baneris leidinys

kukuruzasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Kasmet didėjantys kukurūzų plotai pasistiprinti prieš žiemą vis labiau vilioja laukinius gyvūnus – ypač šernus. Šį rudenį, kaip niekada ankstesniais metais, padaugėjo ūkininkų skundų dėl šernų niokojamų kukurūzų laukų. Dėl patirtos  žalos įvertinimo nustatymo ūkininkai kreipiasi į savivaldybės nuostolių vertinimo komisiją.

Nuotr. Šiemet, kaip niekada ankstesniais metais, skaičiuojami didesni nuostoliai dėl šernų nuniokotų kukurūzų laukų.

Dažnėja šernų išpuolių

Rudens antroji pusė – didysis kukurūzų derliaus nuėmimo metas. Į kukurūzų laukus skuba ne tik žemdirbiai, bet ir šią kultūrą ypač pamėgę šernai. Dėl padažnėjusio šernų antplūdžio rajono ūkininkai skaičiuoja vis didesnius nuostolius. Jei pernai į Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytą žvėrių ir naminių gyvūnų padarytos žalos vertinimo komisiją kreipėsi tik Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus, tai šiemet - mažiausiai šešių ūkių savininkai. Praėjusį penktadienį minėtoji savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio vadovaujama komisija, kurią sudaro specialistai: Irena Žemaitienė, Remigijus Žaliaduonis, Rimantas Valiukas,  ir kiekvienos seniūnijos žemės ūkio specialistas, lankėsi ūkininko Sigito Stanaičio kukurūzų laukuose. Čia šernai nuniokojo apie aštuonis ha kukurūzų. Tuo tarpu UAB „Grūduva“ nuniokoti du ha kukurūzų, Kubilių žemės ūkio bendrovėje – apie septyni ha. Kokius nuostolius ūkininkai patyrė pinigine išraiška, paaiškės po Naujųjų metų, kai bus paskelbtas oficialus vidutinis kukurūzų derlingumo rodiklis rajone.   
grikiaiGrikių augintojai tik spalio mėnesį dairosi į laukus ir sprendžia, kada būtų galima pradėti šios kultūros derliaus ėmimą. Sakoma, jog grikiai yra nepelnytai pamiršta kultūra. Dar visai neseniai parduotuvių lentynose buvo neįmanoma rasti grikių, o jiems atsiradus kainos išgąsdino ne vieną pirkėją. Teigiama, jog šiemet išaugo auginamų grikių plotai.

Nuotr. Pernai Šakių rajone buvo auginama 48,11 ha, o šiemet - 177, 31 ha grikių.

Kiek daugiau nei prieš metus laiko šalies parduotuvių lentynose dėl padidėjusio grikių poreikio neliko šios kultūros kruopų. Praėjus kuriam laikui, grikiai prekyboje ypač pabrango. Už kilogramo nesveriantį grikių pakelį tekdavo pakloti beveik 7 litus. Šiandien šios kruopos ne ką pigesnės. Pigiausiai už 800 g grikių maišelį parduotuvėje prašoma 3,59 lito. Už geresnės kokybės tokio pat dydžio pakuotę tenka mokėti 6,29 lito. Skrudintų grikių 800 g maišelis kainuoja 6,19 lito. Įmantriau įpakuoti – tai yra po 100 g keturios pakuotės grikių kainuoja nuo 3,99 iki 4,99 lito. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų kovo antroje pusėje (03 19–25) grikiai buvo superkami vidutiniškai po 1 385,5 Lt/t – 17,4 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį (02 20–26). Pasak Lekėčių krašto ūkininko Raimundo Morkevičiaus, šiemet grūdų supirkėjai už toną grikių siūlo 950  - 980 litų. Ankstesniais metais mokėjo po 2500 litų.
Nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt paskelbė, kad Lietuvoje pigiausio buto kaina – kaip naujos skalbimo mašinos. Kupiškio rajone parduodamo buto kaina siekia vos 4 tūkst. litų. O kokios kainos Šakių rajone?

Naujoji Akmenė, Joniškis, Kupiškis, Rokiškis – tokius pigiausius Lietuvos rajonus išskiria Domoplius.lt ekspertai. Vidutinė parduodamo buto kvadrato kaina Naujojoje Akmenėje siekia vos 600, Joniškyje – 650, Kupiškyje – 720, o Rokiškyje – 730 litų. Palyginimui, butas Vilniuje vidutiniškai parduodamas už 4,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Ekspertai pastebi, kad Lietuvos miestuose ir rajonuose parduodamų butų kainos tiesiogiai priklauso nuo ekonominės situacijos, užimtumo ir nedarbo lygio. Nemažą vaidmenį vaidina ir tokie faktoriai kaip geografinė padėtis, atstumas iki didžiųjų miestų ir pan.

Šakių rajone, kaip skelbiama, vidutinė kvadratinio metro kaina yra 996 litai. Lyginant su kaimyniniu Vilkaviškiu, Kalvarija ar Kazlų Rūda, mūsų rajone butai brangesni maždaug 100 litų už kvadratą, tačiau Jurbarke kvadratinio metro kaina jau pakyla iki 1142 litų.

Brangiausi butai yra Neringoje (9 tūkst. litų už kvadratinį metrą), Palangoje bei Šventojoje (4300 litų už kvadratą).Druskininkuose bei Birštone kainos už kvadratą siekia nuo 3600 iki 3799 litų.

Jei kalbėtume apie kainas sostinėje, į mažiausiai kainuojančio buto titulą Vilniuje pretenduoja vieno kambario butas Naujojoje Vilnioje esančiame bendrabučio tipo pastate. 20 kvadratinių metrų buto kaina - 14 tūkst. litų.

Domoplius.lt duomenimis, Lietuvoje netrūksta butų, kurių vertė iki 50 tūkst. litų. Vien tik Vilniuje tokių objektų parduodama apie 200, o kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose – dar apie 1700.

„Draugo“ inf.
kraujelis2Spalio 24 dieną pirmą kartą visuomenei pateiktas šalies savivaldybių reitingas pagal žemės ūkio veiklos rezultatus. Tarp apžvelgtų 49 savivaldybių Šakių rajonas užima ketvirtąją vietą.

Nuotr. LŽŪBA prezidentas J. Kraujelis įsitikinęs, kad atliktas tyrimas leis veiklos dalyviams suprasti, kas kur esame.

Pirmą kartą per Lietuvos nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimą atliko Jeronimo Kraujelio vadovaujama Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Atliekant šį reitingą LŽŪBA atstovai nesiekė besąlygiško objektyvumo. Manoma, jog toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir būtent kodėl ten esame. Pranešama, jog nustatant savivaldybių ūkių eiliškumą, panaudotas Statistikos departamento neseniai išleistas leidinys apie visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus. Duomenų, charakterizuojančių tiek konkrečių ūkių, tiek apskritai rajonų ūkių veiklą, yra daug - naudojamos ir nenaudojamos žemės plotai, jos kokybė, pasėliai, augalų derlingumas, gyvulių skaičius, produktyvumas, bendroji produkcija, technikos skaičius ir jos galingumas, žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius, sąnaudos.
siuksles_cikanaKaip žinoma, kapinėse yra nemažai atliekų. Kartu su lapais, gėlių, krepšeliais paprastai metami ir stikliniai žvakių dėklai.

Gyventojams kyla klausimas, kaip reikėtų rūšiuoti atliekas kapinėse, jei ne visur yra stiklui skirti konteineriai. Ką daryti – mesti žvakių stiklinius dėklus į bendrą konteinerį? Neštis namo? Kur dėti kompostuoti tinkančias atliekas, pavyzdžiui nuvytusias gėles, lapus?

Sunerimusiems gyventojams reikėtų žinoti, jog stiklinių žvakučių dėklų negalima mesti į stiklo konteinerį, kaip ir, pavyzdžiui, langų stiklo, kadangi perdirbėjai jų nepriima dėl metalinių dangtelių, parafino likučių. Kapinėse susidarančias atliekas reikėtų mesti tiesiog į bendro naudojimo konteinerį.

Lukšių miestelio kapinėse jau yra atskira vieta kompostuojamoms atliekoms, o visos kitos atliekos metamos į konteinerius. Pasak seniūno Vido Cikanos, anksčiau būdavo „pilni patvoriai“ greitai suyrančių atliekų, o dabar yra galimybė jas mesti į vieną vietą. Seniūnas pastebi, jog žmonės dar ne visada teisingai rūšiuoja, nes tarp kompostuoti tinkamų atliekų papuola ir vielučių, plastmasės nuo krepšelių ir pan.

„Draugo“ inf.
pinigai3Spalio 17 dieną vyko rajono savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo tarybos posėdis. Jo metu buvo sprendžiama, kuriuos rajono verslininkų prašymus fondo paramai gauti, tenkinti. Nutarta 10 iš 13 paramos pageidavusių verslininkų padalyti 10 tūkst. 800 litų.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo pirmininko Dariaus Mikelionio teigimu, po antrojo kvietimo rajono verslininkams išdalyta 10 tūkst. 800 litų, visiškai arba iš dalies patenkinant dešimt pateiktų paraiškų. Keturiems verslininkams bus iš dalies kompensuojamos naujos įmonės steigimo išlaidos. Individualią įmonę „Briejuedra“ įkūrusiai Astai Bybartienei nuspręsta skirti 280 litų, VšĮ „SK Giliukas“ vadovei Astai Meškutei – 160 litų, UAB „Suvalkijos laivai“ direktoriui Algimantui Lužui - 360 litų, Jonui Žemaičiui, įkūrusiam UAB „Hidromeda“, - 200 litų, individualiai Lauros Janulaitienės įmonei - 130 litų.

Galimybe susigrąžinti dalį lėšų, išleistų įsigyjant įrangą naujai pradedamam verslui, pasinaudojo keturios įmonės ir du fiziniai asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimą. Krovinių pervežimus pradėjusiai UAB „Litexim“ ir drenažo sistemų remontu užsiimančiai UAB „Hidromeda“ skirta po 2,5 tūkst. litų, greito maisto gamybos ir pardavimo paslaugas teikiančiai Lauros Janulaitienės IĮ - 810 litų, Indrei Bugvilaitei, siūlančiai renginių organizavimo paslaugą ir prekiaujančiai renginiams reikalinga atributika, - 640 litų. Didžiausia suma pagal šią fondo remiamą priemonę skirta Justui Vizgirdai, dirbančiam pagal individualios veiklos pažymą. Iš viso 3 tūkst. litų.
Šių metų spalis pastoviais orais nedžiugina: tai atšąla, tai vėl lepina rudeniška šiluma. Oficialiai šildymo sezonas prasidėjo spalio 11 dieną, tačiau mieste yra daugiabučių, kurie kol kas nešildomi   pačių gyventojų pageidavimu.

Šakių šilumos tinklų generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius informavo, kad šildytis panoro ne visi šakiečiai - trijų namų gyventojai paprašė nepradėti šildymo be lapkričio 1 dienos, dviejų – šildymą įjungti po atskiro prašymo. Tačiau jis prašė priminti, kad šildymo paleidimo nereikia bijoti - atšilus orams kiekvieno daugiabučio namo šildymo sistema pati automatiškai atsijungia ir todėl radiatoriai nešyla. „Automatinio atsijungimo temperatūros nustatymas - kiekvieno namo gyventojų sprendimas. Jie patys turi nuspręsti, kada nesišildyti, kai  lauke +12 ar +8 laipsniai, - teigė L.Kasparavičius. – Todėl tiems, kurie atšilus orui, namuose rado šaltus radiatorius, nereikėtų išsigąsti ir skubėti skambinti į šilumos tinklus – šildymas atsijungė automatiškai ir tomis dienomis už šilumą mokėti nereikės.“

„Draugo“ inf.
karpiukaiManoma, kad Šakių tvenkinyje gyvenantys loterijos karpiai išneršė, nes dabar ten plaukioja daug mažų karpiukų. Jų ilgis tėra nuo 5 iki 7 centimetrų. Tačiau jų tyko didelis pavojus, mat atsiranda akiplėšų, kurie pagavę šiuos karpiukus naudoja juos kaip masalą lydekų žvejybai.

Save gerbiantys žvejai turėtų nepainioti mažų karpiukų su karosais ir paleisti juos į laisvę. Galima imti tik tuos pagautus karpius, kurie yra ne mažesni nei 30 cm ilgio, rašoma mėgėjiškos žūklės taisyklėse.

Šakių aplinkos apsaugos agentūra ragina kiekvieną įsiklausyti į savo sąžinę. „Tegu palaukia metus, kitus, tada paaugs, pasigaus ir naudos turės“,- protina nedorėlius aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Stasys Pocevičius.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos