Gintarė MARTINAITIENĖ

Beveik prieš du mėnesius Žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos pienas“ Lukšiuose įkūrė pieno perpylimo centrą ir dirba savarankiškai, nuo nieko nepriklausydamas. Surinktas pienas kiekvieną dieną išvežamas į Lenkiją. Kooperatyvo direktorius Algimantas Glikas džiaugiasi, kad nepabūgo rizikuoti ir investuoti. Pieno pardavimu kooperatyvui domisi ir bendrovės. Be to, dar galutinai neišspręstas klausimas dėl pieno perdirbimo gamyklos statybos.

Nuotr. A. Glikas džiaugiasi nepabijojęs rizikuoti kurti pieno perpylimo centrą ir su nekantrumu laukia teismo sprendimo, kuris gali atverti duris lukšiečiams statyti ir taip išsvajotą gamyklą.

Svarbiausia - nepriklausomi

„Dabar esame nuo nieko nepriklausomi. Tai labai svarbu. Atsigręžęs atgal matau, kad tikrai daug rizikavome ir mane nelabai normaliu kai kas laikė“, - kalbėdamas apie pieno perpylimo centro įkūrimą teigė kooperatyvo vadovas Algimantas Glikas. Jis džiaugiasi, kad kooperatyvas nepriklauso nuo sąlygas ir pieno kainas diktavusių pieno perdirbėjų. „Kai užsibrėži konkretų tikslą ir žinai, ko nori, eina viską padaryti. Žinoma, rizikavome, gal kai kam atrodo, kad nelabai palankus metas, krizė, bet joje yra ir daug dirbtinumo“, - įsitikinęs savo užmojus įgyvendinęs vadovas.

UAB „Paslaugos šakiečiams“ laukia reorganizacija. Bendrovės direktorius Alvydas Meliūnas sako, konkretesnių detalių nežinantis, tačiau pagrindinės funkcijos kaip buvo vykdomos, taip ir bus.

Artimiausiu metu bus reorganizuota ne tik UAB „Paslaugos šakiečiams“, bet ir kai kurios kitos panašios bendrovės, esančios kituose miestuose. Pasak A. Meliūno, bent jau kiek žinoma, iš esmės niekas neturėtų keistis. „Svarbiausia, kad pagrindinės funkcijos kaip buvo vykdomos, taip mes jas vykdysime ir toliau. Tačiau neturėsime savo balanso ir buhalterijos, bus kitas pavadinimas“, - aiškino bendrovės vadovas. Manoma, kad reorganizacija bus įvykdyta po naujųjų metų. Tuomet bus ne UAB „Paslaugos šakiečiams“, o „Švaros diena“, kurios pagrindinė būstinė yra Klaipėdoje. Ar reorganizacijos metu bus sumažintas etatų skaičius, A. Meliūnas kol kas pasakyti negalėjo. „Nežinome, kas bus po reorganizacijos. „Galbūt, o gal ir ne. Taip reikalauja įstatymai, taip daro, o kaip bus, matysime“, - kalbėjo UAB „Paslaugos šakiečiams“ vadovas.

Lapkričio 8 dieną kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ administracijos patalpose vyko mokomasis seminaras apie karvių virškinimo sistemos sveikatingumo problemas. Kooperatyvo nariams kompanijos „Lallemand“ atstovas iš Prancūzijos pasakojo apie šių problemų  kontroliavimą natūraliomis priemonėmis.

Nuotr. Antradienį prancūzas A. Pironas skaitė paskaitą „Didžiojo prieskrandžio įtaka pelningumui“.

Antradienį kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ administracijos patalpose vyko kooperatyvo narių atstovų susitikimas su kompanijos „Lallemand“ atstovu iš Prancūzijos Aurelien Piron, UAB „Baltijos enzimai“ produktų grupės pardavimo vadovu Etunijumi Dailidavičiumi. Rajono pienininkams prancūzas A. Pironas skaitė pranešimą apie pieno rinkos apžvalgą, karvių virškinimo sistemos sveikatingumo problemas. Beje, svečias savo šalyje turi 80 karvių ūkį, dirba 100 ha žemės, todėl Lietuvoje jam buvo keista matyti tokius didelius galvijų ūkius, kuriuose auginama mažiausiai trys keturi šimtai karvių.

Mokomajame seminare A. Pironas didžiausią dėmesį skyrė karvių didžiojo prieskrandžio sveikam funkcionavimui. Svečias akcentavo, jog pienininkystės produktyvumas ypač priklauso nuo taisyklingo gyvulių šėrimo. Įrodyta, kad karvių sveikatingumas, net 70 procentų, priklauso nuo jų didžiojo prieskrandžio. Kad būtų išvengta karvių didžiojo prieskrandžio negalavimų, prancūzas siūlė gyvulių šėrimo racione naudoti jo ūkyje išaugintas Levucell SC mieles. Iš savo patirties kalbėjęs A. Pironas patikino, jog praturtinus pašarus natūraliomis mielėmis, galvijai gauna kur kas geresnį pašarą. Mielės veikia patekusios į didįjį prieskrandį, dalyvauja virškinime, gamina fermentus.Dėl to ima sparčiai daugintis didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai, kurie pagerina pašaro skaidymą, optimizuoja virškinimo ir medžiagų apykaitos procesus, leidžia pasisavinti daugiau pašaro maistinių medžiagų. Tokiu būdu užtikrinamas gyvulių sveikatingumas ir, žinoma, produktyvumas. A. Pironas akcentavo, jog siekiant sveikos galvijų bandos, reikia pradėti nuo gyvulių prieaugio. „Ankstyvas nujunkymas ir teisingas pašarų raciono pasirinkimas daro gerą įtaką jauno gyvulio didžiojo prieskrandžio vystymuisi“, - tyrimais įrodytą faktą teigė prancūzas.

Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurias inicijavo šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nors buvo manoma, kad padaryti sprendimai - reali galimybė sumažinti šildymo kainas, tačiau vis brangstant gamtinėms dujoms, matyt, tai nebus tokia efektyvi pagalba, kaip buvo iki šiol tikėtasi.

Pateikiame keletą svarbiausių pakeitimų, jų įgyvendinimo naudą ir UAB „Šakių šilumos tinklų“ generalinio direktoriaus Laimučio Kasparavičiaus komentarus.

1 pakeitimas: Mokesčiai, susiję su šilumos tiekimo sistemų priežiūra, nebebus automatiškai įtraukiami į šilumos kainą. Jie bus apskaičiuojami pagal konkrečius savivaldybės patvirtintus priežiūros įkainius ir sąskaitoje turės būti pateikiami atskiroje eilutėje. Vartotojai aiškiai matys, kiek kainuoja šildymo paslauga, o kiek mokama už šilumos punkto priežiūrą.  

Kita papildoma galimybė sumažinti mokėjimus už priežiūrą yra ta, kad gyventojai su pasirinktu prižiūrėtoju galės derėtis dėl galutinio mokesčio už šilumos punkto priežiūrą. Netenkinant priežiūros sąlygoms ar teikiamų paslaugų kokybei, gyventojai galės laisvai pasirinkti naują paslaugos teikėją.

Šiuo metu į šilumos kainą įtraukiamas punkto priežiūros mokestis yra maždaug 2 centai už 1 kWh, tai sudaro beveik 8 proc. nuo visos sąskaitos sumos. Be to, šis mokestis priklauso ir nuo lauko temperatūros, t. y. kuo lauke šalčiau (reikia daugiau kWh šilumos), tuo labiau gyventojams brangsta šilumos punkto priežiūra.  

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį penktadienį tradiciniame rajono ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys Mindaugas Bastys trumpai pristatė Vyriausybės pateiktą svarbiausio šalies įstatymo  -biudžeto įstatymo projektą. Atrodo, jog jis nebus palankus šalies žemdirbiams, kaip, beje, ir daugelio kitų socialinių grupių žmonėms.

Nuotr. Penktadienį rajono ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys M. Bastys žemdirbiams pristatė kitų metų biudžeto įstatymo projektą, kuris kol kas nepalankus šalies ūkininkams.  

Nepalankus žemdirbiams

Ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys M. Bastys pradėdamas kalbą apie 2012 metų biudžeto įstatymo projektą priminė, jog dar už šiuos metus yra neįvykdytų įsipareigojimų, pagal pasirašytą susitarimą. „Buvo žadama papildoma parama pieno ūkiams, mėsinių galvijų augintojams, bet šiandien apie tai jau niekas nenori kalbėti“, - pabrėžė politikas. Dabar Seimui pasiūlytas svarstyti biudžetas, anot M. Basčio, nepalankus šalies žemdirbiams. Esą tiesioginėms išmokoms Vyriausybė galėtų skirti 244 mln. litų, tačiau projekte numatyta tik 194 mln. litų. Naujajame biudžeto įstatymo projekte numatoma mažiau skirti ir melioracijai, kurios atnaujinimas jau šiandien reikalauja milžiniškų investicijų. Beje, skaudžiausiai melioracijai reikalingas finansavimas buvo sumažintas 2009 metais. „Kitų metų biudžete siūloma palikti kiek daugiau nei 20 mln. litų, o, pamenate, buvo pasiekta net daugiau nei 40 mln. litų“, - kalbėjo Seimo opozicijos narys M. Bastys, pridurdamas, jog sumažintos ir koofinansavimui reikalingos lėšos.

Praėjusį penktadienį vykusiame rajono ūkininkų susirinkime buvo pagerbti respublikinio rudeninio arimo konkurso rajoninio etapo nugalėtojai. Paskelbtų dviejų pirmųjų vietų laimėtojai keliauja į tolimesnį šio konkurso etapą, kur  jų arimą vertins respublikinė komisija.

Lietuvos žemės ūkio tarnybai paskelbus apie respublikinį arimo konkursą, rajone buvo sulaukta šešių paraiškų. Norą dalyvauti konkurse pareiškė Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, vadovaujama pirmininko Petro Puskunigio, Šakių seniūnijos Girėnų kaimo ūkininkas Antanas Andriuškevičius, Slavikuose ūkininkaujantis Vintautas Justinas Kasperavičius, Žvirgždaičiuose ūkininkaujantis Egidijus Kantautas bei Ramūnas Kaunas iš Girėnų (Šakių seniūnija) ir Antanas Blockis iš Šakių seniūnijos Bizierių kaimo.

Rajono ūkininkų susirinkime Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė, viena iš vertinimo komisijos narių Aušrelė Pukinskienė dėkojo visiems išdrįsusiems dalyvauti šiame konkurse. Specialistė išreiškė viltį, kad ateityje šis konkursas įgaus platesnį mastą. „Po ūkininkų laukus komisija važinėjo gražią saulėtą penktadienio popietę, todėl matė tikrai daug gražių laukų“,- pastebėjo A. Pukinskienė. Minėtųjų konkurso dalyvių pavasariui paruošta žemė buvo vertinama pagal 12 kriterijų. Apibendrinti rezultatai įvertinti 100 proc. sistemoje. Surinkę po 89,2 proc. dvi pirmąsias vietas iškovojo ūkininkas Antanas Blockis ir jo artojas Virginijus Čereškevičius, užaręs 16 ha žemės, ir ūkininkas Ramūnas Kaunas bei jo artojas Audrius Orintas, suaręs 4 ha. Apie pirmųjų vietų nugalėtojus pranešta respublikinei šio konkurso vertinimo komisijai.

Lapkričio 14-ąją pagal sutartį UAB „Klaipėdos keliai“ turėjo baigti sankryžų įrenginėjimą rajone. Nesulaukus minėtos datos sutartis buvo nutraukta anksčiau. Tai pirmasis toks atvejis Lietuvoje.

Ne kartą buvo keliamas klausimas, kad darbus atliekantys „Klaipėdos keliai“ nespėja pagal darbo grafikus ir abejota jų kompetencija, tačiau rangovas tikino, kad iš paskutiniųjų stengsis įvykdyti sutarties sąlygas. Visgi Lietuvos automobilių kelių direkcijai neliko nieko kito, kaip nutraukti sutartį su rangovu. Spalio 26 dieną direktorius Skirmantas Skrinskas pasirašė įsakymą, kuriuo nutraukė sutartį su UAB „Klaipėdos keliai“. Tokio atvejo, kai nebaigus darbų sutartis su rangovais nutraukiama anksčiau, direkcijos darbo praktikoje dar nebuvo. Kiek žinoma, tokio atvejo dar nebuvo ir Lietuvoje. Na, dabar bus.

„Klaipėdos keliams“ bus sumokėta už atliktus darbus, tačiau jiems nebus grąžinta sutarties įvykdymo garantija, kurią bendrovė sumokėjo bankui kaip užstatą. Nemaža pinigų suma įmonei grąžinama įvykdžius sutartį, tačiau dabar taip neįvyks. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba bus informuota, kad ši bendrovė yra nepatikima. Taigi, „Klaipėdos keliai“ patyrė ne tik finansinius, bet ir moralinius nuostolius.

Vėliau  bus skelbiamas naujas konkursas ir pavasarį turėtų paaiškėti naujas rangovas, kuris užbaigs pradėtus darbus ir Šakiuose, ir Griškabūdyje. Tačiau svarbiausia, ko ne kartą baiminosi ir „Marijampolės regiono keliai“, ir „Šakių kelių tarnyba“, kad eismo saugumas žiemos laikotarpiu sankryžose turės būti užtikrintas ir ta atsakomybė guls būtent ant šių įmonių pečių.