baneris leidinys

petraitis kaminskis
Įmonės „Savas miškas“ direktorius Česlovas Petraitis (kairėje) ir miškininkas Darius Kaminskis teigė, kad iš projekto lėšų šioje apie 2 ha užimančioje nederlingoje žemėje, esančioje Balnių kaime, taip pat suvešės miškas – teritorija bus apsodinta juodalksniais. Dariaus Šypalio nuotr.


Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų.
norgela
Pagal profesiją kūno kultūros mokytojas Mindaugas Norgėla, Kūlupėnų kaime įkūręs medienos verslą, gamybinę bazę plės pasinaudojęs ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama. Dariaus Šypalio nuotr.


Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas.
rauckis kainos
UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktorius Raimondas Rauckis mano, kad pastaraisiais metais, kalbant apie šilumos kainų pokytį, visuomenėje yra „išpučiamas burbulas“, politizuojama, o iš tiesų galutinė kaina vartotojui keičiasi labai nežymiai. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo dešimtmetį nematytomis kainų žemumomis. Didmiesčiuose kainos kritusios apie 14–28 proc., tačiau Šakiuose šiluma pabrango: jeigu šalies vidurkis spalio mėnesį yra apie 4 centus už kilovatvalandę, tai šakiečiams tenka pakloti beveik trimis centais daugiau. Kas lemia, kad visur šiluma pinga, o pas mus rajone brangsta?
am logoŽmonija daugelį tūkstančių metų naudojosi mišku – miškas žmones rengė, maitino, šildė ir netgi buvo religinių apeigų objektas. Kaip vertybių šaltinis, miškas Lietuvoje pradėtas sistemiškai skirstyti XVI a. pagal administracinio suskirstymo ribas ir nuosavybę. Šalia nuosavybės formų, miško suskirstymo į skirtingas kategorijas dėl aplinkosaugos ir rekreacijos poreikių tendencijos Lietuvoje pradėjo ryškėti tik XX am. viduryje.

Skirtingos šalys mišką skirsto į grupes įvairiai. Atskaitos tašku galima imti Jungtinių Tautų FAO klasifikaciją, pagal kurią išskiriamos 6 miškų grupės: produkciniai (ūkiniai), apsauginiai, konservaciniai (rezervaciniai), socialinių paslaugų, daugiatiksliai miškai bei miškai, kuriems nėra priskirta jokių funkcijų. Ūkiniai miškai pasaulinėje praktikoje yra vyraujanti forma, šalyse užimanti nuo 35 iki 95 proc. miško žemės, tačiau pastaruoju metu beveik visos valstybės pabrėžia ekosistemų apsaugos bei socialinių paslaugų svarbą.
rankos kartu
Bendram projekto vystymui rinktis giminaičius – dažna praktika. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynystėje gyvenantys ūkininkai arba ūkininkaujantys draugai pasitiki vienas kitu ir ryžtasi drauge įgyvendinti projektą.  Neringos Švelnienės nuotr.

Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradar-biavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, kad drauge įgyvendinti projektus ne tik įmanoma, bet ir naudinga.  
melioracija projektai
Drenažo ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 70 proc., tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Etaplius.lt nuotr.


Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai.
ERGO gyventoju turto draudimas
Nors namuose jaučiamės saugiai, nė vieni namai nėra visiškai apsaugoti nuo nelaimių ir gamtos stichijų. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenimis, daugiausiai nuostolių namuose šalies gyventojai patiria dėl užliejimo vandeniu, gaisrų ir gamtos jėgų – nuo metų pradžios jie siekė daugiau kaip 3 mln. eurų. Laimei, dalis nukentėjusiųjų savo turtą draudžia ir jų patirtos žalos būna atlyginamos, tačiau maždaug trys ketvirtadaliai butų savininkų ir apie pusė individualių namų šeimininkų Lietuvoje savo turto saugumu dar nėra pasirūpinę. Jiems ERGO turi specialų pasiūlymą.
jakstys slapikas valiukas
Į Eismo saugumo komisijos posėdį atvykęs Šakių rajono žemdirbių asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Valiukas (dešinėje) kartu su žemdirbiais Kęstučiu Jakščiu (kairėje) ir Rimas Šlapikas kėlė klausimą, jog per kai kurias gyvenvietes sustatyti svorį ribojantys ženklai, neleidžia jiems su technika pasiekti laukų. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Į rajono žemdirbių asociaciją kreipėsi ūkininkai, kad dėl transporto svorį ribojančių kelio ženklų jie negali patekti į dirbamus laukus. Klausimą dėl Bridžių (Šakių sen.) gyvenvietėje esančio svorį ribojančio ženklo žemdirbiai išsakė ir rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijai,  prašė ženklą panaikinti. Po ilgų diskusijų buvo priimtas sprendimas ženklą pakeisti kitu.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos