Paklaustas, ar negrįš į Lietuvą, jis retoriškai klausia: „O ką aš ten veiksiu?“ ir pasidžiaugia, kad per septynerius metus sugebėjo susikurti patogų gyvenimą svetimoje šalyje. Asmeninio archyvo nuotr.
Tenerifė – lietuvių pamėgta sala, dažnai dar vadinama amžinos vasaros ir pavasario kraštu. Vieni į ją atvyksta tik trumpoms atostogoms, kiti renkasi nuolatiniam ar „protarpiniam“ gyvenimui – apsistoja joje trims–šešiems mėnesiams ir savo darbus organizuoja nuotoliu. Kęstutis sako, kad saloje, 2020 m. statistikos duomenimis, nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravę kiek daugiau nei 1 tūkst. lietuvių, o atvykstančių pagyventi kelis mėnesius ar pusmetį yra maždaug nuo 4 tūkst. iki 5 tūkst. žmonių. Paties K. Kasperavičiaus gyvenimas saloje prasidėjo prieš septynerius metus.
„Laikas bėga nežmoniškai greitai…“ – pokalbį pradeda pašnekovas.
Kęstutis gyvenimo kryžkelėje dairėsi į kraštus, kur šilta, ir iš trijų krypčių pasirinko Tenerifę. Asmeninio archyvo nuotr.
Jis iškart patikina, kad visai kitaip mes kalbėtumėmės gyvai, ošiant vandenynui, mėgaujantis 27–30 laipsnių šiluma ir savo potyriais pajuntant salos ypatumus. Tačiau kalbamės telefonu, kai pas mus negailestingai pliaupia lietus, o termometro stulpelis rodo varganus 13 laipsnių „vidurvasariškos šilumos“.
Kai prieš septynerius metus Kęstučio galvoje nušvito išganinga permainų mintis, buvo niūri žiema, iškart po didžiųjų metų švenčių. Jis prisipažįsta, kad tuokart buvo gyvenimo kryžkelėje, kai nesiklostė nei verslas, nei asmeninis gyvenimas. Todėl pasirinko drąsią aferą – skristi į Tenerifę. Ne atostogoms. Be atgalinio bilieto.
Tenerifėje Kęstutis buvo buvęs porą kartų. Pirmasis apsilankymas – atliekant jūreivio praktiką, prieš 42-ejus metus, antrasis – atostogaujant.
„Norėjau ten, kur šilta, kur kitoks gyvenimas, vadinasi, turėjau tris kryptis – Egiptas, Turkija arba Kanarų salos“, – sako pašnekovas.
Kartą susipažinę su Kęstučiu ir leidęsi į keliones po salą, turistai pas jį grįžta vėl ir vėl, o jis savo ruožtu pasistengia surasti naujus, nematytus maršrutus. Asmeninio archyvo nuotr.
Jūreivio profesija K. Kasperavičiui atvėrė galimybes pakeliauti po pasaulį. Paskyrimą dirbti jis turėjo į Tolimuosius Rytus, bet anuomet viskas rodėsi kitaip, nebuvo tos laisvės tyrinėti nepažįstamas vietas, todėl ir žavesio jis patyrė mažiau. Į savotišką aferą iš esmės keisti savo gyvenimą leidęsis Kęstutis pasakoja, kad, kai pasiryžo iškeliauti, jis dar nebuvo įgudęs interneto vartotojas, todėl tik šiek tiek susirinko informacijos, 25 dienoms išsinuomojo būstą ir iškeliavo, turėdamas vos vieną pažįstamą – patį save.
„Mąsčiau tada paprastai – katalikiška šalis, Europos Sąjunga, kažkaip susitvarkysiu… Daviau sau užduotį per 25 dienas susirasti kur gyventi, susitvarkyti dokumentus ir įsidarbinti“, – pradžią prisimena pašnekovas.
Darbą rado gal vienuoliktą dieną po atvykimo, kiek sunkiau sekėsi su būsto paieškomis, bet 25-ą dieną rado ir apartamentus Costa Adeje miestelyje. Per pusmetį pakeitė porą apartamentų, o dabartiniuose gyvena daugiau nei šešerius metus.
„Per langą matau vandenyną ir pusę gyvenvietės, matau, kaip išplaukia ir parplaukia pramoginiai laivai, ar labai banguotas vandenynas, koks oras… Kodėl turėčiau blaškytis?“ – sako K. Kasperavičius.
Klientų jam jau nebereikia ieškoti, jie jį susiranda patys.
„Labai daug žmonių prašo suteikti kokios nors informacijos apie salą, kur nuvažiuoti, ką pamatyti, kodėl gi jiems nepagelbėjus… Todėl laisvų dienų sezono metu turiu mažai“, – be pagyrų, paprastai kalba Kęstutis, o kad jo kalbos nėra tuščios, įsitikinu pavarčiusi jo socialinių tinklų paskyrą. Ten šilti su Kęstučiu po salą keliavusių foto dienoraščiai, atsiliepimai ir padėkos su prierašu: „Dar ne kartą sugrįšime!“
Mums kalbantis Kęstutis prisimena, kad atvykęs iškart įsidarbino turizmo srityje, gavo šūsnį knygų, lankstinukų anglų ir ispanų kalbomis bei poros mėnesių bandomąjį laikotarpį. Maždaug: sukis, kaip išmanai. Ir sukosi, kaip mokėjo. Per pirmas dvi savaites uždirbo vos 20 eurų, bet godžiai sėmė žinias, mokėsi iš kitų, skaitė, pats tyrinėjo salą, o po pusmečio atsidarė savo turistinę agentūrėlę ir nuo tada dirba sau. Buvo skeptikų, manančių, „kiek tas senis ištemps, kai anglų kalbos temoka tris žodžius, o ispaniškai – vieną…“ Šiandien pašnekovas šypsosi ir sako, kad tie patys žmonės, kurie juo netikėjo, po pusmečio atėjo pas jį įsidarbinti.
K. Kasperavičius atvykstantiems visada ras ką nors įdomaus pasiūlyti, įsiklausys į kiekvieno poreikius, galimybes ir norus. Klientai pas Kęstutį grįžta ne po kartą ir jis visada jiems gali suorganizuoti naują programą, nes ir pats saloje per visus tuos septynerius metus vis dar atranda ką nors naujo. Jo publika pati įvairiausia – įvairaus amžiaus, skirtingų tautybių, su šeimomis, grupelėmis, poromis...
„Visada turiu su savimi medicininių priemonių nuo užsupimo serpantinuose, galiu nerti į smagiausius pokalbius tiek su bendraamžiais, tiek su septynmečiais, nes tai, ką darau, – ne darbas, o mano hobis“, – atvirauja pašnekovas ir prisipažįsta, kad konkurencija šioje srityje jaučiama, bet ji tik augina norą tobulėti.
Nors pandemija turizmą saloje buvo visiškai paralyžiavusi, dabar Tenerifėje vėl knibžda turistų. Viskas šiek tiek pabrango, tačiau ne taip drastiškai kaip gimtinėje. Šiuo metu pats Kęstutis atostogauja, o jo darbymetis – spalio–birželio mėnesiai. Kaip atostogauja tokie žmonės? Irgi keliauja: lanko gretimas salas, bičiulius žemyninėje Ispanijoje ir ne tik, skrenda ir į Lietuvą, kur jam atsikvėpti neleidžia draugai, artimieji, dalyvauja ir Tenerifės lietuvių bendruomenės veikloje. Tačiau planų sugrįžti gyventi į Lietuvą jis nepuoselėja.
„O ką aš čia veiksiu?“ – retoriškai klausia.
Jis kur kas mieliau dalina patarimus tiems, kurie nedrįsta išeiti iš komforto zonos, nesiryžta nerti į naują nuotykį: „Kiekvienas žmogus turi savo tikslą. Tarkime, mano tikslas nuo pat jaunystės buvo pamatyti kuo daugiau. Daug jau pasaulio apkeliavau ir supratau, kad niekada nereikia bijoti naujų iššūkių. Jei lauksi, kad ant lėkštutės kas nors atneš sausainį, nieko nebus! Dažnai girdžiu kalbant: na, turiu namą, gaunu pensiją, sunku, bet kaip nors… O kodėl negalima daryti viską kitaip? Žinoma, visko nutinka neriant į nuotykius, išeinant iš komforto zonos, bet reikia net ir rizikuoti protingai, nepasimesti klystkeliuose… Viską galima susikurti nuo nulio, jei turi tikslą.“
O paklaustas, ką reikia pamatyti Tenerifėje tiems, kurie ten atvyksta tik atostogų, jis nemirktelėjęs atsako: „Visą Tenerifę!“ Kol nepamatysite šios salos savo akimis, sako jis, tol nesuprasite, nes šioje saloje galite rasti viską, tik reikia žinoti, ko ieškai…
Lina Morkūnienė