Skaitytojo nuomonė

Justinas iš Gelgaudiškio:

Šiuo klausimu nelabai domėjausi. Kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, manau, tai kažkoks neadekvatus sprendimas. Nesutikčiau. Girdėjau, kad surinktos lėšos bus skiriamos krašto gynybai, savivaldybei. Čia toks spręstinas klausimas. Siūloma mokesčių reforma, manau, manęs jau nelies. O tiek, kiek šiuo metu mokesčių moku, man yra pakeliama. Tiesa, už atliekų tvarkymą kainos sukeltos. 

Vilma iš Gelgaudiškio:

Galvočiau, kad kažkoks nekilnojamojo turto mokestis turi būti. Ypač didesnės turto vertės turėtojams, bet turėtų būti kažkokios išimtys, lengvatos. Jei tas būstas keliais tūkstančiais įvertintas, ką tas žmogus mokės... Teisingas sprendimas, manau, kad surinktos lėšos būtų skirtos gynybai, tačiau didinti gyventojams pajamų mokesčio tikrai nereiktų. Vadinamas cukraus mokestis, manau, gyventojų įpročių pirkti saldžius gėrimus nepakeis. Ir taip jau viskas brangu.

Vidmantas iš Plokščių:

Nežiūrėjau, tačiau rezultatus žinau, kad lietuviai liko 16-oje vietoje. Manau, silpnai. Nuogybių nerodė, dėl to ir aukštesnės vietos neužėmė. Negaliu paties konkurso vertinti. Vienas dalykas – televizijos nežiūriu, be to, labai vėlai vyksta. Žinias skaitau internete. Čia daugiau sužinojau ir apie „Euroviziją“: ir buvusio Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pasisakymus dėl neskirtų balų jo šalies atstovei, ir dabartinės ambasadorės pasisakymą, kad nereiktų politizuoti „Eurovizijos“ konkurso. 

Mindaugas iš Lekėčių:

Domėjausi ir žiūrėjau. Puikiai vertinu „Katarsio“ pasirodymą. Aukšto lygio šalys, muzikantai ir atlikėjai skyrė mūsiškiams balus. Patiko ir mūsiškių daina „Tavo akys“. Gerai, kad daina skambėjo lietuvių kalba, nes atstovavo Lietuvai, už tėvynę eina. Turėjau „Eurovizijoje“ ir savo favoritą. Tai Estijos atlikėjas. O „Eurovizijos“ nugalėtoją austrą vertinu taip 50 ant 50. Patį konkursą taip pat vertinu puikiai. Gražu. Nešokiravo pasirodymai.

Antanas iš Šakių:

Žinau, kad pagalbą kviesti reikia 112, nors ir neteko to daryti. 44-erius metus išdirbau elektriku, tai mums kasmet reikėjo praeiti pirmosios pagalbos kursus. Iki šiol atsimenu, kaip reikia gaivinti žmogų. Jeigu gatvėje pamatyčiau žmogų, kuriam reikia pagalbos, kiek sugebėčiau, tiek padėčiau. Kraujuojančią ranką ar koją užveržčiau virš žaizdos ir, aišku, jau kviesčiau medikus. 

Emilija iš Šakių:

Devintoje klasėje mokėmės suteikti pirmąją pagalbą per gyvenimo įgūdžių pamokas: kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, tvarstyti žaizdas, naudotis turniketu. Tiesa, šiandien šiek tiek jau pasimiršo, nes praktiškai nedarai. Nors, manau, atsitikus nelaimei, pasimesčiau. Reiktų dar tokių mokymų. Kviesti greitąją draugui ar artimam nepasitaikė. Namuose jaunesniems broliams tenka ir pleistrus klijuoti ar žaizdeles dezinfekuoti ir sutvarstyti.

Jūratė iš Šakių:

Taip, jaučiuosi. Labiausiai tą jaučiu, kai galiu laisvai keliauti, priimti užsieniečius svečius. Juolab kad tikrai galiu palyginti laikotarpį, kai nebuvome Europos Sąjungoje ir kai jau esame joje. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad savo kaimo sodyboje jau galėjome priimti svečius iš 17 pačių įvairiausių pasaulio šalių. Tai ir yra buvimas europiečiu – laisvas bendravimas su kitų šalių žmonėmis. 

Ilona iš Gelgaudiškio:

Tikrai taip. Labiausiai europiete jaučiuosi, kad galiu būti laisva, turiu galimybes keliauti, dirbti Europoje. Va, ką tik grįžau iš Vokietijos, mano visi vaikai pasklidę po Europą – kas Vokietijoje, kas Airijoje ar Italijoje, bet galime tarpusavyje laisvai bendrauti, lankyti vieni kitus, jaustis visaverčiais europiečiais bet kurioje šalyje.

Vytautas iš Šakių:

O kam jis nekelia? Pavasaris turi būti pavasaris. Turi būti smagu, šilta, o pasirodo, kad žiema dar tęsiasi. Ryte nulis laipsnių buvo. Namas, kuriame gyvenu, renovuotas, nešalta. Tai ir to poreikio atnaujinti šildymą kaip ir nėra. Buvo šiltas pavasaris, kad reikėjo išsirengti, o dabar teko ir šiltesnius rūbus išsitraukti. Sodo ar daržo neturiu. Tai ir saugoti nuo šalnų nereikia. 

Juozas iš Gotlybiškių:

Man tai nekelia. Nešalta man. Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Tiesa, pasišildyti namus dar reikia. Užsitęsė kažkiek šildymo sezonas. Šiltnamyje kol kas daržovių daigų nesodinom, o salotos ir ridikai šalčio nebijo. Žiūrim į orus. Smarkiai apšalę egzotiniai sodo augalai: kaštainis, šilkmedžiai, persikai. Obelys gal mažiau. Žinoma, kai šilčiau, smagiau.

Jūratė iš Vilkaviškio:

Kol kas nepajutau apvalinimo. Atsiskaitau ir kortele, ir grynaisiais. Tiesa, namuose centų turiu nemažai. Ir piniginėje, ir kišenėse jų turiu. Susikaupia, nes tiesiog tingisi parduotuvėj centų monetas skaičiuoti, tai ir duodi kupiūrą, o gauni grąžos centais. Kartais į „Maximos“ savitarną supili ir taip atsikratai centų. O dėl naujos atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarkos, manau, visiška smulkmena tie keli centukai. Daug didesnių problemų yra. 

Irena iš Išdagų:

Dažniausiai atsiskaitau grynaisiais. Grynųjų reikia autobusui, atsiskaitau ir parduotuvėje. O turėtus centus šiandien atidaviau. Kam naudingas apvalinimas? Nežinau. Mes jau nieko nepakeisim. Negaila jų. Geriau, kai nereikia smulkių centų nešiotis ir ieškoti. Svarbu, kad tų pinigų apskritai daugiau būtų.

Artūras iš Baltrušių:

Esu gimęs Marijampolėje, tačiau šiuo metu gyvenu Baltrušiuose. Tai ir kalbu, manau, taisyklingai, suvalkietiškai. Man tinka suvalkiečių tarmė. Nesigėdiju jos. Žinau ir ką zelikis reiškia. Sakydavom pečius, ne taip, o jo. Žemaitiškai kalbančius man sunku suprasti. Yra buvę atvejų, kai ypač lankantis didžiuosiuose miestuose atskiria iš kalbos, kad esi suvalkietis. 

Jurgita iš Lekėčių:

Pastebi greitai, kad tu kitaip kalbi. Bet aš labai didžiuojuosi savo tarme. Zanavykų šnekta yra švariausia, gražiausia kalba. Man net klausimas toks nekyla. Namuose sakydavom matikas, gurbas. Pati net nesusimąstau, kai kalbu, ar tai zanavykiškas, tarmiškas žodis. Kalbu natūraliai. Nors sako, kad lietuvių kalba yra sunki. Bet užtat labai graži. Manau, mūsų lietuvių kalba būtų ir išnykusi, jei ne mūsų knygnešiai, Basanavičius.

Benita iš Kudirkos Naumiesčio:

Norėčiau įpėdiniu matyti lietuvį kardinolą Makricką. Popiežius Pranciškus man išliks atmintyje kaip labai žmogiškas, šiltas, bendraujantis su visais, ypač jaunimu. Matome, kaip visas pasaulis gedi iškeliavusio Popiežiaus. Žmonės stovi po kelias valandas, kad galėtų atsisveikinti. Amerikoje nuleidžiamos iki pusės stiebo vėliavos ir taip pagerbiamas Popiežius Pranciškus. 

Birutė iš Griškabūdžio:

Taiką nešančio. Supratingo. Besigilinančio ir į nūdieną, politiką. Telkiančio, kad mažiau būtų susiskaldymo ir pačioje Bažnyčioje. Manau, aukščiausias Bažnyčios vadovas, gali daryti įtaką politikų sprendimams. Ir Popiežiaus rinkimuose, manau, yra visokių povandeninių srovių. Be abejo, norėtųsi tarp kandidatų matyti ir lietuvį. Ką išrinks, tą priimsime. Ne mums spręsti. Popiežių Pranciškų prisimenu, kaip labai šviesų žmogų, nuolat besišypsantį. Neeilinis žmogus buvo.

Zenonas iš Ritinių:

Esu gimęs ir augęs netoli Gelgaudiškio, tai mačiau kaip keitėsi dvaras. Džiaugiuosi, kad dabar jis naujai suremontuotas. Apie paskelbtus Paprūsės metus nesu girdėjęs. Spaudą skaitau ir naudojuosi internetu, tai dabar paskaitysiu ir daugiau pasidomėsiu. Kad buvo Prūsija, kur dabar Kaliningrado sritis, girdėjau. 

Genovaitė iš Šakių:

Manau, nepakankamai. Turėtume daugiau skaityti literatūros. Apie Šakius žinau, kad čia gyveno daug žydų. Apie juos pasakojo mano mama. Atsimenu sovietmetį, o apie Paprūsės metus negirdėjau. Manau, jauni žmonės geriau žino savo krašto istoriją, to mokosi mokykloje.