baneris leidinys

am logoEglių žūtis, sukelta žievėgraužio tipografo (Ips typographus L., toliau – Ž. tipografas) kolonizacijos, yra labai rimta problema brandžiuose ir pribręstančiuose paprastosios eglės medynuose tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Šis straipsnis yra skirtas pagrindinio paprastosios eglės liemenų kenkėjo apžvalgai bei jo kontrolės priemonėms aptarti.

Paplitimas ir buveinės

Ž. tipografas sutinkamas Europoje ir Azijoje, jo paplitimo arealas iš esmės sutampa su paprastosios eglės arealu. Nors paprastoji eglė yra pagrindinis šio vabalo augalas-šeimininkas, pasitaiko atvejų, kai ž. tipografas kolonizuoja ir kitas spygliuočių rūšis. Dėl šios priežasties šalys už Eurazijos ribų deda dideles pastangas, kad šis vabalas nebūtų įvežtas su medienos produkcija.
agronomai bitinas
Su Garbės nario vardą pelniusiu Vytautu Bitinu (centre su apdovanojimu) įsiamžino ir kiti Šakių rajono agronomai, tarp kurių ir Šakių rajono agronomų asociacijos vadovas Mindaugas Bastys (trečias iš kairės). Žemės ūkio konsultavimo tarnybos nuotr.


Šiemet jau penktą kartą liepos 16-ąją mūsų šalyje paminėta Agronomų diena. Tądien Kėdainių rajone visų kartų agronomai rinkosi į atvirą Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) XXXIII suvažiavimą, kuriame ne tik aptarti nuveikti ir būsimi šios profesinės organizacijos darbai, bet ir apdovanoti nusipelnę Lietuvai agronomai.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo šiol ūkininkų patogumui bus išduodama Žemės ūkio veiklos subjekto naudotojo kortelė.
javai
Savaitės pradžioje iškritęs gausus kritulių kiekis pakenkė bręstančiam žiemkenčių derliui ir išguldė nokstančių javų laukus. (D. Pavalkio nuotr.)


Pirmadienį per rajoną nusirito smarkaus lietaus banga, kuri kai kuriems žiemkenčių laukams paliko nepataisomas pasekmes – kai kur išguldė bebaigiančius bręsti javus. Ūkininkai nepatenkinti – derlių reikės graibyti nuo žemės, jis bus prastesnės kokybės ir mažesnis.
kadziene
Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė kalbėjo, kad, tinkamai planuojant purškimus, galima žymiai sumažinti išlaidas pesticidams ir kartu gauti panašų derlių. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Birželio 19 d. Degutinės k. (Griškabūdžio sen.) ūkininko Juozo Valaičio ūkyje vykusios lauko dienos tema – „Augalų apsaugos produktų ir trąšų tinkamo laiko parinkimas žieminių rapsų ir žieminių kviečių auginimo technologijose“. Į žemdirbiams rūpimus klausimus atsakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto mokslininkai.
gulbele lekeciuose
Lekėčių miestelio centre, nugriovus buvusį kolūkio valgyklos pastatą, vietinių vadintą tiesiog vaiduokliu, jo vietoje buvo pastatyta moderni, 400 kvadratinių metrų ploto prekybos tinklo „Gulbelė“ krautuvė. Antradienį ji oficialiai atvėrė duris, o į iškilmes rinkosi valdžios, vietinės bendruomenės atstovai. (D. Pavalkio nuotr.)

Tiesa, nors dabar pastatas modernus, o vietiniai džiaugiasi ne tik nauja parduotuve, bet ir sutvarkyta infrastruktūra, ne viskas ėjosi it per sviestą. Anot UAB „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko, kuriam pritaria ir įmonės vadybininkas plėtrai Redas Miškinis, užtruko ir biurokratiniai niuansai, kol pastatas buvo nupirktas, vėliau nugriautas, nors patys statybos darbai, vadovo vertinimu, buvo atlikti ir profesionaliai, ir gana greitai, ir sklandžiai – užtruko apie pusmetį. Tiesa, dėl karantino teko nukelti parduotuvės atidarymą, kuris buvo planuotas dar prieš Velykas. Ypač daug vargo buvo su Kelių direkcija, kuri leido tik vieną įvažiavimą į aikštelę.
sviezios bulves
Jau porą savaičių prekyvietėse siūloma įsigyti ne įvežtinių, bet vietos ūkininkų užaugintų ankstyvųjų bulvių. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Ankstyvas šviežių bulvių derlius visada sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo, o klientams dar maloniau pirkti ne įvežtinę, o vietos ūkininkų užaugintą produkciją. Dar tik antra savaitė rajono bulvių augintojai siūlo įsigyti šviežių bulvių ir dideliu derliumi kol kas pasigirti negali.
am logoSvarbiausias miško medžių genetinių išteklių apsaugos tikslas –  genetinės įvairovės išsaugojimas  ateinančioms kartoms, vietinėms medžių rūšims  ir jų populiacijoms atsikuriant ar jas atkuriant dirbtiniu būdu ir prisitaikant  prie kintančių aplinkos sąlygų.

Dabar visi daugiau ar mažiau supranta biologinės įvairovės reikšmę, tačiau genetinė įvairovė, be kurios negali egzistuoti biologinė įvairovė, dažnai nepelnytai užmirštama. Genetinė įvairovė – visos biologinės įvairovės pagrindas, nes tik paveldimumo nulemtos adaptacijos dėka rūšys, populiacijos ar atskiri individai prisitaiko prie besikeičiančių klimato ir aplinkos sąlygų, sugeba išlikti ir turėti palikuonių. Kalbant paprasčiau, labai pablogėjus  medžių rūšies gyvavimo sąlygoms (klimato šiltėjimas,  ligos, kenkėjai, aplinkos užterštumas ir kt.), tik genetinė rūšies įvairovė lemia, ar rūšis išliks. Jei genetinė įvairovė pakankama, net ir sunkiausiomis sąlygomis keletas individų išliks, užtikrindami rūšies tęstinumą ir atsikūrimą. Todėl miško medžių genetiniai ištekliai – labai vertingas mūsų šalies nacionalinis turtas. Nei vienas gyvas organizmas negyvena amžinai, visi būna jauni, pasensta ir pasiekia irimo stadiją. Taip atsitinka ir su medžiais: kadangi  jų gyvenimo trukmė gerokai viršija žmogaus gyvenimo trukmę, dažnai mums  apgaulingai  atrodo, kad medžiai gali gyventi amžinai. Tačiau medžiai, kaip ir žmonės, išlieka tik savo palikuonių dėka. Todėl miškininkai ir skiria daug laiko ir lėšų, atkurdami miškus, formuodami naujas miško kartas ir taip išsaugodami mūsų miškų genetinę įvairovę.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos