Asta GVILDIENĖ

Lapkričio 21 dieną į redakciją kreipėsi sunerimusi Sudargo gyventoja, nerandanti bendros kalbos su AB LESTO darbuotojais. Praėjusį šeštadienį stulpe užsidegęs elektros laidas  ne tik sukėlė ant kojų artimuosius ir kaimynus, bet ir sutrikdė prieš savaitę iš ligoninės grįžusios moters sveikatą. Problema dar neišspręsta – ant stulpo kabo tas pats, gerokai suskirdęs laidas, o ginčas, kas jį turi pakeisti, tebevyksta.

Nuotr. Ant elektros stulpo užsidegę laidai tapo ginčų ir žmonių nesusikalbėjimo priežastimi.  

Gyvena su baime

Kai atvykome į įvykio vietą išklausyti, kas atsitiko, mus pasitiko sunerimusi Sudargo gyventoja Janė Rekešienė. Daugiau nei 80 metų sulaukusi moteris ir šiandien negali atsikratyti baimės jausmo, kad nesutvarkyti laidai gali ir vėl užsidegti.

„Iš pradžių nesupratau, kas čia darosi? Tik plykst ir plykst. Pažiūriu pro langą – pas mane fejerverkai. Dega elektros laidas, o kibirkštys krenta ant vasarinės stogo, ant šalimais augančio ąžuolo, - vis dar su baime prisimena moteris. – Nežinodama, ko griebtis, pasikviečiau kaimynę.“ Atbėgusi Valentina Kutkaitienė nepasimetė. Ji pirmiausiai atjungė skaitilį, kad neužtrumpintų buities prietaisų, esančių namuose. Tačiau be elektrikų niekas negalėjo atjungti ir toliau kibirkščiuojančio laido.

Lapkričio 16 dieną Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas surengė Verslo dienai skirtą renginį „Pažink, kurk, verslauk“, į kurį susirinko gausus apskrities verslininkų būrys. Mūsų rajonui jame atstovavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis, UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas ir UAB „Mediresta“ generalinis direktorius Juozas Medveckas.

Nuotr. „Metų žvilgsnio“ nominacijos įteiktos UAB „Mediresta“ generaliniam direktoriui J.Medveckui (kairėje) ir komercijos bei paslaugų įmonės savininkui J.Bugvilui.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas prof. Mečislovas Rondomanskas šventės metu pastebėjo, kad Marijampolės apskritis garsėja ne tik  derlingomis žemėmis, bet ir darbščiais, versliais žmonėmis. Verslo dienos proga čia buvo pasidžiaugta verslo įmonių laimėjimais, įteiktos „Metų žvilgsnio“ nominacijos, verslininkai paskatinti medaliais ir padėkomis, pristatyti konkurso „Pažink, kurk ir verslauk Marijampolėje“ rezultatai. „Metų žvilgsnio“ nominantų tarpe - dvi mūsų rajono verslo įmonės: UAB „Mediresta“ bei Jaunučio Bugvilo komercijos ir paslaugų įmonė.  

Praėjusį ketvirtadienį Šakių rajono savivaldybės taryba nutarė prisidėti finansiškai prie Gelgaudiškyje planuojamo įgyvendinti projekto, skirto dvaro sodybos tvarkymui ir pritaikymui turizmo reikmėms.  

Tarybos nariai pritarė projekto „Gelgaudiškio dvaro restauravimas ir kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms (2 etapas)“,  teikiamo pagal 2007 – 2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos pirmo prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ pagal priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“, rengimui ir įgyvendinimui. Nutarta iš rajono savivaldybės Regioninės plėtros programos skirti ne mažiau kaip  611 tūkst. 440 litų projekto bendrafinansavimui, jei šiam projektui bus skirta ES parama. Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis įpareigotas pasirašyti visus su   projektu  susijusius dokumentus. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas paskirtas šio projekto vadovu. Projekto finansininke paskirta Centralizuotos buhalterijos skyriaus vyresnioji specialistė Dalija Bakšienė.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Penktadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje pagerbti respublikinio konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2011“ nugalėtojai, tarp kurių ir mūsų rajono Voniškių žemės ūkio bendrovė.

Nuotr. Voniškių bendrovės vadovas H. Braškys ir jo pavaduotoja gyvulininkystei A. Jakštienė atsiėmė bendrovei skirtą apdovanojimą.

Konkurse „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2011“ Voniškių žemės ūkio bendrovė apdovanota už Lietuvos juodmargių veislės galvijų populiaciją. Henriko Braškio vadovaujama bendrovė yra viena sėkmingiausiai dirbančių bendrovių ne tik mūsų regione, bet ir Lietuvoje. Bendrovė jau ir anksčiau yra pelniusi pripažinimą už kokybišką pieno produkciją.

Šiuo metu ūkis turi apie 700 galvijų. Pagal esamas sąlygas, kaip patikino bendrovės vadovas H. Braškys, būtų galima laikyti 900, tačiau bendrovė orientuojasi ne į kiekybę, o į kokybę. „Stengiamės, kad visų rūšių gyvulių laikymo sąlygos atitiktų higieninius, europinius reikalavimus. Rūpinamės, kad būtų kuo geresnis mikroklimatas, kuriame geresnes darbo sąlygas darbuotojams“, - teigė Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas. Siekiant užsibrėžtų tikslų, dar 2006 metais buvo pastatyta nauja karvidė, vėliau modernizuota kiaulidė, įrengtos patalpos pašarams. Pernai, nugriovusi seną pastatą, bendrovė pastatė naują veršidę, kurioje telpa per 300 galvijų. Šiais metais bendrovė taip pat gyveno statybų džiaugsmais ir rūpesčiais. Jau pabaigtas naujas tvartas, kuriame įrengta moderni melžimo aikštelė, tvarkant aplinką pastatyta šiuolaikiška daržinė, talpinanti apie 2 tūkst. šiaudų rulonų. „Dabar pagal laikomą gyvulių skaičių bus visiškai išpildytos jų laikymo sąlygos, visos patalpos moderniai bei šiuolaikiškai įrengtos, tad patogu taikyti ir naujausias technologijas“, - kalbėjo H. Braškys.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį pirmadienį Šakiuose viešėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas, kuris susitiko ne tik su kai kuriais Šakių rajono, bet ir su kitų miestų ugniagesiais gelbėtojais, valdžios atstovais. Svečiui labiausiai rūpėjo, kokiomis nuotaikomis gyvena ugniagesiai, ko jie tikisi iš profsąjungos, ar palaikomi profsąjungos sumanymai.

Nuotr. S. Džiautas susitikimų su valdžios atstovais bei ugniagesiais metu išklauso jų problemas, supažindina su profsąjungos veikla ir tik po visų viešnagių bus priimta rezoliucija ir kreiptasi į Seimą.

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas S. Džiautas papasakojo, ką profsąjunga nuveikė gindama ugniagesių interesus, aptarė konkrečius susirašinėjimo atvejus su Vidaus reikalų ir Finansų ministerijomis, Prezidento kanceliarija. Neaptarinėjant kiekvieno atvejo atskirai, galima konstatuoti, kad aukščiausioji valdžia profsąjungos dažniausiai negirdi, neįsiklauso į pageidavimus ir bendradarbiavimas, koks turėtų būti, paprasčiausiai išvis nevyksta.

S. Džiauto įsitikinimu, ugniagesių gelbėtojų atlygis yra neadekvatus jų atliekamam darbui, finansavimas nuolat mažinamas esą dėl krizinės situacijos ir panašių priežasčių. „Tačiau nereikėtų mūsų priešinti su pensininkais, neva jiems reikia mokėti pensijas ir mums dėl to negali skirti lėšų. Nemanau, kad pensininkai gyvena blogiau nei jaunos, vaikus auginančios šeimos. Sakyčiau, jog šalyje apskritai yra žlugdoma priešgaisrinė gelbėjimo sistema“, - kalbėjo profsąjungos vadovas. Susitikimo metu jis aptarė ne tik algų klausimą, bet ir tai, kad trūksta technikos, nepagrįstai naikinamos veikiančios ir reikalingos brigados kaimiškose vietovėse. Be to, profsąjungos įsitikinimu, ugniagesiai gelbėtojai turėtų turėti ne statutinio pareigūno, o valstybės tarnautojo statusą. „Tuomet turėtų kilti atlyginimas, atkristų teisti, nemokantys lietuvių kalbos, taip pat pensinio amžiaus asmenys. Išdirbę 25 metus ir sulaukę 55-erių turėtų teisę į pilną senatvės pensiją. Žinoma, jei gali ir nori dirbti, prašom“, - kalbėjo S. Džiautas.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Lapkričio 10 dieną viename Vilniaus „Maxima“ prekybos centrų  vyko maksimaliausio Lietuvos moliūgo rinkimai. Rinkimuose dalyvavo ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Totorviečių kaimo gyventojas Evaldas Jurgila, konkursui pristatęs net 98 kg svorio moliūgą.

Nuotr. Maksimaliausio Lietuvos moliūgo rinkimų dalyvių išaugintas daržoves padėjo sverti galiūnas V. Blekaitis.  

Per plauką nuo prizinės vietos

Prekybos tinklas „Maxima“ šiemet antrą kartą organizavo maksimaliausio Lietuvos moliūgo rinkimus, kurie sulaukė labai didelio šių daržovių augintojų susidomėjimo. Konkurse norą dalyvauti pareiškė apie 200 moliūgų augintojų iš visos Lietuvos. Tačiau tik 20 įspūdingiausių moliūgų buvo atvežta į Vilnių, tarp kurių pateko ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Totorviečių kaimo 26-erių metų gyventojo E. Jurgilo išaugintas moliūgas, svėręs 98 kg. Kas paskatino jauną vyriškį dalyvauti šiame žaismingame konkurse, teiravomės paties Evaldo. „Pernai pažiūrėjome, kad lyg nelabai didelis tas moliūgas buvo. Tiksliai nepamenu, 70 ar 80 kg svėrė. Tad šiemet nusprendžiau pasverti savo darže užaugintą moliūgą. Jis svėrė apie 100 kg, todėl ir nusprendžiau sudalyvauti maksimaliausio moliūgo rinkimo konkurse. Sakau, reikia pabandyti, gal laimėsime. Bet pasirodė, kad didesnių būna“, - teigė E. Jurgilas, kasmet auginantis moliūgus savo namų darželyje. Dažnai Helovyno šventei Jurgilų šeima pačių išaugintus moliūgus dailiai išpjausto, juose įžiebia žvakių, taip pasipuošdami tamsiųjų švenčių metu.

Lapkričio 15 dieną Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) valdyba rinkosi į posėdį, kuriame buvo aptarti šiuo metu vykdomi pirmųjų dviejų kvietimų projektai ir jų finansavimas. Taip pat buvo kalbama apie bendruomenes ir seniūnijas, vis dar neįsitraukusias į projektinę veiklą ir neteikusias paraiškų nei vienam kvietimui.  Aptartos ir nustatytos maksimalios III – Leader programos kvietimui teikiamų projektų finansavimo ribos.

Metams einant į pabaigą, Šakių krašto VVG pirmininkas Algimantas Damijonaitis trumpai apžvelgė VVG strategijos įgyvendinimą. Jo teigimu, šiuo metu iš 34 rajone įsikūrusių bendruomenių Leader programos projektinėje veikloje dalyvauja tik 15, t.y. 44,1 proc. Projektus taip pat įgyvendina du kultūros centrai, viena religinė bendruomenė bei viena nevyriausybinė organizacija. Keturios bendruomenės (Veršių, Kriūkų, Voverių ir Panovių) vykdo net po du projektus. Tačiau trys - Griškabūdžio, Plokščių ir Žvirgždaičių seniūnijų bendruomenės ES finansine parama dar nepasinaudojo, nes nerašė projektų.

Pasak A.Damijonaičio,  iš 49 Strategijoje numatytų įgyvendinti projektų, šiuo metu vykdomi 23, t.y. 11 investicinių ir 12 vadinamų minkštųjų. Sąmatinė jų vertė - daugiau nei 4,5 mln. litų, t.y. 56 proc. visų numatytų lėšų. Liko įvykdyti 26 projektus: 11 investicinių ir 15 minkštųjų, kurių sąmatinė vertė didesnė nei 3,4 mln. litų. Šakių krašto VVG pirmininko teigimu, šių lėšų bendruomenių numatytoms projektinėms veikloms neužteks. Būtent todėl III kvietimui teikiamiems projektams jis pasiūlė nustatyti maksimalias finansavimo sumas.

VVG valdyba vienbalsiai pritarė šiam pasiūlymui. Vandenvalos ir nuotekų tvarkymo projektuose dalyvaujančioms Keturnaujienos, Plokščių, Veršių – Šlamų, Mikytų – Pavilkijo ir Valiulių bendruomenėms, kurių pareiškėju numatyta Šakių rajono savivaldybė, nustatyta maksimali 250 tūkst. litų suma. Girėnų bendruomenės Kultūros ir amatų centro statybos projektui skirta didžiausia maksimali 450 tūkst. litų suma. Degutinės, Sudargo, Ritinių, Tarpučių, Barzdų, Gerdžiūnų, Panovių ir Briedžių bendruomenių pastatų remontui numatyta ne daugiau nei po 150 tūkst. litų. Po tokią pat sumą pasiūlyta skirti ir Žvirgždaičių, Kidulių bei Kudirkos Naumiesčio bendruomenių rekreacinių poilsio zonų įruošimui ir sutvarkymui.