Rašau šį tekstą norėdama atkreipti žmonių dėmesį į tai, kas vyksta mūsų krašte. Tikiu, kad čia gyvena ne tik abejingi, bet ir sąžiningi, atsakingi bei gyvūnams neabejingi žmonės, todėl negaliu tylėti.
Kalbu apie Bizierių kaimą. Pastaruoju metu čia vis dažniau susiduriama su gyvūnų kančia ir įvykiais, kurie kelia didelį nerimą bendruomenei. Šiuo metu viena katytė veterinarijos klinikoje kovoja už savo gyvybę. Deja, tai ne pirmas atvejis, kai gyvūnas patiria neapsakomą kančią. Matyti, kaip gyvas padaras kenčia skausmą, kaip jo organizmas nyksta, kaip jis bejėgiškai šaukiasi pagalbos, yra sunku ir skaudu.
Ypač neramina tai, kad kyla įtarimų dėl galimų gyvūnų nuodijimo atvejų. Turimi veterinarinių tyrimų duomenys leidžia manyti, kad kai kuriais atvejais gyvūnai galėjo apsinuodyti medžiagomis, panašiomis į antifrizą. Galutines išvadas turi pateikti specialistai, tačiau vien tokie įtarimai kelia didžiulį nerimą ir verčia susimąstyti, kas vyksta mūsų kaime.
Dar skaudžiau suvokti, kad už tokių nelaimių gali slypėti žmonių veiksmai. Gyvūnai negali apsiginti, negali paprašyti pagalbos ar pasakyti, kas jiems nutiko. Jie visiškai priklauso nuo mūsų sąžinės ir atsakomybės.
Šiandien daugelis gyvūnų augintojų gyvena nuolatinėje baimėje. Išleisdami savo augintinius į lauką nebegalime jaustis ramūs, nes nežinome, ar jie sugrįš namo gyvi ir sveiki. Nė vienas šeimininkas neturėtų bijoti dėl savo mylimo gyvūno saugumo vien todėl, kad kažkas galbūt nusprendė elgtis žiauriai ir neatsakingai.
Noriu priminti, kad kenčia ne tik gyvūnai. Kenčia ir jų šeimininkai, kurie juos myli kaip šeimos narius, rūpinasi jais ir stengiasi suteikti jiems saugius namus. Sunku rasti žodžių, kai vaikui tenka paaiškinti, kad jo mylimo augintinio nebėra. Sunku suprasti, kodėl kažkas gali sąmoningai sukelti tiek skausmo nekaltam gyvūnui ir jo šeimai.
Kreipiuosi į visus mūsų bendruomenės žmones – nelikime abejingi. Pastebėję netinkamą elgesį su gyvūnais, netylėkime. Tik bendromis pastangomis galime kurti saugesnę ir jautresnę aplinką, kurioje būtų gerbiama kiekviena gyvybė.
Tikiuosi, kad šis laiškas palies bent kelių žmonių širdis. Mūsų šeima šiandien gyvena nerimu ir viltimi. Mūsų širdys plyšta iš skausmo stebint mylimo gyvūno kovą už gyvybę. Laikykis, katyte. Mes tavęs laukiame ir tikime, kad sugrįši į namus sveika ir mylima.
Susirūpinusi Bizierių kaimo gyventoja Emerita Moncevičiūtė
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su rašiusiojo nuomone. Anoniminiai laiškai nespausdinami.
Zigmas iš Plokščių:
