baneris leidinys

povilaitis2Asta GVILDIENĖ

Praėjusį trečiadienį darbą tęsė rajono savivaldybės Kontrolės komitetas. Eiliniame posėdyje jo nariai aptarė UAB „Šakių autobusų parkas“ atlikto audito rezultatus ir veiklos efektyvumą. Tai viena iš penkių rajone veikiančių bendrovių, kurių visų akcijų savininkė – savivaldybė. Keletą metų dirbusi nuostolingai, paskutinį ketvirtį įmonė  pagaliau išbrido iš skolų ir gavo daugiau nei 14 tūkst. litų pelno.

Nuotr. UAB „Šakių autobusų parkas“ direktoriaus T.Povilaičio teigimu, jei įmonė neteiktų socialinės paramos, jos veikla būtų pelninga.

Stengiasi išgyventi savo lėšomis

Kontrolės komiteto narys Kęstutis Smirnovas pristatydamas UAB „Šakių autobusų parkas“, vadovaujamos Tomo Povilaičio, atlikto audito rezultatus, patvirtino, kad visais įmanomais būdais įmonė stengiasi išgyventi pati, neprašydama iš savivaldybės biudžeto papildomų piniginių lėšų.

Kad bendrovė išbristų iš skolų teko imtis drastiškų priemonių ir smarkiai susiveržti diržus. Mat ne tik savo jėgomis pradėjo taisyti sugedusius autobusus, taupyti kurą, bet ir užsiimti tokiomis papildomomis veiklomis, kaip krovinių pervežimas. Beje, teko sumažinti ir 69 įmonėje dirbančių darbuotojų algas.
kratymasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Pirmadienį Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vyko pasitarimas, skirtas antrinio dumblo panaudojimo problemai. Jame dalyvavo šiuo klausimu besidomintys Šakių rajono atstovai. Manoma, jog netolimoje ateityje bendrovės „Šakių vandenys“ valymo įrenginiuose sukauptas dumblas bus reglamentuotai naudojamas žemės ūkyje.

Nuotr. Įgyvendinus pilotinį projektą, UAB „Šakių vandenys“ įsigytų tokią pat dumblui kratyti skirtą techniką, kokią jau seniai turi UAB „Barzdų agroservisas“.   

Gruodžio 12 dieną Žemės ūkio rūmuose vyko pasitarimas dėl antrinių nuotekų dumblo panaudojimo žemės ūkyje. Jame dalyvavo 12 asmenų grupelė, tarp kurių ir UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas, ŽŪR atstovas rajone Rimantas Valiukas, rajono ūkininkas Raimondas Maksvytis. Jie aptarė antrinio dumblo panaudojimo problemas šalyje. Pranešama, jog šalies vandenvalos įmonės turi jo perteklių, kuris šiuo metu niekur nepanaudojamas. Tačiau mūsų rajone UAB „Šakių vandenys“ valymo įrenginiuose sukauptą nuotekų dumblą namudiniu būdu realizuoja ūkininkas R. Maksvytis. „Pagal reikalavimus padarėme projektą, pasirašėme sutartį ir vežame. Tačiau tai atliekame ne valstybiniu mastu“, - teigė V. Litinskas. Tiesa, praėjusią vasarą Šakiuose viešint Lietuvos ŽŪR vicepirmininkui Sigitui Dimaičiui kartu su ŽŪR atstovu rajone R. Valiuku, UAB „Šakių vandenys“ direktoriumi V. Litinsku bei ūkininku R. Maksvyčiu buvo aptartos galimybės įgyvendinti pilotinį projektą. Buvo kalbama, jog įgyvendindama šį  projektą bendrovė „Šakių vandenys“ galėtų įsigyti dumblui barstyti reikalingą techniką.  
nugelezinimoGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakiuose vyko nacionalinė konferencija, kurios metu dėmesys buvo skirtas vandens kokybės gerinimui bei vandentvarkos projektų aptarimui. Po konferencijos delegacija, perkirpdama simbolinę juostelę Kudirkos Naumiestyje atidarė vandens nugeležinimo įrenginius. Tokie patys įrenginiai pagal įgyvendintą projektą pastatyti ir Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Nuotr. Įrenginius pastačiusios UAB „Axante“ projektų vadovas Algerdas Laužikas (kairėje) delegacijos narius Kudirkos Naumiestyje supažindino su nugeležinimo įrenginių veikimo principu, technologijomis.

Svarbiausias projekto „Nuo teorijos ir planų link ekoefektyvios praktikos Baltijos jūros būklei gerinti“ rezultatas, kad Kudirkos Naumiestyje bei Bagotoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, buvo pastatyti vandens nugeležinimo įrenginiai. Kudirkos Naumiestyje pastatytų įrenginių vertė – 113 tūkst. litų, Bagotoje – beveik perpus mažesnė suma. Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida tikisi, kad galbūt jo vadovaujamoje seniūnijoje nugeležinimo efektas bus geresnis nei kitur, nes prie įrenginių pajungta tik apie 10 procentų vandentiekio tinklų ir trasos nutiestos neseniai. Kitur yra abejojama tokių įrenginių efektyvumu, nes nugeležintas ir išvalytas vanduo iki vartotojo teka senais, parūdijusiais vamzdžiais ir vartotojas taip norimo kokybiškesnio vandens vis vien negauna.
darbo_birzaLyginant du paskutiniuosius mėnesius Šakių rajone bedarbystė padidėjo 27.7 proc. Lapkričio mėnesį Šakiuose registruoti 258 nauji bedarbiai.

Iš viso šiuo metu Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje yra 2236 bedarbiai. Praėjusį mėnesį naujai užregistruoti 258 darbo ieškantys asmenys. Tai 56 žmonėmis daugiau nei ankstesnį mėnesį. Apskrityje mažiausiai bedarbių registruota Šakiuose, daugiausiai – Marijampolėje.

Per mėnesį Šakių skyriuje užregistruotos 86 laisvos darbo vietos. Iš jų 69 terminuotiems darbams. Lyginant su spalio mėnesiu, laisvų darbo vietų sumažėjo beveik 48 proc., o lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 22,5 proc.

Praėjusį mėnesį rajone įdarbinta 150 žmonių. Iš jų 98 darbą gavo neterminuotai, 52 – terminuotai. 75 asmenys pradėjo dirbti viešuosius darbus. Lapkričio mėnesį 31 bedarbis pradėjo darbą pagal verslo liudijimą – tai beveik dviem procentais mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Pasinaudojus valstybės teikiama parama subsidijuojam įdarbinimui į darbo rinką integruota 10 bedarbių. Per praėjusį mėnesį paskirta 70 nedarbo draudimų išmokų – 24 daugiau nei ankstesnį mėnesį.

Iš Šakių savivaldybėje užsiregistravusių bedarbių 10.1 proc. niekur nedirbę. 20.9 proc. – iki įsiregistravimo Darbo biržoje yra nedirbę 2 ir daugiau metų, 19 proc. yra vyresni nei 50 m., 20.2 proc. rajono bedarbių sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus.
zvejysŠiomis dienomis aukščiausioji šalies valdžia prisiminė ir žvejus mėgėjus. Politikai prabilo apie planus didinti žūklės leidimo mokestį bei jų išdavimą šiuolaikinėmis priemonėmis. Kol kas šios naujovės vertinamos skeptiškai.   

Lapkričio 24 dieną Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nario Andriaus Burbos iniciatyva Seime vyko Elektroninių leidimų mėgėjiškai žūklei išdavimo sistemos pristatymas. Parlamentaras įsitikinęs, jog dabar galiojanti leidimų sistema yra nepatogi ir sudėtinga. „Žvejams tenka eiti į banką, sumokėti už leidimą, mokėjimo išrašą nešti atsakingai institucijai. Nieko nuostabaus, kad 2010 metais įsigyta apie 75 tūkst. žvejybos leidimų, kai apklausos rodo, jog žvejų mėgėjų Lietuvoje yra kur kas daugiau – apie 170 tūkst.“, - sako A. Burba. Šakių rajono žvejai mėgėjai leidimus žvejybai gali įsigyti Juozo Delnevičiaus įmonėje „Žvejybos reikmenys“ ir Šakių aplinkos apsaugos agentūroje. Aplinkosaugininkai šiemet neišdavė nė vieno leidimo, o verslininkas J. Delnevičius per šiuos metus jau išdavė beveik 300. „Pas mane atėjo žmogus, išrašiau leidimą. Į kasą įmušu leidimo kainą ir žmogui daugiau niekur nereikia eiti“,- sakė verslininkas, leidimus pardavinėjantis po 13,20 Lt, nors kitose šalies parduotuvėse jie pardavinėjami kur brangiau.   
baltrusaitisGiedrė PLEČKAITYTĖ

Ką tik prasidėjusios žiemos ūkanotą ketvirtadienį į Griškabūdžio miestelio pakraštyje įsikūrusių Baltrušaičių šeimos ūkį sugužėjo gausus būrys kiek netikėtų svečių. Jie į ūkį atvežė naująjį ūkininko pirkinį – bendrovės „DOJUS argo“ parduotą 300-ąjį 185 arklių galios traktorių John Deere 7530 premium.

Nuotr. Praėjusį ketvirtadienį UAB „DOJUS agro“, pristatydama 300-ąjį traktorių, staigmeną padarė griškabūdiečiui ūkininkui R. Baltrušaičiui. Jis taip pat neliko skolingas svečiams ir užgrojo armonika.

Rajone – pirmoji staigmena

Žemės ūkio technikos, atsarginių dalių prekyba ir techniniu aptarnavimu savo klientus aprūpinanti UAB „DOJUS agro“ nemenką staigmeną surengė griškabūdiečiui ūkininkui Rolandui Baltrušaičiui. Ketvirtadienio priešpietį ūkininko nupirktas naujas traktorius į namus buvo pristatytas su visomis šventinėmis iškilmėmis. Į ūkininko kiemą sugužėjo visas pulkas svečių, kurie atvežė naują 185 arklių galios John Deere 7530 premium - 300-ąjį bendrovės „DOJUS agro“ parduotą traktorių. „Kad traktorių atveš, tai žinojau. Čia mane pakišo“, - kalbėjo gerokai pasimetęs naujojo traktoriaus savininkas R. Baltrušaitis.
paliukaitieneAsta GVILDIENĖ

Praėjusią savaitę vykusiame Šakių verslo klubo susirinkime buvo aptarta Verslo informacijos centre  susidariusi situacija. Susirgus jam septynerius metus vadovavusiai direktorei Aurelijai Baužaitei, pradėta ieškoti žmogaus, galinčio dirbti šį darbą. Verslo klubo narių manymu, geriausiai šiam darbui tiktų Šakių „Žiburio“ gimnazijos verslo ir vadybos technologijos mokytoja Daiva Palukaitienė.

Nuotr. Pasak D.Palukaitienės, jos kandidatūra Verslo informacijos centro vadovės pareigoms užimti kol kas tik pasiūlymas. Ar bus jam pritarta, priklausys nuo rajono savivaldybės mero ir Ūkio ministerijos vadovų pozicijos.

Iškėlė naują kandidatūrą

Nors Verslo informacijos centro direktorė Aurelija Baužaitė vis dar gydosi ir prašymo dėl atleidimo savivaldybės administracijos direktoriui Juozui Puodžiukaičiui nėra įteikusi, Verslo klubo nariai pradėjo ieškoti žmogaus, galinčio užimti šią vietą. Pačia tinkamiausia vieningai pripažinta Šakių „Žiburio“ gimnazijos verslo ir vadybos technologijos mokytojos D.Palukaitienės kandidatūra. Jei likusios dvi Verslo informacijos centro dalininkės – savivaldybė ir Ūkio ministerija pritars, o ankstesnioji direktorė atsisakys savo užimamų pareigų – ekonomikos studijas Vilniaus universitete baigusi D.Palukaitienė sutinka stoti prie Verslo informacijos centro vairo.
savartynoGintarė MARTINAITIENĖ

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (MAATC) šiuo metu Lukšių seniūnijoje, buvusio sąvartyno vietoje, įrenginėja bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Nors tokios aikštelės ir reikalingos, ir naudingos, Lukšių seniūnas nerimauja dėl to, kad sunkiasvorė technika ardo ir gadina kelius.

Nuotr. Šiuo metu bioskaidžiųjų atliekų aikštelė įrenginėjama Lukšių seniūnijoje, buvusio sąvartyno vietoje.

Kai MAATC baigs įgyvendinti projektą, bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikštelės veiks visuose apskrities rajonuose. Pirmoji šiuolaikiška, europinius standartus atitinkanti atliekų kompostavimo aikštelė mūsų apskrityje jau greitai atsiras Kalvarijos savivaldybėje. Darbai vyksta ir Plėgių kaime, Lukšių seniūnijoje. Čia aikštelė įrenginėjama buvusio sąvartyno vietoje. Ji turėtų pradėti veikti iki 2013 metų. Sudėtingiau kompostavimo aikštelių reikalai sprendžiami Kazlų Rūdoje ir Vilkaviškyje.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė pripažino, kad pradėjus veikti kompostavimo aikštelėms, tikimasi, jog į sąvartyną patenkančių atliekų turėtų gerokai sumažėti. Dabar pristatomų atliekų kiekiai gerokai viršija normas ir kelia nemažą nerimą. Pavyzdžiui, per 20 metų, kol planuojama, jog veiks MAATC sąvartynas, jame turėtų būti sukaupta 750 tūkst. tonų atliekų. Dabar, per dvejus su puse metų, jau sukaupta 137 tūkst. tonų. Vien per metus į sąvartyną pristatyta 62 tonos atliekų, o jų turėtų būti perpus mažiau. Kadangi atliekų kiekiai viršijami, jų sutvarkymui reikia ir daugiau pinigų. Tuo labiau, kaip pabrėžė L. Burbienė, kad maždaug pusė pristatomų atliekų yra bioskaidžios, tinkamos kompostavimui. „Tie žmonės, kurie gyvena individuliuose namuose ar kaime, turėtų kompostavimo duobes įsirengti pas save. Dabar galvoja, kad jeigu moka už atliekas, tai gali į konteinerį pilti bet ką. Taip nėra. Dėl nerūšiavimo ateityje mokestis kai kuriose savivaldybėse gali dar didėti“, - tikino atstovė spaudai. Ateityje svarstoma, kad tiems žmonėms, kurie turės tokias aikšteles ir atliekas kompostuos, bus taikomas mažesnis mokestis. Didžiąją dalį vietinės rinkliavos ir mokesčių už atliekų tvarkymą sudaro į sąvartyną pakliūvančių šiukšlių sutvarkymo kaštai. Kuo mažiau atliekų sutvarkoma, tuo mažiau tai kainuoja ir gyventojams.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos