Įdomu, kaip ES investuoja į įgūdžius? Naujoje ataskaitoje apie ES sanglaudos fondus detaliai aprašyta, kiek lėšų investuojama, kokia veikla finansuojama ir kas gali tikėtis naudos iš šių investicijų į švietimą, mokymą ir darbo rinkos įgūdžius.
Kodėl tai svarbu?
Kaip pabrėžiama Mario Draghi ataskaitoje apie Europos konkurencingumo ateitį, itin svarbu toliau investuoti į Europos žmonių įgūdžius. Tai ne tik padeda užtikrinti jų gerovę, bet ir stiprina Europos ekonomikos konkurencingumą pasauliniu mastu.
ES finansavimas gali atlikti pagrindinį vaidmenį remiant investicijas į įgūdžius. Svarbu suprasti, kaip šios lėšos naudojamos, kad jos darytų teigiamą poveikį.
Ši ataskaita, paskelbta Europos įgūdžių metų kontekste, analizuoja 2021–2027 m. laikotarpio finansavimą iš Europos socialinio fondo Plus (ESF+), Europos regioninės plėtros fondo (ERDF) ir Teisingos pertvarkos fondo (JTF).
Kiek investuojama?
Sanglaudos fondai į įgūdžius investuoja 44,2 mlrd. eurų. Didžiausią dalį sudaro ESF+ lėšos (40,4 mlrd. eurų), po kurių seka JTF ir ERDF.
Įtraukus nacionalinį valstybių narių bendrafinansavimą, bendros investicijos į įgūdžius pagal ES sanglaudos fondus siekia 67,7 mlrd. eurų. Šios investicijos papildo ES paramą per kitas finansavimo programas.
Kaip šios lėšos padės
žmonėms?
Visose valstybėse narėse fondai daugiausia skiriami įgūdžių konsultacijų veiklai, padedančiai žmonėms suprasti, kokių įgūdžių jiems reikia, bei mokymo kursams, kurie padėtų šiuos įgūdžius įgyti.
Kai kurios šalys pasirinko labiau tikslinius metodus:
- Belgija teikia individualias konsultacijas darbo ieškantiems asmenims, ypač tiems, kurie susiduria su kliūtimis, pradedant nuo individualaus vertinimo.
- Vokietija stiprina profesinį švietimą ir mokymą (VET) per inovatyvius ir tvarius projektus, ne visą darbo dieną vykdomus modelius bei tarpįmonines stažuotes, siekdama pagerinti kokybę ir patrauklumą.
- Švedija orientuojasi į pramonės transformacijai, verslumui, skaitmenizacijai, automatizacijai ir dirbtiniam intelektui reikalingus įgūdžius.
- Graikija pabrėžia švietimo ir mokymo skatinimą nepalankioje padėtyje esančioms grupėms.
- Lietuva ir Latvija sutelkia dėmesį į viešojo sektoriaus darbuotojų, viešųjų užimtumo tarnybų (PES) ir NVO gebėjimų stiprinimą.
Kas naudosis šiomis lėšomis?
Tikimasi, kad tarp 21 ir 39 milijonų žmonių dalyvaus įgūdžių ugdymo veiklose, finansuojamose iš sanglaudos fondų.
Įgūdžių veiklos daugiausia orientuotos į darbingo amžiaus gyventojus, įskaitant jaunimą nuo 15 metų, kurie nėra nei dirbantys, nei besimokantys (NEET).
Dauguma investicijų skiriama dirbantiems asmenims, o bedarbių ir neaktyvių asmenų įtraukimas yra retesnis. Vis dėlto visose valstybėse narėse tikslinėmis grupėmis laikomi jauni darbuotojai, NEET, migrantai, marginalizuotos grupės ir neįgalieji.
Daugiau informacijos rasite https://ec.europa.eu/regional_policy/home_en
Aušra iš Valenčių:
