
Šakiai. Kapuose ir dvaro parke pavasarį pražysta alyvos, jazminai, ievos ir gėlės. Tik neilgai tenka pasigrožėti jų žiedais. Dar gerai neišsiskleidus pumpurams, užplūsta juos miesto tarnaitės, vaikai ir gimnazistės, dideliais glėbiais laužo ir neša papuošti savo butus, o kitą dieną tuos glėbius žiedą, suvytusius jau, išmeta laukan ir vėl skinasi naujų. Per kelias dienas žiedų nelieka. Tik nulaužytų medelių styrinčios plikos šakos pasilieka. Kapuose teko matyti tokį vaizdą: vaikščioja dvi motinos su vaikučiais. Vaikučiai bėgioja, skina nuo kapų gėles, laužo žydinčias alyvas ir neša motinoms, o jos už tai vaikučius pagiria ir dar paskatina daugiau skinti. Arba vėl: Šakių dvaro parke dvi gimnazistės ant tvoros užsilipusios laužo alyvas su didelėmis šakomis, ir didelius glėbius prisilaužiusios nešasi miestan. Jei taip auklėsime jaunąją kartą, neskiepysime gamtos gerbimo jausmo, tai visada ir atrodysime apšepę. Stebėtis reikia, kad ir gimnazijos mokiniai nesupranta tokio nekultūringo elgesio. Gimnazijos ir pradžios mokyklų mokytojai turėtų mokiniams paaiškinti, kad taip elgtis ne tik kad nekultūringa, bet ir chuliganiška. Su šiuo reiškiniu turėtų kovoti kiekvienas pilietis. („Suvalkietis“, 1932 06 05, p.4)
Slavikai. Per Šv. Stanislovo atlaidus vietos bažnytinis choras surengė viešą vakarą. Vaidinimai įvyko p. Stanaičio kluone, kur Slavikų šauliai turi įsirengę sceną. Nors gerb. choristai scena naudojosi visai neatsiklausę tikrojo jos savininko šaulių, bet blogiausia, kad palikdami sceną, parodė savo didelį kultūrinį susipratimą sunaikino papuošalus ir apdraskė scenos sienas bei duris. Mat, chore dalyvauja vienas kitas karštakošis pavasarininkas, su kuriais vietos šauliai gyvena nepergeriausiuose santykiuose, o čia kaip tik ir bijota to smerteleno grieko, kad šauliai irgi ruošdami vakarą per Sekmines, nepasinaudotų jų darbo vaisiais. Kadangi savo tikruoju vardu neišdrįso to padaryti, tai pasistenge viską atlikti prisidenge choro vardu. Tai tokia pas mus padėka už pasinaudojimą svetimu turtu. („Suvalkietis“, 1932 06 05, p.4)
Naumiestis. Kataučiznos miške V-22 d. Naumiesčio ugniagesiai buvo suruošę viešą gegužynę. Publikos buvo apie 300, bet pajamų mažai. Kultūriniu atžvilgiu gegužynė dar mažiau naudos davė, nes ne tik girti, bet ir blaivių žmonių daugelis elgėsi taip chuliganiškai, kad ramiam piliečiui praėjo visas noras gražiai pasilinksminti. Gaila, kad tik taip pradėtas gegužynių sezonas ir propagandos savaite. („Suvalkietis“, 1932 06 05, p.4)
Bartininkai (Vilkaviškio raj). Nudistai gąsdina vaikus. Skaitydavom laikraščiuose apie užsieny veikiančias nuogųjų draugijas- nudistų kolonijas. Bet ir Šilbalių apylinkėse jau randasi nuogalių „pasekėjų“. Gerokai atšilus orui viena ponia pradėjo po kaimą vaikštinėti tai visai nuoga, tai su maudymosi kostiumu. Vieną dieną vaikai ėję į mokyklą pamatė šią ponią nuogą lakstant, ir pasileido rėkdami atgal namo. Mat, prie moderniškų idėjų nepripratę kaimo vaikai pamanė, kad prieš juos yra beprotė, pabėgusi iš Kalvarijos. („Suvalkietis“, 1932 06 05, p.5)
Plokščiai. Aukoja ginklo fondui. Vietos šaulių būrio iniciatyva, V-26 gražiai paminėta kariuomenės su visuomene susiartinimo diena. Po pamaldų miestelio aikštėje įvyko paradas. Paradą priėmė nuov. v-kas šaulys J. Lenktys Po parado Bukšaičio salėje įvyko iškilmingas posėdis, kuriame pasakyta daug gražių kalbų, sušukta valio už mūsų kariuomenę. Pasiūsta sveikinimai J. E. Respublikos Prezidentui p. Smetonai, Krašto Apsaugos ministeriui ir Kariuomenės Vadui. Svečiai suaukojo apie 28 Lt. ginklo fondui. Pažymėtina, kad būrys pirmą kartą taip gausingai ir gražiai visuomenei pasirodė. („Suvalkietis“, 1935 06 02, p.3)
Zigmas iš Plokščių:






