Skautai senoviniais laivais pasiekė ir mūsų kraštą

juru skautai
Jūrų skautai stabtelėjo Plokščiuose, aplankė žymesnes Plokščių vietas ir čia apsistojo neplanuotai nakvynei. Organizatorių nuotr.

Raminta MAJAUSKAITĖ

Lietuvos jūrų skautai jau dabar ruošiasi kitais metais vyksiančiam jūrų skautų šimtmečio minėjimui. Šiai progai VšĮ „Baltijos jūrų skautai“ liepos 11–25 dienomis surengė ekspediciją Nemunu „100-mečio vandens žygis“. Jūrų skautai praplaukė ir pro mūsų rajoną.

Priartėjus prie poilsiavietės, kurioje ilsėjosi Nemunu keliaujantys jūrų skautai, buvo galima išvysti pakrantėje besipuikuojančius prišvartuotus keturis galingus senovinius laivus – „Jūratę“, „Rusnietį“, „Vykintą“ ir „Titaniką“.

Kaip pasakoja „Baltijos jūrų skautų“ pirmininkė Jurgita Paškevičienė, plaukti senoviniais laivais pasirinko ne šiaip sau: „Šiais metais Lietuvos jūrų laivyno šimtmetis, tai data, kada pirmąkart buvo pastebėtas laivas, ant kurio plazdėjo lietuviška vėliava. Pamanėme, jog taip pagerbti laivyną būtų gražu ir istoriška. Visi mūsų laivai priklauso senovinių laivų asociacijai.“

Vandens ekspedicija „100-mečio vandens žygis“ vyko dviem etapais. Pirmasis 83 km etapas nuo Kauno iki Jurbarko, o antrasis – 112 km nuo Jurbarko iki Rusnės. Žygyje daugiausia dalyvavo patys skautai ir jiems prijaučiantys žmonės. Pirmajame etape plaukė 48 dalyviai, antrajame šiek tiek mažiau, nes pasienio ruože reikalingi leidimai, galioja amžiaus cenzas ir per dieną buvo nuplaukiama nebe dvidešimt, o trisdešimt kilometrų.

Liepos 13 d. plaukdami Raudonės pilies link jūrų skautai stabtelėjo Plokščiuose. Čia žygiavo 3 km žygį aplankydami Vaiguvos upę-gatvę ir kitas žymias Plokščių vietas. Dėl besiformuojančių audros debesų ir pakilusio vėjo skautai nusprendė čia pasilikti ir neplanuotai nakvynei. Poilsiavietėje jie įsikūrė žaibišku greičiu – prisirinko malkų, užsikūrė laužą, pradėjo gaminti vakarienę, pasistatė palapines. Tačiau lietaus taip ir nesulaukė – debesys nusisuko, vakaras buvo ramus, pūtė lengvas vėjelis, o Nemuno vanduo buvo šiltas ir gaivus. Iš pat ryto skautai tęsė savo kelionę – vyko į Gelgaudiškį, kur ne tik pasigrožėjo Gelgaudiškio dvaru, bet ir dalyvavo krepšininko Tautvydo Šležo stovykloje surengtose krepšinio varžybose.

„Iš Gelgaudiškio plaukėme į Jurbarką, kur buvo suplanuotos dvi poilsio dienos, nes būtent čia keitėsi dalyviai. Plaukiantiems abiejuose etapuose buvo sunkiau po atsipalaidavimo. Vaikai yra kantresni, jie nusiteikė tam, jog išvykome į iššūkį, suprato, jog nevažiavome atostogų į kruizą, tad beveik pusė jų išbandė savo jėgas antrame etape. Dažniausiai dvylikos žmonių ekipažai irkluodavo su muzika, patys susikurdavo sau jaukią atmosferą, rašė pasakojimus, statė vaidinimus, – paaiškina skautų vadovė Rūta Petinienė. – Pirmą dieną buvome labai energingi, stvėrėme irklus plikomis rankomis, nesaugojome savęs. Vėliau jau mūvėjome pirštines, pasirūpinome vandens ir maisto atsargomis, saugojomės nuo karščio.“

Šimtmečio žygio tikslas – pažinti Lietuvą kitu kampu, plaukiant ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upe – Nemunu, pasigrožėti nuo jo atsiveriančiais įspūdingais kraštovaizdžiais, susipažinti su pakeliui esančiomis istorinėmis ir gamtinėmis vertybėmis, aplankyti įžymias lankytinas vietas, pajausti skautiško gyvenimo skonį.

Kaip pasakoja patys skautai, kiekvieną dieną buvo budintis laivas, kuris sprendė, kas bus pietums ir vakarienei, kuris padalijo visiems darbus – vieni laužą kūrė, malkas nešė, kiti puodus plovė, treti bulves skuto.

Nakvynės vietas skautai rinkosi prie Nemuno, natūralioje gamtoje, miegojo palapinėse, vakarojo prie laužo, bendravo su vietinių regionų žmonėmis, šoko ir dainavo skautiškas dainas bei drauge aptardavo kiekvienos dienos įspūdžius.

„Norėjome kultūros, norėjome susipažinti su vietiniais. Visose stotelėse sutikome daug gerų žmonių, kurie mus ir pasitikdavo, ir vandens parūpindavo, pavėžėdavo mus arba mūsų daiktus. Visur maloniai priėmė – ypač jūsų rajonas. Kur sustojome, visur pasakojome apie jūrų skautus, kad visa Lietuva žinotų, jog yra jūrų skautai ir jiems šimtas metų“, – sako skautų pirmininkė J. Paškevičienė.

Šis projektas – lyg įžanga į tikrąjį jūrų skautų šimtmetį. Išplaukę nuo Kauno, skautams turinčio simbolinę reikšmę, kadangi pirmoji jūrų skautų sąjunga 1922 m. įsteigta būtent Kaune, plaukė iki Rusnės, vėliau ekspedicijos dalyviai vyko į Nidą bei dalyvavo Klaipėdoje vyksiančiuose jūros šventės renginiuose, tarp kurių ir senovinių laivų paradas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.