baneris leidinys

seminarasSima KAZARIAN  
 
Gruodžio pabaigoje lukšietės rinkosi į seminarą apie verslumo ugdymą, kuris vyko Zyplių dvaro konferencijų salėje. Jo metu moterys turėjo progą pabendrauti su patyrusia lektore, pasidalinti savo idėjomis ir padrąsinti viena kitą imtis verslo.
 
Nuotr. „Daugelis bankrutavusių verslininkų apgailestauja patyrę nesėkmę ir sakosi sudėję daugybę pinigų. Bet ar kas nors to prašė? Prieš darant, visada turite pamąstyti, ar kam nors to reikia“,- įspėjo L. Mogenienė.
 
„Pagrindinė mintis, kurią noriu jums įdiegti yra ta, kad ne šventieji puodus lipdo. Negalvokite, kad kiti gali, o jūs ne. Kiekvienas norintis gali verslą pradėti ir iš jo užsidirbti pinigų pragyvenimui“, -seminaro dalyvėms aiškino lektorė Laima Mogenienė. Ji tvirtino, kad svarbiausia, pradedant verslą, turėti ryžto, tačiau kiekvieną idėją būtina labai gerai ir nuosekliai apgalvoti. „Verslo planas gimsta po inkubacinio periodo, kai jūs savo unikalią idėją nešiojatės širdyje ir galvoje, nuolatos svarstote apie ją, klausiate artimų žmonių, kurie tikrai neišduos, patarimo. Po to ieškote galimybių, kaip būtų galima visa tai įgyvendinti. Tada, kai idėja yra išnešiota, kai jūs mintyse jau praktiškai visa tai esate padarę, būtent tada prasideda planavimas, ką kaip ir nuo ko pradėti. Nors jūs realybėje verslą tik pradedate, bet jūsų mintyse jis jau yra išsivystęs. Suvokite, kad idėja yra materiali, viskas, kas materialu, pirmiausiai prasideda nuo idėjos“,- dalijo patarimus L. Mogenienė.
Lekėčiuose įsikūrusi Danijos kapitalo kiaulininkystės įmonė  „Saerimmer“ pakeitė pavadinimą ir nuo šiol vadinsis „Idavang“. Kiaulininkystės įmonių grupė „Idavang”, veikianti Lietuvoje ir Rusijoje, vienija savo dukterinių kompanijų vardus. Trys kiaulių auginimo įmonės Lietuvoje, įskaitant „Saerimmer“, ir dvi įmonės Rusijoje, pavadintos tuo pačiu „Idavang“ vardu.
 
 Anot „Idavang“ grupės generalinio direktoriaus Klauso Baltserseno (Claus Baltsersen), grupė ir toliau dirbs vadovaudamasi savo į darbuotojus, aplinkosaugą ir gyvūnų gerovę orientuotu verslo modeliu. Kartu su vieningo vardo įvedimu, „Idavang” grupės administracinė būstinė yra perkeliama iš Danijos į Lietuvą, Vilnių. „Idavang” grupė priklauso individualiems asmenims ir Tarptautinei Finansų Korporacijai, valdomai Pasaulio banko.  Šakių rajone, Lekėčių seniūnijoje veikiančioje „Idavang“ kiaulininkystės įmonėje, jokių esminių pokyčių veiklos sistemoje taip pat nenumatyta.
 
 „Draugo“ inf.
Alytuje verslui sudarytos tokios sąlygos ir skiriama tiek dėmesio, jog šakiečiai kol kas gali tik pavydėti. Alytaus pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad valdžios vaidmuo didinant verslumą yra didžiulis.
 
Šakių verslo klubo bei valdžios atstovai praeitą savaitę susitiko su Alytaus miesto Investicinių projektų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūte-Bakum ir apžvelgė pramonės situaciją Alytuje, siekdami šią patirtį pritaikyti ir mūsų rajone.

Alytaus pramonės parkas yra didžiulis 56 ha plotas, sutvarkytas projekto lėšomis su 23 investuotojams parengtais sklypais. Sklypai tarybos sprendimu išnuomojami ne konkurso tvarka, o pasirašant investicijų sutartį, kurios pagrindinė sąlyga yra 2,5 mln. litų investicijų į 1 hektarą per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo. Įvykdęs sąlygas, investuotojas penkerius metus visiškai nemoka nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio, o dar penkerius metus jie mažinami 50 procentų. Beje, ši mokesčių lengvata, iš pradžių taikyta tik Pramonės parke besikuriančioms įmonėms, labai pasiteisino ir dabar jau taikoma visiems investuotojams mieste, jeigu jie įvykdo investicijų sąlygas. Taip 80 hektarų buvusio namų statybos kombinato teritorija virto užsienio investuotojų zona, medvilnės kombinato teritorijoje daugiausia kuriasi lietuviškas gamybinis verslas. Kai į savivaldybę pasibeldžia investuotojas, statybos leidimo išdavimas jam užtrunka nuo 10 dienų iki mėnesio, netgi į du mėnesius „sutelpa“ procesas nuo prašymo išnuomoti žemę pateikimo savivaldybės tarybai iki statybos leidimo gavimo.
nominacijaSima KAZARIAN
 
Rima ir Sigitas Bendoriai savo gyvenimą pradėję nedideliame 12 kvadratinių metrų kambarėlyje kaip samdomi darbuotojai, šiandien turi milijonus kainuojančią siuvyklą, kurioje trimis pamainomis darbuojasi 27 žmonės. Šiemet laikraštis „Draugas“ jiems skyrė nominaciją „Metų iniciatyva“.
 
Nuotr. S. ir R. Bendoriai sukūrė savo ateitį ir padeda kurti ją kitiems. Plėtodami verslą kaime jie padeda išsaugoti žmonėms darbo vietas ir stabdo migraciją į miestą.
 
„Stengiamės, kad pas mus nedirbtų žmonės vien už minimumą. Nesinori pasišiukšlinti prieš žmones. Nesame kažkokie agresyvūs darbdaviai, kurie skaičiuoja kiekvieną minutę. Mūsų požiūris toks, kad reikia su žmonėmis gražiai bendrauti, leisti jiems dirbti priklausomai nuo nuotaikos, o ne stovėti šalia su chronometru ir žiūrėti, per kiek laiko siuvėja pasiuva gaminį. Tai būtų drastiška. Mūsų investuotojas vokietis Georg Heuveldop iš „Franz Gahlert“  stebėjosi, kad mes viską darome kartu – švenčiame, valgome. Vokietijoje šiek tiek kitokios tradicijos“,- kalbėjo S. Bendorius. Jie su žmona džiaugiasi, kad šioje įmonėje beveik nėra darbuotojų kaitos. „Dauguma žmonių čia dirba nuo pirmųjų dienų“,- šypsojosi R. Bendorienė.
silumos tinklaiAsta GVILDIENĖ
 
Rugsėjo 16 dieną, UAB „Šakių šilumos tinklai“ pasirašius sutartį su UAB „Enerstena“, įgyvendinančia šilumos ūkio rekonstrukcijas,  Šakiuose startavo naujo biokuro katilo statybos. Nors buvo planuota, kad vėliausiai jis bus paleistas po trijų mėnesių, tačiau paaiškėjo, jog, ir labai intensyviai dirbant, šis procesas vėluos. Geriausiu atveju, naujas katilas bus užkurtas Naujųjų metų išvakarėse.
 
Nuotr. Šiltas ir palyginus sausas ruduo bei vis dar vėluojanti žiema naujos biokuro katilinės statyboms palanki – darbai įmonės kieme vis dar virte verda.
 
Nieko neišlošė
 
Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ techninio direktoriaus Simano Valaičio, tenka pripažinti, kad norėdama sutaupyti pinigų, bendrovė skelbė antrąjį viešųjų pirkimoų etapą ir galiausiai nieko neišlošė – projekto sąmata išaugo beveik 1 mln. litų, o įvykdymo terminai nusikėlė į vėlyvą rudenį.  Gerai, kad orai palankūs, antraip darbai būtų sustoję. Šiltas ir palyginus sausas ruduo bei vis dar vėluojanti žiema naujos biokuro katilinės statyboms palanki – darbai įmonės kieme vis dar virte verda: kyla nauja rampa, netrukus bus sumontuotos svarstyklės, svėrėjo patalpa, teritoriją juosianti ir garsą izoliuojanti 2 metrų aukščio tvora, baigiamas biokuro sandėlis, montuojami transporteriai. Paraleliai pastato viduje tvarkomas vamzdynas, elektros ir inžineriniai tinklai, ekonomaizerio pajungimas, operatoriaus darbo vieta, kompiuteris, stebėjimo sistemos.
traktorius2Violeta SEREDŽIUVIENĖ
 
 Netikėta žinia, kad nuo 2015 metų ketinama įvesti naują kelių mokestį žemdirbiams, itin papiktino Žemdirbių savivaldos organizacijas. Žemės ūkio rūmų ir Ūkininkų sąjungos vadovai pagrasino, jei nebus atsižvelgta į jų nuomonę, žemdirbiai gali ryžtis net surengti streiką, - su savo technika blokuoti kelius.
 
Nuotr. Ūkininkai sutinka, kad sunkiasvorė žemės ūkio technika keliams neretai padaro tam tikrą žalą.
 
Praėjusią savaitę Vyriausybė svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus, susijusius su kelių infrastruktūra ir jų priežiūra. Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pareikšta pozicija, jog kelių mokestį turi mokėti visi, kas naudojasi keliais, ne visų buvo sutikta palankiai. Iki šiol toks mokestis žemdirbiams  nebuvo taikomas, nes didžiagabaritė žemės ūkio technika nebuvo registruojama „Regitroje“. Pagal siūlomą projektą, mokesčio dydį pagal įstatyme numatytas ribas sunkiasvorėms ir didžiagabaritėms transporto priemonėms už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais nustatys Vyriausybė, o už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybės. Metinis traktoriaus kelių mokestis gali sudaryti nuo 580 iki 2200 litų, priklausomai nuo technikos gabaritų. Įstatymo projekte numatoma, kad minėto mokesčio mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 proc. , savaitės - ne didesnis kaip 5 proc. , o dienos - neviršyti 2 proc. metinio tarifo.
sernaiPastaraisiais metais rajono ūkininkai vis dažniau patiria žalą, kuomet  laukiniai žvėrys nuniokoja pasėlius, papjauna naminius gyvulius. Nuo šių metų birželio 18 dienos, įsigaliojus „Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo“ pakeitimams, ūkininkams numatyta papildoma žalos kompensavimo tvarka.
 
Nuotr. Kasmet laukiniai žvėrys ūkininkų pasėliams bei pamiškėse gyvenantiems sodybų šeimininkams pridaro nemažai žalos.
 
Lėšos prevencinėms priemonėms

Kaip pastebi rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis, kasmet rajone už medžioklės plotų nuomą iš medžiotojų būrelių surenkama apie 100 tūkst. litų. Savivaldybės fonde lieka 70 proc., o Aplinkos ministerijai atitenka 30 proc. šių lėšų. „Pagal specialiosios programos naujas nuostatas numatyta finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencines priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamų gyvūnų daromos žalos. Tai būtų želdinių apdorojimas repelentais, teritorijos aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas veisimas ir kitos priemonės,“- sakė  A. Vigelis. Sodybų savininkai ir ūkininkai turi galimybę savo sklypus apsaugoti nuo laukinių žvėrių daromos žalos ir teikti prašymus dėl išlaidų kompensavimo  rajono savivaldybės Ūkio skyriui. Būtina pateikti prekių įsigijimo bei kitus reikalingus dokumentus. Savivaldybėje sudaryta speciali komisija per metus paskirsto maždaug 70 tūkst. litų. Kaip pastebėjo A.Vigelis, jau daugelį metų šia parama naudojosi Šakių miškų urėdija, nes ji kol kas vienintelė turėjo teisę kreiptis dėl lėšų, panaudotų prevencinėms priemonėms (tvoros, tinkleliai ir kt.) kompensavimo. Dabar, priėmus įstatymo pakeitimus,  ir ūkininkai turi teisę pretenduoti į šias lėšas. Žemės ūkio skyriaus vedėjas ragina žemdirbius būti aktyviais ir pasinaudoti numatyta parama.
Nuo šių metų lapkričio 28 dienos pasikeitė ūkininko, kuriam taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifo schema, reikalavimai išrašomiems laisvos formos žemės ūkio produkcijos  ar paslaugų pardavimo apskaitos dokumentams.
 
 Kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, pakeitimuose numatyta, kad išrašomuose laisvos formos žemės ūkio produkcijos ar paslaugų pardavimo apskaitos dokumentuose vietoje ankščiau buvusio fizinio asmens pirkėjo kodo, pirkėjo pasirinkimu turi būti nurodytas arba pirkėjo individualios veiklos vykdymo pažymos numeris, arba asmens kodas. Taip pat pasikeitė ir Mokesčių informacijos centro (MIC) trumpojo telefono 1882 automatinio pasirinkimo meniu. Nuo šiol mokesčių mokėtojai, pasirinkę 5 meniu punktą, galės gauti konsultacijas apie „Mano VMI“ paslaugas. Paskambinus į Mokesčių informacijos centrą, iš automatinio pasirinkimo meniu galima rinktis informaciją apie gyventojų mokamus mokesčius, įmonių mokamus mokesčius, informaciją apie pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį, akcizus ir kitus mokesčių klausimus. Pasirinkus 8 meniu punktą galima pranešti apie pastebėtus mokestinius pažeidimus. Ūkininkai raginami  aktyviai naudotis MIC teikiamomis paslaugomis, nes jos suteikia mokesčių mokėtojams galimybę operatyviai gauti aktualią informaciją patogiausiu jiems būdu – telefonu.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos