Asta GVILDIENĖ

Vasario 23 dieną Šakių verslo informacijos centre sunerimę dėl šiandieninės verslo situacijos rajone rinkosi Verslo klubo nariai. Jie nusprendė ne tik siekti, kad ir toliau būtų skatinama pradedančiųjų ir verslą plėtojančių verslininkų veikla, bet ir oficialiai kreiptis į rajono savivaldybės tarybą su prašymu Verslo plėtros fondui skirti 20 tūkst. litų.

Nuotr. Verslo klubo viceprezidentės L.Valaitienės manymu, siekiant skatinti verslą Šakiuose, būtina išsirinkti ir naują Verslo plėtros fondo pirmininką, kuriuo vienbalsiai buvo pasiūlytas tarybos narys D.Mikelionis (kairėje).

Verslo klubo viceprezidentės Loretos Valaitienės iniciatyva sukviestame susirinkime dalyvavo Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Šakių poskyrio vedėjas Aidas Poderys, savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė, individualios įmonės savininkas Jaunutis Bugvilas ir tarybos narys Darius Mikelionis.  

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Į nuolatinį laukimą sutelkta kantrybė taksi vairuotojams užtikrina pragyvenimo šaltinį. Šakiuose šiandien taksi vairuotojų paslaugas teikia tik dviejų individualių įmonių savininkai. Vienas jų maloniai sutiko papasakoti apie šio darbo perspektyvas mūsų rajone.

Nuotr. Taksistu Šakiuose dirbantis J. Juška sako, jog šis darbas reikalauja didelės kantrybės, nes kasmet klientų tik mažėja.  

Susikūrė sau darbo vietą

Prie Šakių autobusų stoties diena iš dienos specialiu ženklu pažymėtuose automobiliuose klientų lūkuriuoja dviejų individualių įmonių, teikiančių taksi paslaugas, savininkai. Tik tiek jų šiandien išliko šiame gan nelengvame versle tokiame mažame mieste kaip Šakiai. Šakietis Juozas Juška, taksistu rajone dirbantis jau 16 metų, mena, jog jam pradėjus dirbti, šias paslaugas rajone teikė net aštuoni vairuotojai. „Žinote, kiekvienais metais daugėjo automobilių ir automatiškai mažėjo klientų. Kam neapsimokėjo, susirado geresnį darbą ir išėjo kitur dirbti“,- pastebėjo J. Juška. Beje, jį patį imtis šios veiklos paskatino bedarbystė. „Kitokio darbo neturėjau, o kažko imtis reikėjo. Todėl pabandžiau ir taip gavosi, kad lig šiol dirbu. Tačiau, jeigu būtų pasirinkimo galimybė dirbti kitokį darbą tikriausiai taksistu nedirbčiau“,- atviravo vyriškis, pats sau susikūręs darbo vietą. Žvelgiant atgal, pasak pašnekovo, lengviausia duoną užsidirbti buvo vadinamaisiais ekonominio pakilimo.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad situacija lietuviškų daržovių rinkoje keičiasi žaibiškai. Kadangi kaimyninių šalių, tokių kaip Rusija ar Lenkija, rinkos yra milžiniškos, net menkiausias pokytis jose stipriai paveikia ir Lietuvos daržovių augintojus.

Rajono daržovių augintojai šiemet nuogąstauja, kad rusai vangiai perka bulves. Jeigu situacija nepasikeis, gali būti, kad teks ne vieną toną jų tiesiog išmesti. Tačiau šiomis dienomis Lietuvos daržovių augintojų asociacija gavo pirmuosius užklausimus iš didžiųjų kaimynų apie turimus daržovių kiekius eksportui. Tad šalies ūkininkai pradeda svarstyti, ar eksportuoti prekinę produkciją, ar ją palikti vietos rinkai. Tokiais atvejais kainos Lietuvoje šokteli iš karto.

Šiandien Rusijoje paklausiausios lietuviškos morkos, tačiau jau bet kurią dieną gali atsidaryti vartai didesniam lietuviškų bulvių, kopūstų, burokėlių ar kitų daržovių eksportui. Pirmuosius suaktyvėjusios rinkos požymius pajaučia pavieniai didelius ūkius turintys daržovių augintojai. Vos prieš kelias dienas į Kaliningradą jau iškeliavo kelios lietuviškų kopūstų siuntos. Jei eksportas augs, kokybiškų daržovių kainos Lietuvoje turėtų pradėti kilti. Tuo labiau, kad šiandien asociacija jau gavo užklausimų iš vienos didžiausių Rusijos daržovių importo – eksporto kompanijų.

Per sausio mėnesį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje nedarbas, lyginant su gruodžio mėnesiu, padidėjo 52.4 procento.

Iš viso praėjusį mėnesį Šakių savivaldybėje užregistruota 416 bedarbių – 143 žmonėmis daugiau nei gruodžio mėnesį. Mėnesio pabaigoje Šakių darbo biržoje buvo 2680 darbo ieškantys asmenys. Tai mažiausias bedarbių skaičius apskrityje. Marijampolės teritorinėje darbo biržoje buvo registruota 12661 bedarbis.

Iš Šakių savivaldybėje užsiregistravusių bedarbių 15.1 proc. niekur nedirbę, 29,8 proc. – iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę dvejus ir daugiau metų, 22,1 proc. – vyresni nei 50 m., 20.2 proc. rajono bedarbių sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus.

Per mėnesį Šakių skyriuje užregistruotos 53 laisvos darbo vietos, iš jų 32.1 proc. terminuotiems darbams. Palyginus su ankstesniu mėnesiu, laisvų darbo vietų padidėjo 23.3 proc., o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – sumažėjo 61 proc.

Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje per mėnesį įdarbinti 457 asmenys, iš jų Šakių savivaldybėje – 87. Sausio mėnesį 49 bedarbiai pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus – 35 asmenimis daugiau nei gruodžio mėnesį. Darbo paieška nutraukta 200 asmenų. Pasinaudojus valstybės teikiama parama darbo įgūdžiams įgyti, subsidijuojamam įdarbinimui ir darbo rotacijai, į darbo rinką integruota 11 asmenų.

Šakių savivaldybės bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų vasario 1 dieną sudarė 12.9 proc. Pagal seniūnijas didžiausia bedarbystė sausio mėnesį, kaip ir anksčiau, buvo Gelgaudiškio seniūnijoje – nuo 18.5 proc. gruodį padidėjo iki 19.3 proc. sausį. Barzdų seniūnija praėjusį mėnesį pagal bedarbių skaičių buvo antroje vietoje. Čia nedarbas sudarė 18.5 proc. Mažiausia bedarbystė išlieka Kriūkų – 6.6 proc., Lekėčių – 8.8 proc. ir Plokščių – 9.2 proc. seniūnijose, tik lyginant su ankstesniu mėnesiu, procentaliai šiek tiek padidėjo.

Asta GVILDIENĖ

Vasario 9 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos rengiamuose darbdavių apdovanojimuose tradiciškai buvo pagerbti verslininkai, praėjusiais metais sukūrę daugiausiai naujų darbo vietų. Tarp jų ir UAB „Gulbelė“ direktorius Arūnas Tarnauskas. Įmonei skirta trečioji vieta, o jos vadovui įteikta nominacija „Už jaunimo integraciją į darbo rinką“.

Nuotr. Vyriausybėje vykusiame renginyje UAB „Gulbelė“ direktorius A.Tarnauskas apdovanotas nominacija „Už jaunimo integraciją į darbo rinką“.

Vyriausybėje vykusiame renginyje įmonių atstovai apdovanoti keturiomis nominacijomis: už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedarbo teritorijose, už socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją į darbo rinką, už jaunimo integraciją į darbo rinką ir už iniciatyvą pradėti bei plėtoti verslą. Minėtomis nominacijomis buvo apdovanota po tris daugiausiai darbo vietų sukūrusias bendroves. Atskirai buvo vertintos didžiosios šalies bendrovės bei mažos ir vidutinės verslo įmonės.

Jau ne vienerius metus „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė pateikia Lietuvos rajonų savivaldybių ekonominius rodiklius, atskleidžiančius, kuriose savivaldybėse yra aukštesnis pragyvenimo lygis, o kuriose žemesnis. Išsamūs duomenys pateikiami apie kiekvieno rajono ekonominius rodiklius.

AB „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės O. Bložienės pateiktame tyrimo pranešime skelbiama, kad Pietų Lietuvos regionas išsiskiria kukliais ekonominės gerovės rodikliais, gyventojų finansinė ir socialinė padėtis nėra vienoda. Brangios komunalinės paslaugos, šalies vidurkio nesiekiantis darbo užmokestis, pakankamai didelis nedarbo lygis meta sunkius iššūkius brandžiai šio regiono visuomenei. Pagrindiniai Pietų Lietuvos savivaldybių ir jų gyventojų uždaviniai – suvaldyti emigracijos srautą, mažinti pradelstus mokėjimus bei išlaikyti kompetentingą, investuotojams patrauklią darbo rinką.

Skaičiuojama, jog šalyje paskutiniu metu gyveno 3 mln. 244 tūkst. 601 gyventojas. Iš jų pernai Šakių rajone - 34 tūkst. 650 – tai 857 gyventojais mažiau nei 2010 metais. Pastebima, jog rajono visuomenė pamažu sensta. Jau pernai vidutinis gyventojų amžius buvo 40 metų. Pagal šį kriterijų Šakiai užima 37 vietą respublikoje.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Rajono medžiotojų teigimu, paskutiniu metu sparčiai blogėja laukinių gyvūnų, ypač medžiojamųjų dėl kailio, sveikata. Veterinarijos gydytojai tvirtina, jog šiuos gyvūnus kamuoja vadinamosios dermatitinės ligos. Sergamumas jomis didėja ir tarp namuose auginamų keturkojų bei pačių žmonių, todėl įspėjama būti budriems.

Nuotr. Veterinarijos gydytojas G. Šeškas sako, kad odos ligų paplitimas tarp laukinių gyvūnų ne ką mažiau pavojingas žmonėms bei jų augintiniams. Nuo odos ligų kritusius gyvūnus būtina utilizuoti.

Bemaž prieš mėnesį į vieną Griškabūdžio seniūnijos sodybą atklydo svirduliuojantis, sunkiai aplinkoje besiorientuojantis usūrinis šuo arba kitaip dar vadinamas mangutas. Ligotą gyvūną vietos gyventojui teko likviduoti. Tačiau po kiek laiko sodybos šeimininkas pastebėjo pakitusią vokiečių aviganių veislės šuns kailio struktūrą, dėl ko kreipėsi į veterinarijos gydytoją. Buvo konstatuota odos liga. Be to, medžiotojų teigimu, iš penkių sumedžiotų mangutų tik vieno būna sveikas kailis. Tad kas atsitiko, kad vis dažniau laukiniai sergantys gyvūnai atslenka į gyvenvietes?