Giedrė PLEČKAITYTĖ

Vytauto Bitino vadovaujamos Plokščių žemės ūkio bendrovės darbuotojai gruodžio 29 dieną buvo pakviesti į mokykloje surengtą pasibuvimą prie vaišėmis nukrauto šventinio stalo. Nors keletui valandų atsikvėpti nuo kasdienių darbų pakviesti darbuotojai su vadovo pagalba galėjo įvertinti per metus padarytus darbus, naujųjų metų keliamus iššūkius.

Nuotr. Plokščių bendrovės naujametinėje šventėje buvo pagerbti visi pernai jubiliejus šventę sukaktuvininkai.

Apžvelgė praėjusius metus

Prieš pat Naujuosius metus Plokščių vidurinės mokyklos aktų salėje vyko V. Bitino vadovaujamos Plokščių žemės ūkio bendrovės narių šventinis susitikimas. Bendrovės vadovas, pasveikinęs visus šventėn susirinkusius darbuotojus, trumpai aptarė  jau praėjusius 2011 - uosius. Pasak V. Bitino, nelengvi jie buvo augalininkystėje. „Žuvo beveik pusė žieminių kviečių, visi žieminiai rapsai. Gamtos nepakeisi. Turime susitaikyti, kad kiekvieną negandą išspręstume pačiu geriausiu būdu“,- teigė bendrovės pirmininkas. Nepaisant to, iš viso nuimta 910 ha žieminių ir vasarinių kultūrų. Tačiau grūdinių kultūrų derlingumas buvo labai įvairus. Vasarinių kviečių byrėjo nuo 2 - 2,5 iki 8,5 tonų iš hektaro. Šiemet visų kultūrų derlių bendrovei sėkmingai nuimti padėjo naujai įsigytas kombainas, su kuriuo buvo nuimta beveik pusė visų grūdinių kultūrų.

Šakių rajono savivaldybė, gautus 12 konteinerių patikėjimo teise perdavė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui (MAATC). Be to, aptartas klausimas dėl galimybės rajone įrengti požeminius konteinerius.

Regioninės plėtros komiteto posėdžio metu tarybos narys Edmundas Rinkevičius teiravosi, kodėl Šakių rajono savivaldybė nesvarsto galimybės dėl požeminių konteinerių įrengimo. „Galime pirkti tokius, kokių norime mes, tai yra požeminius. Jie ir dar tvarkingesni, ir tarša mažėja“, - aiškino politikas. Jam pritarė ir rajono meras Juozas Bertašius, pažadėjęs, kad šis klausimas bus pateiktas svarstymui artimiausiame akcininkų susirinkime.

Gruodžio 8 dieną Lietuvos miško savininkų asociacija organizavo konferenciją „Miškas - žmogui, žmogus - miškui” bei konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2011” laureatų apdovanojimus. Konferencijoje buvo apdovanoti konkurso nugalėtojai, tarp jų ir vienas šakietis.

Spalio 3 – 31 dienomis Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) organizavo jau tradiciniu tapusį konkursą „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2011”. Jo metu buvo apžiūrėtos ir įvertintos  58 valdos, nustatyti geriausiai besitvarkantys miškų savininkai. Gruodžio 8 dieną vykusios konferencijos metu buvo apdovanoti šio konkurso nugalėtojai. Marijampolės apskrityje buvo vertinami Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Šakių rajono privačių miškų savininkai. Apskrityje antrąją vietą šiame konkurse laimėjo Algirdas Dičpinigaitis, Šakių rajono Aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, surinkęs 66 balus. Antrosios vietos laimėtojas pastebi, jog šalies ir rajono privačių miškų savininkams vis dar trūksta sąmoningumo. „Rajone privačios miško valdos tvarkomos patenkinamai. Žmonėms trūksta pareigos jausmo. Daugiausiai problemų yra su kokybišku miško atkūrimu. Taip pat ir su jau atkurto miško priežiūra. Atsodinti dar sugeba, tačiau su priežiūra jau prasideda problemos. Po trejų ketverių metų toj vietoj, kur savininkas buvo atsodinęs mišką, jau nieko nerandi. Visi kalti, tik ne pats savininkas“,- teigė A. Dičpinigaitis. Jis pridūrė, jog savo miško priežiūrai jis kasmet, ypač vasarą, skiria nemažai laiko. „Čia tas pats kaip žemdirbiui. Jeigu priežiūros darbų neatlieki tada, kada reikia, tai tas pat, kaip nieko nedarai. Miške irgi taipat, jeigu priežiūrą darysi rudenį ir žiemą, tai rezultatas bus nekoks. Tada iš viso gali nieko nedaryti“,- teigė jis, pridurdamas, kad miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai reikalauja, kad miško želdiniai po įveisimo būtų prižiūrimi aštuonerius metus. Yra numatytos netgi baudos savininkams, tačiau apsieinama žodiniais įspėjimais.    

Gruodžio 9 dieną susisiekimo ministras Eligijus Masiulis specialaus padėkos renginio metu įteikė padėkas 225 sparčiojo plačiajuosčio interneto tinklo RAIN plėtros projekte dalyvaujančių kaimiškųjų Lietuvos vietovių seniūnams. Padėkomis buvo apdovanoti ir keturių Šakių rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai.  

Projekto RAIN-1 metu sukurta plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra, jungianti 467 šalies kaimiškąsias seniūnijas su savivaldybėmis ir su 330 mokymo įstaigų. Šviesolaidinis internetas pasiekė daugiau nei 300 tūkst. gyventojų. 2010 – 2011 metais, įgyvendinant projektą RAIN-2, kuris yra projekto RAIN-1 tęsinys, jau nutiesta daugiau nei 4600 km šviesolaidinių kabelio linijų 300 seniūnijų. Iš viso numatyta nutiesti 4800 km šviesolaidinių kabelinių linijų, kurios pasieks daugiau nei 770 šalies miestelių ir kaimų. „Iki šiol nuveikti darbai su kaupu pateisina mūsų lūkesčius. Norime padėkoti seniūnams už visokeriopą pagalbą, sukuriant galimybę internetu naudotis ne tik miestų, bet ir mažesnių miestelių, kaimų gyventojams“, – džiaugėsi ministras E. Masiulis. Jis įteikė Padėkas Plokščių, Kriūkų seniūnėms, bei Griškabūdžio ir Lekėčių seniūnams.  

Lyginant su 2001 metais, interneto vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo 8 kartus. Planuojama, kad besinaudojančiųjų informacinėmis ir ryšių technologijomis skaičius ir toliau didės. Iki 2013 metų galimybę naudotis modernaus plačiajuosčio interneto ryšio paslaugomis turės 98 proc. Lietuvos gyventojų. „Internetas tapo neatskiriama žmogaus kasdienio gyvenimo dalimi, būtina susisiekimo ir darbo priemone. Pirmaudami Europoje pagal interneto ryšio kokybę didžiuosiuose šalies miestuose, džiaugiamės, turėdami galimybę suteikti tokias pat sąlygas moderniosiomis technologijomis naudotis visiems Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė susisiekimo ministras.

RAIN-2 projektą planuojama pilnai įgyvendinti iki 2013 metų kovo mėnesio. Sparčiojo interneto tinklo plėtros RAIN-2 projektas finansuojamas iš 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, jo vertė – apie 173 mln. Lt.

Asta GVILDIENĖ

Praėjusį trečiadienį darbą tęsė rajono savivaldybės Kontrolės komitetas. Eiliniame posėdyje jo nariai aptarė UAB „Šakių autobusų parkas“ atlikto audito rezultatus ir veiklos efektyvumą. Tai viena iš penkių rajone veikiančių bendrovių, kurių visų akcijų savininkė – savivaldybė. Keletą metų dirbusi nuostolingai, paskutinį ketvirtį įmonė  pagaliau išbrido iš skolų ir gavo daugiau nei 14 tūkst. litų pelno.

Nuotr. UAB „Šakių autobusų parkas“ direktoriaus T.Povilaičio teigimu, jei įmonė neteiktų socialinės paramos, jos veikla būtų pelninga.

Stengiasi išgyventi savo lėšomis

Kontrolės komiteto narys Kęstutis Smirnovas pristatydamas UAB „Šakių autobusų parkas“, vadovaujamos Tomo Povilaičio, atlikto audito rezultatus, patvirtino, kad visais įmanomais būdais įmonė stengiasi išgyventi pati, neprašydama iš savivaldybės biudžeto papildomų piniginių lėšų.

Kad bendrovė išbristų iš skolų teko imtis drastiškų priemonių ir smarkiai susiveržti diržus. Mat ne tik savo jėgomis pradėjo taisyti sugedusius autobusus, taupyti kurą, bet ir užsiimti tokiomis papildomomis veiklomis, kaip krovinių pervežimas. Beje, teko sumažinti ir 69 įmonėje dirbančių darbuotojų algas.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pirmadienį Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vyko pasitarimas, skirtas antrinio dumblo panaudojimo problemai. Jame dalyvavo šiuo klausimu besidomintys Šakių rajono atstovai. Manoma, jog netolimoje ateityje bendrovės „Šakių vandenys“ valymo įrenginiuose sukauptas dumblas bus reglamentuotai naudojamas žemės ūkyje.

Nuotr. Įgyvendinus pilotinį projektą, UAB „Šakių vandenys“ įsigytų tokią pat dumblui kratyti skirtą techniką, kokią jau seniai turi UAB „Barzdų agroservisas“.   

Gruodžio 12 dieną Žemės ūkio rūmuose vyko pasitarimas dėl antrinių nuotekų dumblo panaudojimo žemės ūkyje. Jame dalyvavo 12 asmenų grupelė, tarp kurių ir UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas, ŽŪR atstovas rajone Rimantas Valiukas, rajono ūkininkas Raimondas Maksvytis. Jie aptarė antrinio dumblo panaudojimo problemas šalyje. Pranešama, jog šalies vandenvalos įmonės turi jo perteklių, kuris šiuo metu niekur nepanaudojamas. Tačiau mūsų rajone UAB „Šakių vandenys“ valymo įrenginiuose sukauptą nuotekų dumblą namudiniu būdu realizuoja ūkininkas R. Maksvytis. „Pagal reikalavimus padarėme projektą, pasirašėme sutartį ir vežame. Tačiau tai atliekame ne valstybiniu mastu“, - teigė V. Litinskas. Tiesa, praėjusią vasarą Šakiuose viešint Lietuvos ŽŪR vicepirmininkui Sigitui Dimaičiui kartu su ŽŪR atstovu rajone R. Valiuku, UAB „Šakių vandenys“ direktoriumi V. Litinsku bei ūkininku R. Maksvyčiu buvo aptartos galimybės įgyvendinti pilotinį projektą. Buvo kalbama, jog įgyvendindama šį  projektą bendrovė „Šakių vandenys“ galėtų įsigyti dumblui barstyti reikalingą techniką.  

Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakiuose vyko nacionalinė konferencija, kurios metu dėmesys buvo skirtas vandens kokybės gerinimui bei vandentvarkos projektų aptarimui. Po konferencijos delegacija, perkirpdama simbolinę juostelę Kudirkos Naumiestyje atidarė vandens nugeležinimo įrenginius. Tokie patys įrenginiai pagal įgyvendintą projektą pastatyti ir Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Nuotr. Įrenginius pastačiusios UAB „Axante“ projektų vadovas Algerdas Laužikas (kairėje) delegacijos narius Kudirkos Naumiestyje supažindino su nugeležinimo įrenginių veikimo principu, technologijomis.

Svarbiausias projekto „Nuo teorijos ir planų link ekoefektyvios praktikos Baltijos jūros būklei gerinti“ rezultatas, kad Kudirkos Naumiestyje bei Bagotoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, buvo pastatyti vandens nugeležinimo įrenginiai. Kudirkos Naumiestyje pastatytų įrenginių vertė – 113 tūkst. litų, Bagotoje – beveik perpus mažesnė suma. Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida tikisi, kad galbūt jo vadovaujamoje seniūnijoje nugeležinimo efektas bus geresnis nei kitur, nes prie įrenginių pajungta tik apie 10 procentų vandentiekio tinklų ir trasos nutiestos neseniai. Kitur yra abejojama tokių įrenginių efektyvumu, nes nugeležintas ir išvalytas vanduo iki vartotojo teka senais, parūdijusiais vamzdžiais ir vartotojas taip norimo kokybiškesnio vandens vis vien negauna.