Sintautai. Likvidavo bravorą. Pas Šlamų km. gyventoją Jurgi Duobą policija likvidavo naminės degtinės bravora. Rasta įrankiai ir „samogonkos“. („Suvalkietis“, 1931 02 22, p.4)Lekėčių kronika. Mikytų, Pavilkijo, Šėtijų ir kiti kaimai reikalauja pašto agentūros. Jie bėdavoja ilgu ir nepatogiu korespondencijos gavimu. Ypač didelis vargas pavasarį ir rudenį, stojant Nemunui. Minėtoje apylinkėje yra du dvarai, pieno perdirbimo bendrovė, Lekėčių ūkininkų b-vės skyrius, parduotuvė, arbatinė, lentpiūvė ir t.t. („Suvalkietis“, 1931 02 22, p.4)
Barzdų bažnytkaimis nemažas; tur virš 250 gyventojų, dvi pradžios mokyklas, vieną namų ruošos mokyklą, smulkaus kredito dr-ją, valsčiaus raštinę ir kitas įstaigas, į kurias piliečiai turi daug reikalų. Be to, Barzdai stovi prie vieškelio Pilviškiai–Šakiai. Bet Barzdų bažnytkaimis, turėdamas tiek įstaigų, neturi šaligatvių, kurie čia būtinai reikalingi, nes truputį palijus, o ir šią žiemą tenka žmonėms braidyti po purvyną. Rodos, tuo reikalu yra Šakių apskrities tarybos nutarimas, kuris veikia jau kelinti metai. Tas nuostolinga ir patiems žemių savininkams, nes pašlapus piliečiai yra priversti eiti per savininkų pasėlius. Jeigu negalima padaryti tinkamų šaligatvių, tai reikėtų nors laikinas apsirūpinti. Atvykę žmonės vėliau į val. raštinę, kur yra ir pašto agentūra, randa ją panašią į priemenę apie savaitę nevalytą, nors minimą raštinę sargas labai stropiai valo. („Suvalkietis“, 1932 02 14, p.5)
Reikalinga grožio karalienė. Amerikos laikraščiuose įdėtas atsišaukimas į viso pasaulio mergaites ir jaunas našles. Tarptautinei parodai, kuri bus atidaryta Čikagoje birželio 1 d., reikalinga grožio karalienė ir laikraščiai, susitarę su parodos komitetu, apsiėmė karalienę surasti. Kandidatės karalienes turi prisiųsti savo atvaizdus. Iš visų atvaizdų bus išrinkta 51 gražuolė. Gražuolės bus karališkai aprengtos ir nuvežtos i Čikagą. Čia bus išrinkta parodos karalienė ir dvi jos freilinos. Karalienė gaus dovanų 5000 dolerių, pirmoji freilina 3000, o antroji 2000. Konkurse negalės dalyvauti profesinės gražuolės iš kino artisčių ir t. t. Šimtą gražuolių atvaizdų Amerikos laikraščiai įdės savo prieduose. Atvaizdo savininkei bus sumokėta 100 dolerių. („Suvalkietis“, 1933 02 05, p.2)
Lukšiai. Veiklus kaimo jaunimas. Bizierių k. Lukšių v. pereitais metais įsisteigė Jaunosios Lietuvos skyrius, kuris trumpu laiku išaugo ir išplėtė savo veikimą. Dabar skyriuje yra daugiau 70 narių. Sausio 18 d. įvyko šio skyriaus susirinkimas, kuriame dalyvavo Šakių skyriaus pirmininkas p. Jakaitis ir rajono valdybos atstovas. p. Undraitis, kuris skaitė paskaitą apie jaunalietuvių dvasinį stiprėjimą ir J. L. ideologiją. Nutarta greitu laiku surengti vakarą ir tuo rūpintis išrinkta komisija. Reikia pažymėti, kad šio skyriaus nariai yra, be išimties, kaimo jaunimas, mažai išsilavinęs, bet energingas. Labai trūksta inteligentinių pajėgu. Net nė vienas apylinkės mokytojas skyriuje nedalyvauja ir nepadeda dirbti, o darbui dirva būtų puiki. („Suvalkietis“, 1931 02 01, p.3)
Bedarbių demonstracija Naumiesty. 1-19 d. 13 val. staiga iš visų gatvių prie miesto savivaldybės namų susirinko apie 200 darbininkų ir pareikalavo iš burmistro „darbo ir duonos“. Policija mėgino demonstrantus išsklaidyti, bet jie nepasidavė. Vieną jų areštavus, kiti puolė ir atėmė. Burmistras, norėdamas demonstrantus nuraminti, trumpai į juos prakalbėjo ir pažadėjo pasirūpinti bedarbiams surasti darbo. Patriukšmavę apie pusę valandos, šūkaudami „Šalin fašistų valdžia“, demonstrantai išsiskirstė. Demonstrantų tarpe matėsi nemažas skaičius moterų. Spėjama, kad šią demonstraciją surengė komunistai, nes šiame pasienio mieste komunistai visą laiką yra gana stiprūs, su jais ir policijai sunku kovoti, nes jie posėdžiuose skaito savo „agitkas“ ir ruošia visokius planus perėję i Vokietijos pusę Širvintos karčiamose. Šiai demonstracijai pagrindą, manoma, sudarė paties burmistro skelbimas, kad 18, 19 ir 20 d. š. m. bus bedarbių registracija. („Suvalkietis“, 1932 01 24, p.2)
Kaip dabar atrodo buvusis Vladislavovas. <...> Naumiestis įkurtas apie 1645 m. Kur dabar stovi didelė graži bažnyčia, pirmiau buvo vienuolynas. Kaip jau minėjau, prieš karą Naumiestis vadinosi Vladislavov. Taip jį praminęs, būk, lenkų karalius Vladislovas. Per karą Naumiestis labai nukentėjo: didesnė dalis miesto buvo sudeginta. Atgavus nepriklausomybę, apskrities miestu tapo Šakiai, kaip esantis vidury apskričio miestas. Bet Naumiestis iš karto to, nuvainikavimo, rodos, nė nejautė. Čia buvo gimnazija, mokytojų kursai, kas miestui ir jo gyvenimui daug reiškia. Dabar, kada Naumiestis neteko nė vienos aukštesnės mokyklos, tapo tylus, pusiau apmiręs. O provincijos miestelis. Didelė, grįsta prekyvietė visada tuščia, baigia apaugti žole. Tik dideli mūro namai primena, kad Naumiestis vis tik dar yra miestas, ir kur kas išdidžiau atrodo už Šakius. Kadangi gerų namų Naumiestyje yra užtektinai, tai butų nuomininkų padėtis pavydėtina. Gerame mūro name 3-4 kambarių butas mėn. daugiau nekainuoja, kaip 50 litų. Čia yra visos reikalingiausios žmonėms valdžios įstaigos: teismas, tardytojas, antstolis, paštas, nuovada, keletas daktarų, advokatų ir t.t. Visos įstaigos turi geras patalpas, išskyrus mokyklas, kurios lig šiol buvo netinkamuose namuose. Bet dabar baigiama statyti dideli, dviejų aukštų, mūro rūmai - Dr. V. Kudirkos mokykla. Mokykla bus įrengta ateinantiems mokslo metams. Šiaip miestas gana švarus ir simpatingas. Turi daug įžymenybių: dr. V. Kudirkos kapa, stilingus XVII šimtmečio namus, labai didelę ir gražią bažnytėlę, dr. V. Kudirkos namelį ir t.t. Dabartiniu metu mieste yra virš 3000 tūkstančių gyventojų. („Suvalkietis“, 1931 01 18, p.1)
Šakiai. Žuvo artimui padėdamas. Prieš Kalėdų šventes plentu iš Šakių važiavo kelios padvados su prekėmis. Viena, arkliams automobilio pasibaidžius, įvirto į griovį. Vežimą iš griovio padėjo išimti tuo metu ėjusieji pro šalį keli įsigėrę piliečiai. Bet per neatsargumą vieną tokių geraširdžių Simijoną Orintą, gyv. Ežeriūkų k., vežimas taip prispaudė, kad jis vietoje mirė. („Suvalkietis“, 1931 01 11, p.4)
Naujoji Šakių apskr. savivald. sąmata. Apskrities valdyba paruošė, o taryba 1930.XI.14 d. priėmė 1931 metų Šakių apskrities savivaldybės sąmatą 291.811 litų sumoje. Numatyta pajamų 291.811 lit., o išlaidų: paprastų-176. 811 lit. ir nepaprastų-115.000 lit. Nepaprastų išlaidų pozicijoje paskirta naujų tiltų statymui 10.000 lit., gelžkeliuko tiesimui Šakiai - Gelgaudiškis 40.000 lit., senelių prieglaudos statybai 25.000 lit. ir pradžios mokyklų statybai 40.000 It. Kadangi išlaidos neatidėliotinos, tai taryba nutarė 1931 m. savivaldybės naudai imti 15% valst. žemės mokesnio (maksimalinis %), nuo nekilnojamojo turto 20%, nuo prekybos ir pramonės mok. 200%, nuo prekybos ir pramonės pelno mokesnio 20% ir nuo dviračių registracijos po 5 lit. Svarbiausias savivaldybės rūpesnis, tai kaip nors pagerinti kelius, nes Šakių apskr. keliai savo blogumu pasižymi visoje Lietuvoje, dėl to susirūpinta greičiau nutiesti gelžkeliuką iš Gelgaudiškio į Šakius, kad būtų galima tą kelią nužvyruoti ir surišti Šakius su Nemunu geru keliu, o įvairiose vietose padaryti žvyro stotis, iš kurių bus galima imti žvyrą kitų kelių žvyravimui. Paskirtų sąmatoje lėšų šiam reikalui neužteks, nes gelžkeliuko nutiesimas turės kainuoti daugiau 100.000 It. Nutarta prašyti vidaus reikalų, susisiekimo ir žemės ūkių ministerijų atatinkamų organų apskrities savivaldybės pastangas, sutvarkyti kelius, paremti pašalpomis, subsidijomis ir techniškuoju personalu. („Suvalkietis“, 1931 01 01, p.1)
Ūkininkams per Kalėdas reikia samdiniams algas atiduoti, mokesčius mokėti, reikalingų šventėms daiktų prisipirkti, o pinigų nėra. Už atvežtus turgun produktus ne tik kad mažai moka, bet juos beveik visus tenka nepardavus namon vežtis. Todėl krizio sunkumus ūkininkai labiausiai ir atjaučia. Bankuose indėliai nuolat mažėja, o paskolų reikalaujančių skaičius vis auga. Bendrai imant, ūkininkų padėtis dabar nepavydėtina. Ypatingai sunkioje padėtyje atsidūrė naujakuriai, nes šiomis dienomis gavo iš žemės tvarkytojo raginimus grąžinti gautas paskolas ir sumokėti už gautą kreditan miško medžiagą. Kiekvienam tenka mokėti po 400-800 lt. Dauguma šiuos pinigus sumokėti visai negali, nes gaunamų iš ūkio pinigų nepakanka būtiniems reikalams ir mokesčiams apmokėti. Po Respublikos Prezidento rinkimų naujakuriai tikėjosi, kad amnestija ir juos palies šių paskolų sumokėjimo termino prailginimo pavidale, bet sužinoję, kad šios jų viltys neįvyks, labai nusiminę. („Suvalkietis“, 1931 12 27, p.6)
Dainius iš Išdagų:
