baneris leidinys

haase_vGiedrė PLEČKAITYTĖ

Beveik metus laiko sąmoningai buvo vilkinamas projekto „Šešupės upės Kudirkos Naumiestyje būklės gerinimas“ įgyvendinimas. Projekto vykdytojai numatytus darbus bandė derinti su planuota atstatyti naująja hidroelektrine. Tačiau čia iki šių metų gegužės turėję būti atlikti žemės tvarkymo darbai iki šiol nepajudėjo iš vietos. Negana to, susirūpinta, jog daugelį metų planuojamas tvarkyti buvusios hidroelektrinės pastatas ir aplinka kelia pavojų dažnai čia šmirinėjančių vaikų saugumui.

Nuotr. Už Šešupės valymo projekto priežiūrą atsakingas V. Haase išreiškė nuogąstavimus, kad, upėje dirbant žemsiurbei, sulauks daug smalsuolių, kurie, manoma, gali apsilankyti ir netvarkingame hidroelektrinės pastate.  

Žlunga viltys turėti hidroelektrinę?

Jau ne vienerius metus iš savivaldybės ėjo žinios apie planus Kudirkos Naumiestyje, Šešupėje, vietoj buvusios senosios pastatyti naują hidroelektrinę. Šakių rajono savivaldybė 2009 metų liepos mėnesį paskelbė viešą konkursą dėl užtvankos nuomos. Deja, konkurso metu buvo nesklandumų. Konkurso sprendimą tais pačiais metais apskundė konkurse dalyvavusi UAB „Baltergas LT“. Bendrovės atstovai per teismus įrodinėjo, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos sudaryta konkurso komisija 2009 metų liepos 29 dieną vykusiame posėdyje, išnagrinėjusi konkurso dalyvių pasiūlymus, užtvankos nuomos konkurso nugalėtoju paskelbė būtent UAB „Baltergas LT“. Mat kitas konkurso dalyvis E. Griškelis, Alytuje veikiančios UAB „Lithidra“ vadovas, pasiūlęs didžiausią nuomos kainą, kartu su pasiūlymu nepateikė pradinio įnašo sumokėjimą įrodančio dokumento bei pats posėdyje nedalyvavo. Beje, tąkart komisijos posėdžio protokolas surašytas nebuvo, nes jo surašymui skiriamos trys darbo dienos, todėl UAB „Baltergas LT“ aptarti nuomos sutarties sąlygas buvo pasiūlyta atvykti 2009 metų rugpjūčio 6 dieną. Tačiau dieną prieš tai bendrovė gavo Šakių rajono savivaldybės administracijos turto nuomos konkurso komisijos 2009 metų liepos 29 dienos protokolu Nr. 12 įformintą sprendimą, kuriame konkurso nugalėtoju paskelbta ne teismuose teisybės ieškojusi bendrovė UAB „Baltergas LT“, bet E. Griškelio vadovaujama bendrovė.Teismuose buvo įrodyta, kad konkurso laimėtoju E. Griškelis paskelbtas teisėtai.
jasinaPraėjusį penktadienį į Šakių „Žiburio“ gimnazijos aktų salę rinkosi tiek mūsų krašto verslininkai, tiek jaunimas, besidomintis verslo galimybėmis. Čia Mykolo Riomerio universiteto profesorius dr.Rimvydas Jasinavičius skaitė paskaitą „Kuo kompensuoti pinigų nuvertėjimą, augančias kainas bei įveikti krizių grėsmes?“.

Nuotr. Prof. dr. R.Jasinavičius pakvietė visus susirinkusiuosius į pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį naujų seminarų ciklą „Verslumo memų lavinimas“.


Šakių verslo informacijos centro direktorės Daivos Palukaitienės teigimu, kiekvienas iš mūsų nori gyventi geriau, planuoja, dirba, svajoja pagerinti savo gyvenimo kokybę, tačiau tai įgyvendinti pavyksta ne visiems. Kur dingsta mūsų pinigai? Kaip elgtis, kad pinigų netrūktų nei šiandien, nei ateityje? Ar tu darbdaviui - problema, ar jo problemų sprendėjas? Į šiuos ir kitus klausimus savo paskaitoje atsakė prof.dr. R. Jasinavičius. Jis kalbėjo apie mūsų šalies žmonių finansinio išprusimo stoką, apžvelgė finansų pasaulio tikrovės grėsmes, problemas ir perspektyvas, išvardijo geriausius pinigų gausinimo būdus. Taip pat pateikė šeimos finansų strategijos pavyzdį, profesinės vertės ir unikalumo ugdymo galimybes. Visų blogybių priežastis, pasak profesoriaus, neišlavintas mūsų protas ir gebėjimai. Savo paskaitoje jis pabrėžė, kad mokykla, deja, negali išmokyti verslumo ir išugdyti finansinio intelekto, padedančio ištrūkti iš netinkamų memų vergovės. Pasak lektoriaus, memas – gyvo organizmo veiklos programa, kuri įsitvirtinusi mūsų pasąmonėje kaip įgūdis, kopijuojant aplinkoje sutinkamus veiksmus ir juos įsisavinant, mokantis, praktikuojant.
Gegužės 21 dieną Šakių rajono savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo taryba priėmė galutinį sprendimą, kam skirti šio fondo paramą. Pritarta septynioms iš aštuonių pateiktų paraiškų. Pasak Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo tarybos pirmininko Dariaus Mikelionio, jei rajono taryba pritars, joms bus padalinta 16,5 tūkst. litų parama.

Kovo 16 - gegužės 2 dienomis Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondas sulaukė aštuonių paraiškų iš rajone veikiančių verslo subjektų. Posėdžio metu paramą nutarta skirti septyniems pareiškėjams, nes „Suvalkiečio sodybos“ savininkė Aurelija Rutkienė individualią veiklą registravo ne Šakių rajono savivaldybėje. Kadangi tai viena iš būtinų sąlygų pasinaudojant rajono Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo parama, todėl jos prašymas skirti net 15 tūkst. litų buvo atmestas.

Svarstant likusias paraiškas, vadovautasi kriterijais, numatytais Smulkaus bei vidutinio verslo plėtros fondo nuostatuose: pareiškėjo atstovaujamas verslas – naujas verslo rinkos dalyvis; verslas kuria ir kurs ateityje naujas darbo vietas; verslą kūrė ar puoselėja jaunas žmogus. Pasak D.Mikelionio, svarbiausiu akcentu vis tik laikytas esamų ar planuojamų darbo vietų mūsų rajone sukūrimas, todėl parama skirta visiems pareiškėjams, planuojantiems įdarbinti po vieną ar keletą darbuotojų.
jurkonisŠių metų rugpjūčio mėnesį turėtų pasirodyti apybraižų rinkinys „Lietuvos žemės ūkio istorija“, kuriame tarp maždaug penkiasdešimties savivaldybių bus pristatomas ir Šakių rajonas. „Jeigu leidinyje gerai neatrodys toks žemdirbiškas rajonas kaip Šakiai, tai kam tada gerai atrodyti“, - šmaikštaudamas retoriškai teiravosi leidinio koordinatorius Vytas Pranas Jurkonis.

Nuotr. Pasak J. P. Jurkonio, Šakių rajonas „Lietuvos žemės ūkio istorijoje“ atrodys tikrai rimtai.

Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejui paminėti 4500 egzempliorių tiražu buvo išleistas leidinys „Lietuvos verslo istorija“. Kadangi leidinys sulaukė didelio susidomėjimo, kitam jubiliejui – 20 metų ūkininkavimui nepriklausomoje Lietuvoje pažymėti, bus skirta „Lietuvos žemės ūkio istorija“.

Pasak V. P. Jurkonio, medžiaga leidiniui jau įpusėta rinkti, tad tikimasi, kad šešių tūkstančių tiražo leidinys dienos šviesą išvys laiku. Be to, šį apybraižų rinkinį bus galima ne tik įsigyti, bet ir užsiprenumeruoti.
vidziunas_italasGegužės 15 d. Seime mūsų kraštietis, Seimo narys Arvydas Vidžiūnas  priėmė Šakių rajono  žemdirbių ir   italų delegaciją, besidominčią investicijomis Lietuvoje.   Šakių rajono kooperatyvas „Lietuviškas ūkis“  ir garsi italų kompanija  „Mezzanato group“  pradėjo pirmuosius bendradarbiavimo žingsnius. Mezzanato įmonių grupė, priklausanti  Mezzanato šeimai, yra  sukaupusi kelių kartų  patirtį žemdirbystės, gyvulininkystės, importo-eksporto  ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse, todėl  neslepia verslo ambicijų įsitvirtinti ir Lietuvos rinkoje.

Nuotr. Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, dėkodamas italams už ryžtą ir ketinimus gražinti ir puoselėti Lietuvos žemės ūkį, pažadėjo visokeriopą paramą kovoje su biurokratija.


„Istorija byloja, XV amžiuje italų kilmės kunigaikštytei Bonai ištekėjus už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė suklestėjo, nes itališkos kilmės karalienė Bona Sfoca darė didžiulę įtaką vyrui valstybės valdymo reikaluose...“, – šiais žodžiais linkėdamas suklestėjimo,  seimūnas A. Vidžiūnas sveikino italus, norinčius investuoti į Lietuvos žemės ūkį ir juokaudamas užsiminė, kad dviems dar nevedusiems  Mezzanato šeimos sūnums Andrea ir Nicolai  tiktų darbščios, suvalkietiško kraujo žmonos.
UAB „Lukšių pieninė“ Jurbarke planuoja plėsti gamybą. Nekokybiškas vanduo stabdo eksportą, dėl ko įmonė gali patirti šimtatūkstantinių nuostolių. Tad ar bus rasti problemos sprendimo būdai?

UAB „Lukšių pieninė“ dėl nekokybiško vandens gamybos nestabdys – įmonė jau parengė projektą ir prašo savivaldybės leisti įsirengti savo giluminį gręžinį. Tokiam problemos sprendimo būdui, atrodo, neprieštarauja tik UAB „Jurbarko vandenys“. Tuo tarpu Jurbarko rajono meras Ričardas Juška įsitikinęs, kad jurbarkiečiams tai pats blogiausias variantas iš visų galimų. Kaip informuoja Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“, UAB „Lukšių pieninė“ – didžiausias vandens vartotojas rajone, kuris per metus už geriamąjį vandenį sumoka mažiausiai pusę milijono litų. Jei įmonė įsirengtų savo gręžinį, vandens pardavimas sumažėtų maždaug trečdaliu. Tokiu atveju neatmetama tarifo didinimo galimybė.

„Lukšių pieninę“ susirūpinti vandens kokybe ypač privertė su Izraeliu derinama sutartis. Bendrovė, norėdama gaminti ir parduoti produkciją, turi imtis atitinkamų priemonių, nes Izraelyje kokybė ypač vertinama. Po bendrovės atliktų bandymų paaiškėjo, kad mangano kiekis vandenyje leidžiamas normas viršija maždaug 25–30 proc. UAB „Jurbarko vandenys“ tikina, kad tiekiamas vanduo yra kokybiškas. Kaimyninio rajono valdžia lyg ir nusiteikusi laukti europinių, vandens kokybės gerinimui skirtų projektų, tačiau nenori prarasti ir didžiausio vandens vartotojo. Kol kas neaišku, kaip ši problema bus sprendžiama.

„Draugo“ inf.
kauflandGiedrė PLEČKAITYTĖ

Kad maisto produktų, ir ne tik, kainos Lietuvoje kyla kaip ant mielių, visiems akivaizdu. Todėl jau seniai būriai lietuvių apsipirkinėti vyksta į kaimyninę Lenkiją, kur, tikinama, maisto prekės kainuoja žymiai pigiau. Pirmą kartą pažintinei kelionei po Lenkijos parduotuves ryžomės ir mes. Keliavome vedini smalsumo ir, žinoma, suvalkietiško noro apsipirkti pigiau. Tik, ar apsimokėjo?

Nuotr. Suvalkuose esančioje parduotuvėje „Kaufland“ lietuviai perka ypač dideliais kiekiais, mat tik tada iš tiesų atsiperka kelionės išlaidos.

Po pusmečio ar kiek ilgesnio laiko tarpo į Lietuvą grįžę tėvynainiai aikčioja iš nuostabos  parduotuvėse išvydę maisto produktų, aprangos ar kitų prekių kainas. Vakarų Europos šalyse gyvenantys lietuviai sako, jog ir tenai jaučiasi maisto prekių pabrangimas, mat dabar savaitei apsipirkti tenka sumokėti dešimčia procentų brangiau nei prieš pasaulinę ekonominę krizę. Laikinai gimtinėn sugrįžę emigrantai tvirtina, jog Lietuvoje maisto produktų kainos panašios, o kartais net ir lenkia ekonomiškai stiprių šalių kainas. Akivaizdu, jog šiuo aspektu esame tikri europiečiai, bet atlyginimų atžvilgių – tikri provincialai. Tad nenuostabu, kad girdėdami apie kaimyninėje Lenkijoje pigesnius maisto produktus, turėdami galimybę, lekiame jų ieškoti. Tokioms vilionėms pasidavėme ir mes.
bitePrieš porą savaičių Šakių kultūros centro mažojoje salėje vyko rajono bitininkų susirinkimas, kuriame buvo aptarti pagrindiniai bitininkų draugijos klausimai. Rajono bitininkus viešnage pagerbė tauragiškiai.

Balandžio paskutinį savaitgalį Šakiuose rinkęsi rajono bitininkai aptarė šių metų einamuosius klausimus. Susirinkime bitininkai atnaujino bitininkų draugijos įstatus, aptarė veiklos kryptis, išrinko valdybą ir jos pirmininką. Dar vieneriems metams ja perrinkta Dalia Vaikšnorienė. Šiemet prie draugijos prisijungė ir keletas jaunų, bites mylinčių šeimų.

Įdomu bičiuliams buvo pasikalbėti apie bitelių žiemojimą. Praėjusiųjų metų ilgas, šiltas ruduo sąlygojo didesnį erkių aktyvumą. Daugelis bičių šeimų šią žiemą peržiemojo normaliai. Geriau sekėsi tiems bitininkams, kurie bites gydė vėlai rudenį pakartotinai. Tik vienas kitas bičiulis skundėsi keletu netekčių. Didžiausia problema šį pavasarį buvo maisto trūkumas. Tie, kurie suskubo pamaitinti biteles Kandi tešla, padėjo joms sulaukti atšilimo.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos