Nuotr. Iš kairės: žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas, ministras Giedrius Surplys, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis aptarė bendrovei rūpimus gamybinius klausimus ir perspektyvas.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Liepos 14 d. žemės ūkio ministras Giedrius Surplys su dviem viceministrais ir patarėjais lankėsi Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje, kur patys išbandė bendrovės turimą techniką, darbavosi veršelių fermoje. O kaip šiandien gyvena žemdirbiai, išgirdo iš bendrovės vadovo Petro Puskunigio ir darbuotojų lūpų.

Liepos 11 d. Verslo plėtros tarybos posėdyje, vadovaujantis birželio 7 d. Šakių savivaldybės salėje vykusio forumo „Profesinis rengimas verslui ir investicijoms“ rezoliucija dėl mokinių ir studentų darbo vasaros atostogų metu sąnaudų dalinio kompensavimo, buvo pakeisti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo nuostatai.

Forumas „Profesinis rengimas verslui ir investicijoms“ buvo organizuotas vykdant verslo plėtros strategiją, sprendžiant rajonui aktualias darbo išteklių trūkumo, profesinio mokinių orientavimo į rajonui reikalingas profesijas   problemas. Jo metu ir buvo nuspręsta rajono darbdaviams, vasaros atostogų metų įdarbinusiems moksleivius ar studentus, iš dalies kompensuoti jų atlyginimo sąnaudas. Kompensacijos dydį Verslo plėtros tarybos posėdžio nutarimu siūloma diferencijuoti – didesnį nustatant už įdarbinamus nepilnamečius, o mažesnį – už  mokinius  nuo 18 metų ir studentus.

Tad Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo nuostatai papildyti punktu, kuriame numatyta, kad iš  Fondo lėšų bus padengiama iki 50 proc. išlaidų, patirtų per du vasaros atostogų mėnesius mokant Šakių rajono teritorijoje įdarbintiems mokiniams, jaunesniems nei 18 metų,  ir iki 20 proc. išlaidų – mokiniams ir studentams nuo 18 metų,   Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų per kalendorinius metus.

„Draugo“ inf.

 

Sužlugus utopine idėja vadintam lynų keliui, turėjusiam sujungti Gelgaudiškio dvarą su Panemunės pilimi, iniciatyvos ėmėsi jurbarkietis Antanas Grumuldis, dar nuo vasaros pradžios sumanęs šiuo maršrutu per Nemuną paleisti kursuoti keltą. Deja, jį sustabdė nenumatytos kliūtys. Tačiau jurbarkietis rankų nenuleidžia ir tikisi savo planą pradėti įgyvendinti dar nuo šio rugpjūčio.

Ugdomieji miško kirtimai yra viena iš svarbiausių miško ūkio priemonių ūkiškai vertingiems, našiems ir atspariems medynams išauginti. Šių kirtimų metu periodiškai, tam tikrais laiko tarpais nebrandžiame miške iškertama dalis medžių, kuriuos palikti ūkiniu bei biologiniu požiūriu nėra tikslinga. Ugdymo kirtimais formuojama tikslinė medynų sudėtis ir struktūra, gerinamas medienos prekingumas bei produktyvumas, didinamas atsparumas nepalankių aplinkos faktorių poveikiui, gerinamos naudingos medyno funkcijos, laiku sunaudojama ta mediena, kuri supūtų miške. Šios rūšies kirtimai reglamentuojami Miško kirtimų taisyklėmis.

Atsižvelgiant į medynų amžių bei kirtimų tikslą, skiriamos trys ugdymo kirtimų rūšys: jaunuolynų ugdymas; retinimai ir einamieji kirtimai.

Jaunuolynų ugdymo tikslas - siekti, kad medynų rūšinėje sudėtyje būtų kuo daugiau pagrindinių rūšių medelių ir šalinti juos stelbiančius, mažinti medynų tankumą ir silpninti vidinę rūšies konkurenciją. Visų medžių rūšių medynai ugdomi iki 20 metų, taikomas aktyvus kirtimų metodas. Prieš ugdymo kirtimus visi medžiai medyne suskirstomi į tris kategorijas: I-geriausieji, II-pagalbiniai (naudingi), III - kirstinieji (trukdantys kitiems augti). Geriausiems medžiams priskiriami pagrindinių medžių rūšių sveiki, tiesūs, aukšti medžiai. Pagalbiniai medžiai - tai antraeilių ir pagrindinių rūšių individai, padedantys geriausiems augti, nusivalyti nuo šakų. Kirstiniesiems medžiams priskiriami pažeisti, bedžiūstantys, sausi, kreivi ar nepageidaujamų rūšių medžiai, stelbiantys geriausius medžius.

Laiku neįvykdžius jaunuolynų ugdymo kirtimų, iškyla grėsmė pageidaujamomis medžių rūšimis atsodinto jauno miško likimui, taip pat ir miškui atkurti skirtoms investicijoms. Netgi labai gerai atsodinus iškirstą mišką, tačiau laiku neatlikus jaunuolynų ugdymo kirtimų, norimo miško nebus – pasodinti medeliai greičiausiai sunyks, o juos nustelbs nepageidaujami menkaverčiai medžiai ar krūmai.

Kita ugdymo kirtimų rūšis yra retinimo kirtimai. Šie kirtimai skirti reguliuoti medžių tarpusavio sąveiką, užtikrinti kuo geresnes sąlygas geriausiems medžiams augti, tęsti medynų struktūros formavimą. Retinami 21-40 m. spygliuočių ir kietųjų lapuočių bei 21-30 m. amžiaus minkštųjų lapuočių medynai. Pirmiausia retinami II-III miškų grupės jaunuolynai, mišrūs bei tankūs medynai, stelbiami minkštųjų lapuočių. Retinimai atliekami tokiu intensyvumu, jog po kirtimų liktų normatyvuose nurodytas medžių skaičius 1 ha. Pastarųjų skaičius priklauso nuo vidutinio medžių aukščio, miško tipo bei vyraujančios medžių rūšies medyne. Retinimų metu palaipsniui iškertami pagrindines medžių rūšis stelbiantys, atsilikę augimu bei labai išsivystę medžiai. Mišriuose medynuose mažinamas minkštųjų lapuočių skaičius. Medynas formuojamas iš geriausiųjų pagrindinių rūšių medžių. Kad būtų geros kokybės bešakė mediena, gali būti apgenimos vertingų medžių rūšių apatinės šakos. Retinimo kirtimų kartojimo periodas - 10 metų.

Paskutiniai iš ugdymo kirtimų yra vykdomi einamieji kirtimai. Šių kirtimų tikslas - skatinti geriausių medžių ir viso medyno tūrio prieaugį, siekiant iki brandos amžiaus išauginti maksimalų kokybiškos medienos kiekį. Einamieji kirtimai vykdomi 41 m. ir vyresniuose spygliuočių bei kietųjų lapuočių medynuose ir nuo 31 m. - minkštųjų lapuočių medynuose. Šie kirtimai baigiami ąžuolo ir uosio medynuose likus 20 m., o pušies ir eglės – 10 m. iki pagrindinių kirtimų amžiaus. Kitų medžių rūšių medynuose einamieji kirtimai vykdomi iki pagrindinių kirtimų amžiaus. Kirtimai kartojami kas 10 metų. Pirmiausia kertami mišrūs, tankūs medynai. Visais atvejais pirmiausia iškertami minkštieji lapuočiai, kartu reguliuojant pagrindinių medžių rūšių tankumą. Esant reikalui, gali būti iškertamas ir trakas. Einamųjų kirtimų metu puoselėjamas pagrindinių rūšių pomiškis, antrasis medyno ardas. Einamieji kirtimai baigiami prieš pagrindinius kirtimus. Jų metu jau gali būti iškertamas ir tam tikras kiekis padarinės medienos.

Ugdomųjų miško kirtimų kartojimas priklauso nuo medyno sudėties, amžiaus, miško tipo ir, svarbiausia, nuo ugdymo intensyvumo. Esant tam pačiam ugdymo intensyvumui, kirtimai turi būti dažniau kartojami jaunesniuose, mišriuosiuose ir sudėtiniuose bei derlingesnėse augavietėse augančiuose medynuose. Kuo didesnis ugdymo intensyvumas, tuo rečiau reikia kartoti kirtimus. Apie būtinybę kartoti kirtimus sprendžiama pagal šiuos požymius: mišriuosiuose medynuose antraeilės medžių rūšys pradeda stelbti pagrindines rūšis, o grynuosiuose medynuose prasideda ryškesnė medžių diferenciacija į klases ir atsiranda nustelbtų medžių. Jaunuolynų ugdymo kirtimai mišriuosiuose medynuose paprastai turi būti kartojami kas 5 metus, o retinimo ir einamieji kirtimai – kas 10 metų.

Visų rūšių ugdymo kirtimai kartu su sanitariniais dar vadinami tarpiniu miško naudojimu. Paprastai šių kirtimų metu gautas medienos kiekis sudaro iki 25-30% viso iškertamos medienos kiekio. Neretai ugdymo kirtimai atliekami kartu su sanitariniais kirtimais. Medynų ugdymo kirtimų metu pašalinami ir ligoti, pažeisti medžiai, vėjovartos, snieglaužos.

Ugdomieji kirtimai apie retųjų paukščių lizdus turi būti neintensyvūs. II-III gr. ir nacionalinių parkų miškuose ugdomieji kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiamas nuo kovo 1d. iki liepos 1d. IV gr. miškuose ugdymo kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d.

Reikia žinoti, kad, medynui natūraliai formuojantis, iš kelių, keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių jaunų medelių brandos amžių pasiekia vos keli šimtai medžių. Be to, natūraliai besiformuojančiame medyne ne visi brandos amžių pasiekę medžiai būna norimų rūšių ir savybių – nemažą jų dalį sudaro kreivi, šakoti, nepageidaujamų (menkaverčių) rūšių medžiai, todėl siekiant užauginti vertingą medyną, jį būtina kryptingai formuoti nuo pat jauno amžiaus, iškertant medžius, kurių palikti netikslinga nei ūkiniu, nei biologiniu požiūriu.

Informacija parengta Aplinkos ministerijos užsakymu

Jau kuris laikas ūkininkai kasa ir parduoda ankstyvąsias bulves. Tačiau jų derlius ir kainos toli gražu nedžiugina. Pasak augintojų, šįmet bulvės perpus mažesnės nei pernai, o supirkimo kainos, atsižvelgiant į auginimo sąlygas, galėtų būti ir geresnės.