- Aprašymas
Vyresnio amžiaus Kudirkos Naumiesčio gyventojai dar prisimena užtvenkto vandens šniokštimą, kai čia veikė 1932 metais prancūzų pastatyta hidroelektrinė. Susidėvėjus turbinoms, 1972 metais ji buvo uždaryta ir palikta likimo valiai. Tiesa, hidroelektrinės pastate kurį laiką buvo įsikūrusi visiems vietiniams gerai žinoma kavinė, vadinama šašlykine. Praėjus 50 metų atsirado galimybė ją atstatyti.
Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Algimanto Damijonaičio teigimu, šios hidroelektrinės atstatymas naumiestiečiams svarbus ne tiek materialiai, kiek moraliai. Vyresnio amžiaus žmonės gerai atsimena Šešupės užtvanką, krentančio vandens ūžimą, siaurą praėjimą iš vieno upės kranto į kitą.
Tarybiniais laikais atstatyti tokį nedidelį ir, palyginus su kitais gigantiškais įrenginiais, rodos, tokį visai nereikšmingą objektą, vilčių nebuvo. Tačiau 1998 metais pirmoji norą Kudirkos Naumiestyje atstatyti hidroelektrinę išreiškė UAB „Sofvita“, ir atsirado galimybės norams tapti realybe. 2001 metais buvo paruošta visa dokumenacija, tačiau statybą trukdė pradėti besikeičiantys aplinkos vertinimo reikalavimai, sąlygos, žuvitakio įrengimas.
Tačiau 2006 metais UAB „Sofvilai“ bankrutavus, hidroelektrinės statyba liko neįgyvendinta. Tik praėjus trejiems metams vėl buvo sugrįžta prie šio objekto. Juo susidomėjo UAB „Lithidro“. A.Damijonaičio teigimu, visi dokumentai jau paruošti ir derinami su Aplinkos apsaugos agentūra. Jiems belieka gauti tik mūsų rajono savivaldybės leidimą statybai. „Tam jokių kliūčių nebus, - tikino jis. Savivaldybė pateikė įmonei tik du reikalavimus: nutiesti Baltkalnio gatve kelią iki hidroelektrinės ir pastatyti per Šešupę pakabinamą tiltą, kuris sujungtų abu krantus ir žmonės turėtų tiesioginį praėjimą iš Baltkalnio į Kudirkos Naumiestį.“
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, įmonės vadovas Edvardas Griškelis hidroelektrinės statybą planuoja pradėti dar šių metų pavasarį, o vėliausiai – vasarą.
„Draugo“ inf.
Komentuoti
- Aprašymas

Nuo šių metų pradžios, lygiuodamasi į Europos Sąjungos vairavimo egzamino išlaikymo iš pirmo karto rodiklius ir atkreipdama dėmesį, kiek eismo nelaimių sukelia jauni vairuotojai, Susisiekimo ministerija sugriežtino vairavimo mokymo taisykles. Kaip jas vertina mūsų miesto vairavimo mokyklų instruktoriai? Ar jos turės įtakos mokymo kokybės gerinimui, kainai?
Nuotr. Daug metų instuktoriumi dirbantis J.Klimas teigė, kad filmuoti reikėtų ne mokyklinį, o valstybinį vairavimo egzaminą.
Sugriežtinimo nejaučia
Jono Klimo vairavimo mokyklos instruktoriai mokymo sugriežtinimo nejaučia. Pasak J.Klimo, jie dirba taip pat, kaip ir dirbo – visada sugriežtintai. Tai gali paliudyti ir neoficialūs egzaminų duomenys. Teorinį egzaminą „Regitroje“ iš pirmo karto išlaiko apie 80 proc., o praktinį – apie 55 – 60 proc. šios mokyklos paruoštų būsimų vairuotojų. Instruktoriaus teigimu, prisidės tik daugiau papildomo darbo, nes pagal naujuosius reikalavimus specialiai tam įsigytomis kameromis turės būti nufilmuotas kiekvieno mokinio vairavimo egzaminas, o jo įrašas saugomas vienerius metus.
- Aprašymas

Jau dviejų rajono tarybų posėdžių darbotvarkėse buvo įtraukti klausimai dėl paviršinių nuotekų tinklų, tai yra lietaus, įrenginių naudojimo bei eksploatacijos taisyklių tvirtinimo ir išlaidų tarifo nustatymo. Praėjusį mėnesį šie klausimai buvo atidėti, o šįkart išvis išbraukti iš darbotvarkės. Nors ir rajono, ir UAB „Šakių vandenys“ vadovybė pripažįsta, kad šią problemą reikia spręsti, atrodo, tam ne iki galo pasiruošta.
Nuotr. Jeigu lietaus kanalizacija bus neprižiūrima, tai per kelerius metus ji užsikimš ir kels dar didesnes problemas – visur tyvuliuos vanduo.
Svarbus klausimas vis atidedamas?
Apie tai, kad rajone neišspręstas lietaus kanalizacijos klausimas sudaro nemenkus nuostolius, kalbama senokai, tik galbūt dabar tai daroma vis garsiau. Ne kartą šią problemą kėlęs UAB „Šakių vandenys“ vadovas Vaidas Litinskas neseniai džiaugėsi, kad pagaliau ir rajono valdžia pripažino, kad iš tikrųjų tai nemaža problema ir šį klausimą būtina spręsti. Specialiai sudaryta komisija, vadovaujama Henriko Zarembos, kuriai buvo pavesta įvertinti UAB „Šakių vandenys“ ekonominę (finansinę) padėtį bei pateikti išvadas, taip pat rekomendavo savivaldybės administracijai paruošti (nustatyti) lietaus kanalizacijos įrenginių, esančių rajono teritorijoje, priežiūros, eksploatacijos bei remonto darbų tvarką, numatant finansavimo šaltinius ir tvarkos aprašą teikti svarstyti rajono savivaldybės tarybai. Būtent tai jau du mėnesius ir bandoma padaryti, tačiau nesėkmingai. Praėjusį mėnesį šie klausimai buvo atidėti, o šį mėnesį išvis išbraukti iš darbotvarkės. Tad kodėl, jei klausimas toks svarbus ir jį spręsti būtina?
- Aprašymas

Sausio 9 dieną savivaldybės mero Juozo Bertašiaus darbo kabinete vyko trišalis Verslo ir informacijos centro dalininkų susirinkimas. Jame mūsų savivaldybės valdžia ir verslininkų klubo atstovai susitiko su Ūkio ministerijos specialistėmis aptarti tolimesnį Verslo ir informacijos centro likimą. Jo veikla, po viešumon iškilusių faktų apie direktorės Aurelijos Baužaitės išsilavinimą ir ilgalaikį gydymąsi, šiandien visai apmirusi.
Nuotr. Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento Verslo aplinkos gerinimo skyriaus vedėja I.Pakonaitienė (dešinėje) ir to paties skyriaus vyriausioji specialistė N.Bujauskienė informavo susirinkusiuosius, kad Šakių verslo ir informacijos centro nerems.
Susitikime, kuriame buvo sprendžiamas tolimesnis Šakių verslo ir informacijos centro likimas, dalyvavo Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento Verslo aplinkos gerinimo skyriaus vedėja Irena Pakonaitienė ir to paties skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bujauskienė, savivaldybės meras Juozas Bertašius, jo padėjėja Rima Rauktienė bei Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė. Verslininkams atstovavo Verslo klubo viceprezidentė Loreta Valaitienė, Juozas Dainelis ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos verslo ir vadybos technologijos mokytoja Daiva Palukaitienė.
- Aprašymas

Nuotr. Pirmajame rajono ūkininkų susirinkime buvo aptarti svarbiausi politikų sprendimai, turintys reikšmės ūkininkų veiklai.
Praėjusių metų gruodžio 21 dieną LR Seimas priėmė naują įstatymą dėl Žemės mokesčių įstatymo keitimo. Numatoma, jog mokestis už privačią žemę priklausytų nuo rinkos vertės, kurią nustatytų specialistai. Įstatymo projekte numatyta, kad žemės mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 proc. iki 4 proc. nuo naujosios žemės mokestinės vertės. Savivaldybių tarybos iki einamojo mokestinio laikotarpio pradžios, birželio 1 dienos, turėtų nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galiotų atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršijant nustatytų ribų. Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusią naujieną ypač kritiškai vertina rajono meras. Jis įvardijo, jog šis įstatymas yra didelė žemdirbių problema. Esą šiuo Seimo sprendimu savivaldybėms primetama dar viena našta. „Kur yra žemės įvertinimas ir žemės vertė mūsų rajone? Kiekvienam kampe žemė skirtinga. Tai kaip tada mokestį nustatyti bendrą, kuris visiems tiktų? Nu proto lygiu nesuvokiama“,- susirinkime kalbėjo meras, nuogąstaudamas, jog savivaldybė, nustačiusi mažesnį mokestį, bus apkaltinta, kad per mažai surenka lėšų. „Taryba spręs. Siūlysiu 50 proc. ir viskas - maksimaliai“,- sakė meras.
- Aprašymas

Siekiant, kad 2012 metais būtų tinkamai įgyvendinta Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011–2013 metų programa, bitininkai nuo praeitų metų gruodžio 12 iki šių metų vasario 13 dienos kviečiami teikti paraiškas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams. Pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011–2013 metų programą yra remiamos šios priemonės: Techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; Varozės kontrolė; Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas; Medaus fizinių ir cheminių savybių analizė, Bičių šeimų atnaujinimas; Bitininkystei ir bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos. Šalies bitininkai finansinę paramą pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui programą pradėjo gauti 2005 metais, tačiau tada jos buvo panaudota vos daugiau nei pusė. Vėliau parama augo, jos panaudojimas – taip pat. 2012 metais finansavimo priemonėms yra numatyta skirti daugiau kaip 2,2 mln. Lt, 2011 metais taip pat buvo skirta 2,2 mln. Lt. Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, bitininkai turi rinktis, iš kurio finansavimo šaltinio – Lietuvos kaimo plėtros programos ar Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui programos – siekti kompensuoti naujų avilių įsigijimo išlaidas. Abiem programom naudotis vienu metu jie negali.
„Draugo“ inf.
- Aprašymas

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis, Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis ir UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas praėjusių metų pabaigoje Ūkio ministerijoje bandė išsiaiškinti, ar nebūtų įmanoma teisiniuose procesuose įstrigusių Gelgaudiškio nuotekų valymo įrenginių statybai skirtų pinigų perkelti į Šakių ir Kudirkos Naumiesčio vandenvalos projektus.
Deja, paaiškėjo, kad tokių galimybių nėra. Pinigai, skirti Gelgaudiškio nuotekų valymo įrenginiams, turi būti panaudoti jų statybai. A.Damijonaitis informavo, kad pinigai niekur nedingo, jų yra tiek, kiek ir buvo – 11,3 mln. litų. „Pagaliau, pasibaigus teismų maratonui rajono savivaldybės naudai, atsirado galimybė naujų nuotekų valymo įrenginių statybos dokumentų paruošimui, - teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas, vis dar tikinantis, kad į nuvažiuojantį projektų traukinį galima suspėti ir paraišką pateikti laiku. – Kitaip tektų apgailestauti, kad labiausiai nuskriausti liktų tik patys gelgaudiškiečiai.“
„Draugo“ inf.
- Aprašymas

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, šiuo metu Lietuva garsėja kaip didžiausią alkoholio prieinamumą Europoje turinti šalis. 2011 metų gruodžio duomenimis, Lietuvos savivaldybės yra išdavusios apie 18 tūkst. licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Vien 2009 - 2010 metais buvo išduota 1,5 tūkst. licencijų. Alkoholio prieinamumas šalyje yra milžiniškas, todėl tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas G.Belian laiko teisingu žingsniu.
Po Naujųjų, įvedus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, iš viešojo maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. nebus galima išsinešti alkoholinių gėrimų. Viešojo maitinimo įstaigose alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 val. bus galima vartoti tik vietoje. Todėl nemažai mažmeninės prekybos įmonių pakeitė savo veikos pobūdį į viešojo maitinimo veiklą ir, prisidengdamos šia veikla, įgijo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais išsineštinai visą parą. Beje, alkoholio nebus galima vartoti ir sporto renginių metu.
Nuo 2013 metų sausio 1 dienos mažmeninėse prekybos vietose bus draudžiama parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei 1 litro tarą bei parduoti sidro, alaus ir alaus mišinius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento. Nuo 2016 metų bus visiškai draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse.
„Draugo“ inf.
Paieška
Archyvas
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos