Paskutiniajame Kontrolės komiteto posėdyje buvo diskutuojama apie Marijampolės atliekų tvarkymo centro (MAATC) veiklos rezultatus per pirmuosius šio centro gyvavimo metus. Buvo išsakytos pastabos dėl atliekų tvarkymo rajone.

Nuotr. Bendrovės administracijos atsakingieji asmenys pripažino, jog kol kas centras dirba nuostolingai.

Kontrolės komiteto iniciatyva Šakiuose lankėsi MAATC‘o administracijos atsakingi asmenys. Susitikimo metu buvo aptarta nuo 2010 metų rugsėjo 1 dienos Marijampolės apskrityje veikiančio MAATC‘o sistema. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui buvo išleista apie 45 mln. litų. Didžioji lėšų dalis buvo skirta iš ES fondų. Per minėtąjį laikotarpį Šakių rajone vietine rinkliava buvo planuota surinkti 3 mln. 331 tūkst. 626 litų, tačiau surinkta 2 mln. 200 tūkst. 200 litų. Tai sudaro 66 proc. visų apmokėtų sąskaitų. Komiteto narys K. Gudelevičius pastebėjo, jog šių metų pirmąjį pusmetį mokesčių surinkimo rezultatai tikrai geresni.

K. Gudelevičius akcentavo, jog didžioji rajono gyventojų dalis aprūpinta konteineriais. Tačiau išlieka aktuali konteinerių pastatymo problema. Taip pat nerimą kelia šiltuoju metų laiku bloga konteinerių dezinfekcija. Per vienerius  MAATC‘o sistemos veiklos metus buvo gautos 84 pretenzijos dėl konteinerių vagysčių, sudeginimų, sulaužymų, taip pat dėl perpildytų konteinerių. Kontrolės komitetas MAATC‘o atstovus ragino peržiūrėti atliekų išvežimo grafikus, kad nebūtų perpildytų konteinerių.

Ūkio komiteto posėdžio metu bendru sutarimu iš darbotvarkės buvo išimtas klausimas dėl UAB „Šakių šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo ir paaiškinta, kodėl taip pasielgta.

Rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius teigė, kad šis klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas tik todėl, kad tarybos nariai galėtų susipažinti su formulių makalyne, dėl kurių valdžios žmonės  visuomenei atrodytų kaip ja nesirūpinantys parazitai.

UAB „Šakių šilumos tinklai“ abonentinės tarnybos vadovas Henrikas Zaremba pabrėžė, kad įmonės šimtaprocentinis akcininkas yra savivaldybės taryba, todėl ji ir nustato visą tvarką. „Tegul žmonės nors keletą mėnesių už šildymą moka mažiau, - kalbėjo meras. – Kodėl mes turim patys žmones „pribaiginėti“, kol jie dar gali kvėpuoti. Kai Vyriausybė nustatys kitas kainas, tuomet jos ir įsigalės, o dabar lieka galioti senoji kaina - 24,36 litai už kilovatvalandę.“

„Kažkas kažką nusprendžia, o paskui žmonės mums ant galvų kuolus tašo ir į akis spjaudo, kad atimam paskutinį duonos kąsnį. Kodėl mes turime būti atpirkimo ožiais?“, - klausė J.Bertašius.

Pasak savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės  komisija nustatė UAB „Šakių šilumos tinklai“ dedamąsias, o ne kainas. Rugsėjo 30 dieną išėjo nauja šilumos ūkio įstatymo redakcijos pataisa, kuri ir jo, ir mero teigimu, labiau aktuali didmiesčiams.

Šiemet vyksta konkursas, skirtas geriausio šalies artojo rinkimams. Artojai bus renkami ir Šakių rajone.  

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos bendrovių asociacija, šalies rajonų savivaldybės šiemet rengia rudeninio arimo konkursą. Šakių rajone rudeninio arimo konkurso dalyvius vertins Plokščių žemės ūkio bendrovės vadovas Vytautas Bitinas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Šakių skyriaus pirmininkas Rimantas Valiukas, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis.  Renkant geriausią artoją, bus atsižvelgta į žemės arimo kokybę. Rajono komisija  iki lapkričio 1 dienos nustatys nugalėtojus ir apie juos informuos respublikinio rudeninio arimo konkurso vertinimo komisiją.

Aplinkos projektų valdymo agentūra informavo, kad UAB „Šakių vandenys“ projektas yra vykdomas netinkamai ir, jei laiku nebus pasirašyta bent viena iš rangos darbų sutarčių, agentūra siūlys stabdyti projektą. UAB „Šakių vandenys“ tikisi, kad viską pavyks įgyvendinti laiku.

Nuotr. Jei nebus sustabdytas „Šakių vandenų“ projektas, jo įgyvendinimo metu planuojamos tiesti naujos vandentiekio ir nuotekų tinklų trasos, statomi valymo įrenginiai.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šakių rajone“ įgyvendinimo metu planuojama nutiesti 8.04 km naujų vandentiekio tinklų ir 25.54 km naujų nuotekų tinklų bei pastatyti nuotekų valymo įrenginius Kiduliuose, Griškabūdyje, Plokščiuose, Kriūkuose, o Lekėčių nuotekų valymo įrenginius numatyta rekonstruoti. Bendra projekto vertė – 27 mln. 110 tūkst. litų. Atlikus visus numatytus darbus, galimybę naudotis centralizuotais nuotekų tinklais įgytų beveik du tūkstančiai, vandentiekio tinklais - apie 400 rajono gyventojų.

Projektų valdymo agentūra pažymi, kad projekto įgyvendinimas Šakių rajone vykdomas netinkamai, iki šiol nėra užbaigtos pirkimo procedūros ir nepradėtas veiklų įgyvendinimas, viešieji pirkimai vykdomi nepagrįstai ilgai. Agentūra apie tai raštu informavo ir UAB „Šakių vandenys“, ir Šakių rajono savivaldybę, tačiau, vis tiek nesilaikoma sutarties sąlygų. „Informuojame, kad nepasirašius bent vienos rangos darbų sutarties iki šių metų gruodžio 1 dienos, Agentūra siūlys Aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl šio projekto sustabdymo“, - rašoma Projektų valdymo agentūros pranešime.

Spalio 18 dieną Šakių rajono savivaldybėje vyko konkursas Regioninės plėtros skyriaus projektų koordinatoriaus pareigoms užimti. Į šią vietą pretendavo penki žmonės.

Šakių rajono meras Juozas Bertašius yra išreiškęs pastabas dėl stringančių europinių projektų įgyvendinimo. Kaip žinia, Regioninės plėtros skyriuje su tokiais projektais dirba penki specialistai. Tačiau viena iš jų, Janina Povilaitytė, šiuo metu yra motinystės atostogose. Jos vietoje dirbti buvo paskirtas jaunas specialistas Gintaras Mateika. Tačiau jo darbas netenkino darbdavio. Pasak Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio, G. Mateika netinkamai atliko jam pavestas pareigas, dėl to kilo nemažai problemų, todėl teko ieškoti kompetentingesnio darbuotojo. Į darbą su projektais pretendavo penki dalyviai: Aldas Cikana, Eglė Mockevičiūtė. Ingrida Maksvytienė, Martinas Eimutis, Asta Veličkienė. Pastaroji pretendentė, pasak administracijos direktoriaus, į pokalbį neatvažiavo, o M. Eimutis atsisakė dalyvauti konkurse. Toliau konkuravo tik trys asmenys.

Komisija, kurią sudarė administracijos direktorius, jo pavaduotojas Algimantas Damijonaitis, savivaldybės juristė Jūratė Šneideraitienė ir Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas, pasirinko I. Maksvytienę. Ji, pasak J. Puodžiukaičio, dirbs su projektų dokumentais. Konkurso laimėtoja Vytauto Didžiojo universitete yra įgijusi Viešojo administravimo bakalaurą. Moteris yra dirbusi administratore, socialine darbuotoja, pardavėja - apskaitininke.

Spalio 8 dieną Šakių kultūros namų mažojoje salėje rinkosi rajono bitininkų draugijos nariai. Negausiai susirinkę bičiuliai aptarinėjo bitininkystėje vyraujančias problemas bei diskutavo apie jų sprendimo galimybes.   

 

 

Spalio 8 dieną Šakių kultūros namų mažojoje salėje rinkosi rajono bitininkai, dar vadinami bičiuliais, kaip teigė Dalia Vaikšnorienė, vienijami ne tik draugijos, bet ir bičiulystės. Į seminarą ir popietę bitininkams atėjo tik apie dvidešimt bitininkų, nors buvo tikėtasi, jog susirinks kur kas gausiau. Kaip ir visuomet, tokių susirinkimų metu bitininkai galėjo įsigyti įvairios literatūros. Naujesnius leidinius rajono bitininkams pristatė Šakiuose viešėjęs redaktorius, mokslų daktaras Vytautas Salinka. Daugelis jo leidinių, tokių kaip „Bitininko kalendorius”, „Bitininkystės naujienos”, jau keletą metų džiugina ir moko bičiulius sėkmingos bitininkystės.

Šįkart seminaras buvo skirtas bičių priežiūros naujovėms aptarti. Dar kartą buvo akcentuotas rudeninis bičių gydymas nuo erkių naudojant ne vieną, o kelias priemones. Bitininkai vėl aptarė naują bičių nozematozės atmainą „Nosema Ceranae“. Susirinkime buvo aptartos bičių ligų profilaktinės ir gydymo priemonės, vaistinių augalų panaudojimas bitininkystėje.

Kaip žinia, jau ne vienerius metus bitininkams rūpestį kelia žemės ūkyje naudojama chemija. Bitininkai pastebi, kad neretai ūkininkai užmiršta įspėti kaimynystėje laikomų bičių savininkus apie laukų purškimą. Bitininkai mano, jog žemdirbiai laukus turėtų purkšti vakarais arba naudoti bitėms pavojaus nekeliančius  preparatus. Bičiuliai turėjo progą pasidalinti ir savo patirtimi, ir abejonėmis dėl bitininkystės ateities, vis labiau plintant chemijai, modifikuotiems augalams, didėjant gamtos užterštumui ir gyvenimo tempui.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Ne paslaptis, jog šalyje nelegalus darbas yra gana dažnas reiškinys. Kaip sakoma, būkim biedni, bet teisingi, nelegalių darbuotojų galima aptikti ne retoje įmonėje, o darbymečiu ir dažname šalies ūkininko ūkyje. Apie padėtį Šakių rajono įmonėse, ūkininkų ūkiuose, kalbėjomės su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Marijampolės skyriaus vedėju Albinu Beinarausku.

Nuotr. Šiemet Šakių rajone buvo organizuota 12 ūkio subjektų patikrinimų. Jų metu aptikta 19 nelegaliai dirbusių žmonių. Ūkininkų ūkiuose organizuoti šeši patikrinimai, nustatyta 12 nelegaliai dirbusių asmenų.

Teko sprukti

Pasidomėti apie nelegalaus darbo atvejus rajone paskatino pažįstamos pasakojimas, kaip praėjusią savaitę jai, dirbusiai pas vieną vietos ūkininką, teko sprukti nuo netikėtai darbų įkarštyje užklupusių Darbo inspekcijos specialistų. „Neturiu nuolatinio darbo. Kad išlaikyčiau du mažamečius vaikus dažnai darbymečiu einu dirbti pas ūkininkus. Žinoma, dirbu nelegaliai. Tačiau man labiau apsimoka dirbti nelegaliai, tuomet daugiau pinigų gaunu. Jeigu nuo to, ką uždirbu dar tektų mokėti mokesčius, tai nieko gero...“,- situaciją dėstė kraštietė V. V. Panašu, visiems aišku, kodėl šalyje dažnai dirbama nelegaliai. Apie tai, kaip valstybinė institucija kovoja su nelegaliu darbu šalyje, teiravomės VDI Marijampolės skyriaus vedėjo A. Beinarausko.