Nepaprastas eigulio romanas su svetima žmona, šūviais ir kalėjimu. Kereplių k. Šakių val. valdišką mišką saugojo eigulys G. Besaugodamas labai artimai susidraugavo su pamiškėje gyvenančio naujakurio E. žmona. Daugiau laiko skyrė jai negu tarnybos pareigoms. Vyras iš karto nieko nesakė, nes jam buvo neblogas biznis. Kai jis veždavo iš miško medžius ir malkas, eigulys „nematydavo“. Viskas būtų buvę gerai, jei šį pavasarį nebūtų atėjusi mišką patikrinti komisija. Komisija rado daug šimtų kelmų pavogtų medžių. Eiguliui teko su tarnyba atsisveikinti. Vyras matydamas, kad biznis baigtas, uždraudė su savo žmona draugauti. Žmona iš karto nepaklausė ir buvo pabėgusi pas eigulį, bet „apsidžiaugė“ ir vėl grįžo pas vyrą. Naujakurys žmonos nepriėmė ir įpykęs pardavė visą turtą. VIII-14 d. vakare pas E. kaimyną Galinaitį susirinko kompanija išgerti. Ten buvo buv. eigulys G. ir jo meilužė. Išgėrus kelis valstybinės butelius G. pareikalavo, kad meilužė pas jį persikeltų. Ši atsisakė. G. tuoj išsitraukęs revolverį į ją paleido tris šūvius, bet gerai nepataikė ir peršovė tik suknelę. Kiti ten buvę vyrai iš jo revolverį atėmė ir pristatė policijai. G. eidamas namo miške sutiko savo „priešą“ eigulį B., kurį puolė ir norėjo nuginkluoti. Vėliau aiškinosi, būk norėjęs jį nušauti ir pats nusišauti. B. pavyko užpuoliko atsiginti, bet abu sėdi už grotų ir liūdnai apmąsto visus savo „griekus“. („Suvalkietis“, 1931 08 23, p.4)
Naumiestyje sužalojo darbininkei ranką. „Lietūkio“ linų fabrikėly darbininkė Samanskienė į mašiną įkišo ranką, kuri buvo sutrinta. Prieš 2 savaites Šamanskienės vyras mirė Kalvarijoj psichiatr. ligoninėj. Nelaimingoji turi 4 mažus vaikus. („Suvalkietis“, 1931 08 21, p.3)
Lukšiuose likvidavo bravorą. Naktį Agurkiškės miško eiguvos raiste užtiktas degtinės bravoras. Žinomas degtinės varytojas St. Nominaitis, jausdamas besiartinančią policiją, pabėgo. Minimas St. Nominaitis jau keletą kartų buvo baustas už naminės degtinės varymą. V. Šuopys su sūnumi Jonu sulaikyti. Rasta visi reikalingi degtinei varyti įrankiai, skardinės, 25 kibirai brogos ir 35 litrai išvarytos degtinės. Bravorėlį likvidavo Lukšių III nuovados viršininkas St. Mockus su pagelbininku V. Juška. („Suvalkietis“, 1931 08 21, p.3)
Jaunalietuviai statosi Dariaus ir Girėno vardu namus Plokščiuose. Plokščių valsčiaus (Šakių apskr..) jaunalietuvių Bunikėlių, Buožių, Stulpių ir Šilvėnų skyriai pirmieji statosi savo (jaunalietuvių) namus Plokščiuose. Šie pirmieji jaunalietuvių namai bus pavadinti Dariaus ir Girėno vardu. Jaunalietuvių namai – visos lietuvių visuomenės namai. Tai lietuviškumo tvirtovė, kurioje ugdysis mūsų jėgos ateities žygiams. („Suvalkietis“, 1933 08 20, p.1)
Naumiestyje vokiečiai išniekino Lietuvos vytį? Naumiestyje ant pat vidurio tilto, kuris eina per Širvintos upę ir jungia Lietuvos ir Vokietijos valstybes, vienoje pusėje yra Lietuvos Vytis, kitoje vokiečių erelis. Rugpjūčio mėn. 8 dieną, apie 10 val. rasta visas Lietuvos Vytis ištepliotas smala. Vedama stropi kvota. Įtariama, kad tai šovinistų vokiečių darbas. („Suvalkietis“, 1933 08 20, p.2)
Šakiuose gamina pieno šampaną. Šakių pieninės pagamintas pieno šampanas pasižymi gera kokybe ir pardavinėjamas po 15 ct. butelis. Jeigu gamintojai daugiau kreiptų dėmesio į švaros palaikymą, tai jų gaminio pasisekimas garantuotas, nes toks pat butelis selterio kaštuoja 25-30 ct. („Suvalkietis“, 1936 08 22, p.4)
Griškabūdyje ant Novos nėra tilto. Griškabūdiečių tiesiausias kelias eina per Rygiškių kaimą, per kurį prateka Novos upelis. Tačiau ant šio nors ir nevisai mažo upelio, ties minėtu kaimu nėra jokio tilto. Nuolat važiuojantiems šiuo keliu tenka pūškinti per vandenį ir klampoti dumblą net vidurvasario metu, o rudenį arba pavasarį, kaip upelis pakyla – tikra kankynė. („Suvalkietis“, 1936 08 22, p.4)
Nunuodijo eržilą. Griškabūdžio vls. pas ūk. Mauzą yra arklių kergimo punktas, kur buvo laikomas iš Švedijos pirktas geros veislės eržilas. Šiomis dienomis niekad nesirgęs eržilas rastas tvarte negyvas. Iš padaryto skrodimo nustatyta, kad eržilas buvo nunuodytas. Kas tą piktą darbą įvykdė, dar nesusektas. („Suvalkietis“, 1936 08 22, p.4)
Algimantas iš Gotlybiškių:
