 
„Neturėjau išsaugojusi pirkimo čekių, todėl norėjau krepšį su kitame centre įsigytais produktais padėti į daiktų saugojimo spintelę. Kai norėjau ją užrakinti, pamačiau, kad raktas užsikirtęs. Kitose spintelėse taip pat nebuvo galimybės užsirakinti daiktų“,- kalbėjo šakietė. Anot jos, tai gal ir nėra didelė problema, tačiau ji gali sukelti nemalonių nesusipratimų. „Jaučiuosi labai nemaloniai vaikščiodama po prekybos centrą su pilnu prekių krepšiu. Priėjusi prie kasos už jas nemoku, tai lyg ir turėčiau teisintis, kad jos nevogtos. Nenoriu įtarių žvilgsnių ar kitokių nesusipratimų, tačiau nematau, kokią išeitį galėtų pasiūlyti prekybos centras“,- kalbėjo moteris.
Praėjusių metų pabaigoje Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinti tiesioginių išmokų dydžiai.
 
Už 2013 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus bus mokama 451,72 Lt už vieną hektarą. Avansinės išmokos dalies (200 Lt už ha) iki praėjusių metų lapkričio pabaigos sulaukė 83 503 pareiškėjai – jau išmokėta apie 380,38 mln. Lt. Avansai buvo mokami atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus prioritetus. Antrasis išmokų už deklaruotus plotus mokėjimo etapas baigsis 2014 m. birželio 30 d. Iki šios datos paramos turėtų sulaukti visi pareiškėjai, kurių paraiškose nenustatyta neatitikimų ir yra atlikti reikiami patikrinimai.
 
„Draugo“ inf.
Pagal priimtą įstatymą, verslininkai, pažeidę vartotojų teises, mokės baudą ne iki 3 proc. nuo metinių pajamų kaip iki šiol, o iki 6 proc.
 
Manoma, kad priėmus šias pataisas bus sudarytos sąlygos veiksmingesnėms įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, bus palankesnės sąlygos adekvačiai įvertinti nesąžiningų verslininkų padarytus pažeidimus.

Iki šiol baudos galėjo siekti nuo 1 000 iki 30 000 litų, o esant sunkinančioms aplinkybėms – ir iki 120 000 litų, tačiau jos negalėdavo viršyti 3 proc. praėjusių metų pajamų. Pasitaikė atvejų, kai pardavėjo pajamos būdavo tokios mažos, jog bauda už padarytą pažeidimą net ir sunkinančiomis aplinkybėmis nesiekė net minimalios baudos – 1 000 litų. Todėl dabar už pakartotinai per vienerius metus padarytą pažeidimą dėl nesąžiningos komercinės veiklos bus galima skirti baudą, siekiančią iki 6 proc. prekybininko metinių pajamų praėjusiais metais.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos