Neseniai renovuotame Kidulių dvare vėl skamba senovinė muzika ir aidi šokėjų žingsneliai – nuo praėjusių metų spalio čia vyksta Senovinių šokių studijos repeticijos. Prieš didžiąsias metų šventes įvykęs studijos debiutas sulaukė didelio pasisekimo ir vietinių gyventojų dėmesio.

 

 

Pasak Senovinių šokių studijos vadovės Irmos Svetlauskienės, bet koks šokis yra labai gražus, tačiau istoriniai šokiai tarsi apgaubti paslapties – žavi rūbai, šukuosenos, iškilmingumas. Iš Alytaus rajono į Veliuoną su šeima atsikėlusi gyventi moteris prisipažino, kad, gyvendama tokioje dvarų ir pilių apsuptyje, negali nesidomėti ir nesižavėti senąja jų istorija.  Galima sakyti, ši aplinka ir paskatino I. Svetlauskienę 2010 metų rudenį šalia pagrindinio administracinio darbo Veliuonos kultūros centre įkurti ir Senovinių šokių studiją. Čia ji pradėjo propaguoti vėlyvosios gotikos (XXIV – XXVI a.) laikotarpio, nukeliančio į  didybės, prabangos, meilės trikampių, linksmybių ir intrigų epochą, šokius ir kultūrą.

Nuo spalio mėnesio įsidarbinusi Kidulių seniūnijoje kultūrinių renginių organizatore, I. Svetlauskienė senovinius šokius atvežė ir į mūsų kraštą – subūrė kiduliečių moterų grupę. Taip Senovinių šokių studijoje atsirado naujas - XIX a. pradžios šokių repertuaras, vadinamieji kontradansai, mat Kiduliai daugiau siejami su Prūsijos karališkąja šeima. Čia buvo ne šiaip koks  provincijos dvaras, bet karališkasis, kuriame 1807 metais viešėjo Prūsijos karalius Vilhelmas III ir jo žmona Luizė, taip pat lankėsi Rusijos caras Aleksandras I.

„Todėl Kidulių dvaras ir šiandien turėtų atspindėti būtent to laikmečio kultūrą, - tvirtino I. Svetlauskienė. -  Dvarų kasdienybėje svarbią vietą užėmė įvairaus pobūdžio didesni ar mažesni pokyliai, o vienas iš pagrindinių scenarijaus elementų, žinoma, buvo šokiai. Linijiniai valsai, rateliniai ir kadriliniai dvaro šokiai išpopuliarėjo Europoje dar XVII amžiuje ir išliko populiarūs iki pat XIX a. vidurio. Tad abipus Nemuno įsikūrusiuose dvaruose šie šokiai tikrai buvo šokami. Linksmi, greiti ir techniškai nesudėtingi šokiai tapo atsvara sudėtingiems baroko epochos šokiams. Jie tarsi smagus žaidimas, kurį greitai perpranta žiūrovas ir įsitraukia į šokio linksmybes. Ir kuo daugiau šokėjų, tuo smagiau ir linksmiau sukasi rateliai ir pinasi žingsneliai.

Be abejo, senoviniai šokiai tuo ir žavūs, kad iš šokėjų reikalauja ne tik žingsnelių atlikimo technikos, bet ir tam tikro autentiškumo. Čia labai svarbu rūbai, šukuosenos, manieros. Kidulių senovinių dvaro šokių studijos vadovė pasakojo, kad susirasti aprangą užtruko. Pirmiausiai ji kreipėsi į Gelgaudiškio dvarą, tačiau čia siuvami rūbai kiduliečiams netiko pagal laikmetį. Tačiau šokėjai labai apsidžiaugė sužinoję, jog tokius rūbus turi Jurbarko krašto muziejus, kuris ir paskolino juos pirmajam pasirodymui. „Kad šios problemos ateityje  neturėtume,  planuojame rašyti projektą. Jei pavyktų gauti pinigėlių, galėtume pasisiūti naujus Kidulių dvaro laikmečio rūbus, - pasakojo studijos vadovė. - Juo labiau, kad yra išlikusios informacijos apie jų medžiagas, stilių, puošmenas. Turime ir paveikslų, ir literatūros.“

Pirmųjų senovinio šokio žingsnelių bei reveransų I. Svetlauskienę pamokė „Banchetto musicale“ kolektyvo, garsėjančio viduramžių, renesanso, baroko muzikos ir šokių atlikimu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, vadovė Virginija Jasinskienė. Vėliau ji dalyvavo istorinių šokių kursuose Krokuvoje, su didele aistra įsitraukė į savarankiškas studijas ir senosios literatūros, šokių aprašymų paieškas. „Laikui bėgant studijos pasirodymų ir patirties bagažas kaupėsi, turtėjo koncertinė programa, o tuo pačiu atsirado ir nauji, jau didesni tikslai bei siekiai, - pasakojo studijos vadovė. - 2013 metais Veliuonoje buvo sukurta ir visuomenei pristatyta teatralizuota ekskursija „Veliuonos žynio pranašystė LDK kunigaikščiui Gediminui“. Kuriant programą, buvo remiamasi istorine valdovo korespondencija, t.y. šešių išlikusių laiškų turiniu, sukurti vaidilučių, legatų personažai. Ši valandos trukmės programa, atliekama gamtos apsuptyje po atviru dangumi,  jau ne kartą pristatyta Veliuoną lankančioms turistų grupėms ir vis labiau populiarėja kaip užsakoma kultūros centro paslauga.“

Praėjusiais metais Trakų salos Didžiojoje pilies menėje Senovinių šokių studija pristatė savo  programą, skirtą miesto įkūrėjui, Didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Pasak I. Svetlauskienės,   Trakų pilies renginyje debiutavo ir šokių studijai akompanuojanti muzikinė grupė, tad jų šokių programa pirmą kartą buvo atlikta  grojant gyvai muzikai.

I. Svetlauskienė džiaugėsi, kad vis dažniau aukščiausiu lygiu parodomas dėmesys ir senajai LDK kultūrai, vis labiau skatinama ja domėtis ir puoselėti, istoriniai šokiai įtraukiami į Moksleivių dainų švenčių programas, kad senaisiais šokiais susidomėjo ir kiduliečiai. Į pirmąsias repeticijas atvyko 12 moterų. Šiuo metu šoka aštuonios, tačiau bendraminčių daugėja. „Labai norėčiau suburti ir vaikų senovinių dvaro šokių kolektyvą, kuris galėtų mokytis dvarų kultūros, šokti poromis. Vaikai gyvena šalia tokių nuostabių istorinių paveldo objektų, tačiau jų istorijos nežino. Norėtųsi, kad jaunoji karta nepamirštų praeities“, - atviravo moteris, apgailestaudama, kad jų studijai labai trūksta vyrų. Ji šmaikštavo, kad, jei nepavyks sudaryti porų, tai nieko kito nebeliks, kaip tik šokti su šluotomis.