Esame ne kartą rašę apie situaciją, kaip dvi daugiabučių namų administratorių įmonės – „Šakių šilumos tinklai“ ir „Mano būstas Dainava“ – nesusitaria dėl dviejų miesto daugiabučių renovacijos administravimo, o vėliau šis ginčas persikėlė į teismus. Šią savaitę vyks dar vienas aukštesnės instancijos teismo posėdis, kuriame šilumininkų įmonė nori įrodyti, kad konkurentai privalo kompensuoti patirtas išlaidas.

Kaip informavo „Šakių šilumos tinklų“ direktorius Raimondas Rauckis, po pastarojo teismo jų įmonė norėjo susitarti su konkurentais taikos sutartimi bent jau dėl to, kad šie apmokėtų sąnaudas, kurias bendrovė patyrė ruošdama Šakių miesto Draugystės tako 4-uoju numeriu ir Vytauto 19-uoju numeriu pažymėtus namus renovacijai. Tiesa, direktorius neįvardijo konkrečios sumos, nes tai esą derybų objektas ir, kol vyksta teisminiai ginčai, jos nevalia atskleisti. Iki realių renovacijos darbų pradžios tebuvo likę labai nedaug, tačiau abiejų namų gyventojai staiga sugalvojo pakeisti renovacijos administratorių. Kaip žinia, administratoriams nepavykus susitarti dėl renovacijos dokumentų perdavimo, ginčai tarp įmonių persikėlė į teismus, o ankstesnių teismų sprendimai šilumininkų įmonei buvo nepalankūs – liepta perduoti konkurentams namo renovacijos administravimo dokumentaciją, o apie patirtų sąnaudų padengimą teismo sprendime nebuvo užsiminta.

Čiužinys yra toks įprastas dalykas, kad dauguma iš mūsų net nepagalvoja, kokią įdomią istoriją, siekiančią tūkstančius metų, jis turi. Tikriausiai būtų įdomu sužinoti, nuo ko gi viskas prasidėjo? Pažvelkime atidžiau į čiužinio raidą per visą istoriją.

Tikriausiai nenuostabu, kad patys pirmieji čiužiniai buvo pagaminti iš įvairių natūralių daiktų, tokių kaip žolės, kailiai ir lapai. Manoma, kad pirmieji tokio tipo čiužiniai buvo sukurti neolito laikotarpiu (10 000–4000 m. prieš Kristų).

UAB „Šakių vandenys“ praėjusių metų veiklos ataskaita rodo, kad įmonės finansinė padėtis stabilizuojasi. Nors praėjusius metus bendrovė užbaigė nuostolingai, tačiau nuostolis perpus mažesnis negu užpernai.

Šios įmonės viena iš paslaugų – centralizuota vandens tiekimo sistema – naudojasi apie 75 proc. visų rajono gyventojų. Įmonė kasmet prijungia prie centralizuotų nuotekų tinklų vis daugiau vartotojų, dėl to atsiranda daugiau klientų ir pajamų. Deja, įvairūs veiksniai lėmė, kad ši bendrovė ne vienerius metus buvo linksniuojama dėl sunkios finansinės situacijos. Tačiau ne viskas dar prarasta – kai kurie praėjusių metų veiklos rezultatai rodo, kad padėtis gerėja – pajamos iš vandens tiekimo didėjo 8,8 tūkst. eurų, o už nuotekų tvarkymą augo 37 tūkst. eurų. Visgi, susumavus rezultatus, įmonė metus užbaigė su 52 tūkst. 338 eurų nuostoliu, bet perpus mažesniu negu užpernai, kada nuostolis siekė 110 tūkst. 244 eurus. Anot įmonės direktoriaus Kęstučio Vilkausko, tam įtakos turėjo daug kas, pavyzdžiui, ir toks veiksnys, kad įmonė gavo 113 tūkst. eurų daugiau pajamų nei užpernai.

Kiekvienam daržovių augintojui svarbu užauginti ne tik kuo geresnį derlių, bet ir kuo pelningiau jį realizuoti. Galbūt tai ir buvo viena iš keleto priežasčių, paskatinusių jaunus ūkininkus Dainą ir Povilą Janušaičius trečiadienį atverti naujos daržovių parduotuvės duris centriniame miesto turgelyje ir perkelti daržovių prekybą iš Zanavykų turgaus į patogesnę bei jaukesnę aplinką.

Jaunieji ūkininkai turguje parduodamos produkcijos didžiąją dalį užsiaugina savo ūkyje. Ir dabar...

Nuo gegužės 1 d. prasideda ne tik naminių gyvūnų privalomasis ženklinimas. Parduodant naminį gyvūną, pirkėjas taip pat turi atkreipti dėmesį į tai, ar gyvūnas yra registruotas ir suženklintas, nes kitu atveju tuo teks pasirūpinti pačiam pirkėjui.

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Mažmeninės prekybos taisyklių pakitimai, pagal kuriuos pardavėjas, prieš parduodamas gyvūnus vartotojui, privalo nurodyti registracijos numerį, ūkinio gyvūno bandos ir individualų numerį ir Gyvūnų augintinių registre registruoto gyvūno augintinio (šuns, katės, šeško) mikroschemos numerį. Kaip ir anksčiau, taip pat svarbu nurodyti gyvūno atvedimo datą (jeigu žinoma) arba amžių, gyvūno kilmės (gyvūno atvedimo vietos) šalį.

„Draugo“ inf.

Apie laivybą Nemunu kalbama ne vieną dešimtmetį, tačiau iki šiol realių veiksmų imtasi nebuvo, nors, panašu, laivyba į Nemuną pagaliau gali sugrįžti. Vandens keliu džiaugtųsi tiek verslininkai, tiek žemdirbiai, nes taip gabenti krovinius ir pigiau, ir ekologiškiau. Apie laivybos sugrąžinimą į ilgiausią Lietuvos upę, perspektyvas bei ekonominę naudą kalbėta antradienį surengtos nuotolinės diskusijos metu.

Lietuvoje pradėta pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės.

Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Šakių skyriaus Vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Emilijos Jančarienės, mūsų rajone šįmet vakcinos mėtomos nebus.

„Draugo“ inf.