Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdyje mero pavaduotojas Bernardinas Petras Vainius kėlė klausimą, kaip taikyti ūkininkams, nukentėjusiems praeitais metais nuo liūčių, žemės mokesčio lengvatas arba visai atleisti nuo tokios naštos.

Praėjusiais metais į savivaldybės Žemės ūkio skyrių su prašymais kreipėsi derlių praradę 137 žemdirbiai. Pasak mero pavaduotojo, vieniems yra žuvę 88 proc. derliaus, kitiems – tik vienas proc., dar kitiems – pusė derliaus ir pan.

Nuotr. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad apskritai Zyplių dvaro pirmasis svirnas gali nesulaukti lėšų, nes neatlikti pirkimai, nėra techninio projekto. Prie sienos remtas Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas, kurio teirautasi, kodėl taip yra, jei daugelis tikėjosi, kad šie namų darbai jau atlikti.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Dar prieš dvejus metus tarybos nariai nusprendė modernizuoti Zyplių dvaro pirmąjį svirną. Pernai vasarą paaiškėjo, kad kažkokiu būdu projekte atsirado rūsio, kurio realiai svirne nėra ir niekada nebuvo, įrengimas. Tarybos nariai tuomet tokiam siūlymui nepritarė, o kritikos dėl darbo metodų negailėjo Regioninės plėtros skyriaus vedėjui Vitui Girdauskui. Praėjusią savaitę šis klausimas vėl prisimintas, o situacija kartojasi – vedėjas kritikuojamas, klausimus gaubia neaiškumai, sunkiai suvokiami ar net nesuvokiami paaiškinimai.

Praėjusių metų rugsėjo 29 d. rajono savivaldybės sprendimu buvo numatyta iš Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo 3 tūkst. eurų paskolą išduoti į mūsų kraštą iš Kauno atsikėlusiam Valensui Balsevičiui. Jau rašėme, kad jauna šeima ketina užsiimti šakočių kepimo edukacijomis. Tačiau tam reikalingas veterinarijos leidimas. Gauta paskola bus skirta patalpų, kurios turi atitikti specialius reikalavimus, remontui.  

„Draugo“ inf.

Zyplių dvare įsikūręs restoranas „Kuchmistrai“ praėjusį savaitgalį pakvietė į šimtmečio šešių užnešimų vakarienę, kurioje pagal autentiškus receptus atkurti LDK didikų patiekalai. Stalas lūžo nuo maisto, teko valgyti ir rankomis, vieni patiekalai keitė kitus – kaip senaisiais laikas, kai būtent maistu, jo kiekiu bajorai reprezentuodavo savo statusą.

Lietuvoje dauguma privačių miško valdų nedidės, paprastai iki 3 ha, todėl dažnai mažų miško valdų savininkams iškyla klausimų, kaip teisingai ir ekonomiškai naudingai juose ūkininkauti. Žinoma, privačių miškų savininkams visada į pagalbą ateina specialistai, ruošiantys miškotvarkos projektą, tačiau ir pats savininkas turėtų suprasti, kodėl parenkami būtent tokie, o ne kitokie pagrindiniai miško kirtimai. Taigi, susipažinkime, kada ir kokius kirtimus reikia ir galima projektuoti.

Pagrindiniai miško kirtimai. Pagrindiniais miško kirtimais kertami brandūs medynai. Jais siekiama panaudoti medieną ir sudaryti sąlygas naujiems medynams atkurti. Vykdant šiuos kirtimus turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę bei užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines funkcijas. Pagrindiniai miško kirtimai atliekami medynuose, pasiekusiuose minimalų kirtimo amžių. Minimalus kirtimų amžius priklauso nuo medžių rūšies ir miškų grupės, pvz., paprastoji pušis II miškų grupės miškuose kertama 171 metų, o IVA – pasiekusi 101 metų amžių.

UAB „Dotnuva Baltic“, žemės ūkio srityje dirbanti kompanija, ketina ypatingai pasveikinti Valstybės atkūrimo 100-metį švenčiančią Lietuvą – traktoriumi „Case IH“ apvažiuoti Lietuvą.

Nacionalinis ekonomikos egzaminas, kuriuo skatinama daugiau domėtis ekonomika ir „pasimatuoti“ savo ekonomikos žinias, pirmą kartą Lietuvoje vyks kovo 13 dieną.  

Šiam projektui susivienijo tie, kurie rūpinasi ekonominiu švietimu: visų šalies universitetų ekonomikos fakultetai, švietėjiškos organizacijos ir geriausi ekonomikos mokytojai. Visi jie kuria egzamino užduotis, apdovanos nugalėtojus.