A. Endriukaitis: „Lietuva stovi ant savižudybės slenksčio...“

signataraiAsta GVILDIENĖ
 
Liepos 6 – ąją švęsime pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ne vienas susimąstome, kokia Lietuva buvo vakar, kokia yra šiandien, kokia bus rytoj. Ta proga siūlome susipažinti su galbūt šiek tiek šokiruojančiomis, tačiau tikrai jūsų dėmesio vertomis Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų Bronislovo Genzelio ir Algirdo Endriukaičio mintimis, kurias jie išsakė Šakiečių bendruomenės surengtoje diskusijoje.
 
Nuotr. Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Algirdas Endriukaitis (kairėje) ir Bronislovas Genzelis abu kaip vienas tvirtino, kad rytdiena priklauso nuo mūsų pačių.
 
Pasaulis degraduoja
 
Pasak Lietuvos filosofo, politinio bei visuomenės veikėjo, signataro B. Genzelio, susitikimą pradėjusio nuo Romos imperijos istorijos, dabartinė Europos padėtis labai panaši į kadaise buvusią  Romoje – didelis moralinis nuosmukis, girtuoklystės, pasileidimas, homoseksualumas.

„Tas, kas nesirgo venerine liga, buvo ne pilietis, antrarūšis, - priminė filosofas. – Didžiąją imperiją nuo žlugimo išgelbėjo krikščionybė. Kas iš jos liko po barbarų užkariavimo? Tūkstantį metų trukusi tamsa – visuotinės žudynės ir raganų medžioklės... Pasaulis degraduoja ir Lietuva nėra jokia išimtis.“
 
Valdžioje atsidūrė ne tie žmonės

Prisimindamas Lietuvos praeitį, B. Genzelis patikino, kad valdžioje atsidūrė tie žmonės, kuriems Lietuvos nepriklausomybė visai nerūpėjo, kurie buvo kitoje barikadų pusėje. Jis stebėjosi, kaip taip nutinka Lietuvoje, ko nėra nė vienoje kitoje valstybėje.

„Aišku, kiekviena tauta turi tokią vyriausybę, kokios yra verta,  – kalbėjo Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras. – Ji nebuvo atvežta ant tanko. Ją išsirinkom patys. Už Valinsko partiją žmonės irgi balsavo „dėl bajerio“, o po savaitės jau keikė. Kodėl taip Lietuvoje yra, sunku pasakyti. Kaip apie prancūzus kalbėjo filosofas Anatolijus Francas: „Revoliuciją pradeda idealistai, vykdo pragmatikai, o jos rezultatais pasinaudoja niekšai.“ Šis pasakymas tinka ir Lietuvai.“
 
Privatizacija – didžiausia klaida

Kalbėdamas apie privatizaciją, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras pabrėžė, kad tai buvo didžiausia kada nors padaryta klaida, nes turto įsigijimas už dykai gautus investicinius čekius buvo mūsų tragedija. Lenkijoje irgi vyko privatizacija, tik viskas buvo perkama už pinigus, o ne už kažkokius čekius. Visos stambios ir strateginės įmonės liko valstybės rankose.
 
Lietuva – pasaulinėje degradacijoje

Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo  signataras Algirdas Endriukaitis patikino, kad Lietuva šiandien yra pasaulinėje degradacijoje. Pasak jo, vyksta pasaulio ir žmonių mulkinimas. Europoje ne katastrofa, Europa miršta.

„Lietuva susitraukia kaip Onorės de Balzako šagrenės oda kompozitoriaus Moriso Ravelio bolero tempu ir nežinia, kas iš to išeis, – teigė A. Endriukaitis. – Kaip rašo Juozas Erlickas: „Šviesa sklinda šviesos greičiu, o lietuvis – vėžlio, todėl šviesa ir negali mūs žingsnius lydėti...“
 
Valstybę valdo liberalizmas

Signataras pabrėžė, kad šiuo metu baugina kaip ant mielių kylantys liberalai, konservatorių „palaistyti ir patręšti“, siekiantys „politiškai ir ekonomiškai vieningos Europos su tvirta viršvalstybine institucine struktūra ir bendra Konstitucija“.

Jis citavo Seimo narį Gintarą Steponavičių („Netikiu valstybe kaip moralės skleidėja ir gynėja“), naująjį Vilniaus merą Remigijų Šimašių („Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienas žmogus yra laisvas siekti savo asmeninės laimės ir nėra įpareigotas atlikti lažą tėvynainių naudai“), Seimo narį Eligijų Masiulį („Kai alga yra 5 tūkst. litų, į valstybinį sektorių papuola bepročiai ir vagys“). Tokios kalbos ir toks požiūris, pasak A. Endriukaičio, yra valstybės griovimas iš vidaus.

Į ką pavirto politika

„Konservatoriai. Į ką jie šiandien pavirto, jeigu iš savo partijos išmetė Uoką ir Songailą? – klausė signataras. – Tai yra vėžio simptomas. O kaip pasielgė su Svarinsku - tai jau nėra apie ką kalbėt. Ne veltui jis buvo parašęs: „Kai apie viską pagalvoji, gali išeiti iš proto...“ Tai rodo, koks vis dar gajus baudžiauninkų tautos sindromas, kai neturime stuburo.“

„Į ką pavirto politika? Visos biudžetinės partijos gauna po 19-20 mln. litų dotacijos. Tai yra pelningas verslas. Kas kebabus daro, kas blynus, kugelį kepa, o kas į Seimą eina. 141 Seimo nariui išeina 125 tūkst. litų per metus, apie pusę mln. litų per kadenciją“, – kritikavo A. Endriukaitis.

„Seime įsitikinau, kad politikai nepajėgūs ne tik spręsti valstybės esminių sisteminių ir giluminių problemų, dauguma jų net nepajėgūs jų suvokti. Politinės partijos yra tapusios įdarbinimo ir verslo klubais, kuriuose svarbiausia yra interesai ir viešieji ryšiai, o visuomenės valdymo reikalams skiriama mažoji dalis dėmesio ir laiko“, – priminė svečias buvusio Premjero patarėjo Stasio Jakeliūno mintis.

Esame drąsi šalis

„Didžiuojamės, kad esame drąsi šalis. Pučiamės, pučiamės, o pasirodo, kad per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nusižudė 30 tūkst. žmonių – pirma vieta Europoje. Pagal alkoholizmą – trečia vieta pasaulyje. Pagal emigraciją – pirma vieta pasaulyje. Ar ne tigrai? Ar ne liūtai?“ – konstatuodamas  faktus ironizavo politikas.

„Globali Lietuva - tai tas pats, kas sveikas širdininkas po trijų infarktų. Nėra jokios globalios Lietuvos. Ir nebus. Lietuva yra lokali. Arba ji bus čia, arba nebus iš viso“, – A. Endriukaitis citavo Rimvydą Valatką, sukritikuodamas ir A. Kubiliaus „Globalios Lietuvos“ viziją,  kurios nebūtų be anestetikų  liaudžiai.
 
Rytdiena priklauso nuo mūsų

Pasak A. Endriukaičio, žiūrint savikritiškai, dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati... Išmintingų žmonių citatos,  svečių mintys privertė susimąstyti apie tai, kas ką ir kodėl daro ar kalba. Rytdiena priklauso nuo mūsų pačių. Ne veltui britų istorikas Arnoldas Toinbis yra pasakęs: „Civilizacijų niekas nesunaikina, jos baigiasi savižudybe.“

„Šiandien Lietuva stovi ant savižudybės slenksčio, – konstatavo faktą signataras. – Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi ne vieną svarbią kalbą baigdavo žodžiais: „Tegyvuoja Prancūzija!“ Kuris Lietuvos politikas yra taip per 25 nepriklausomybės metus pasakęs?“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar ryžtumėtės donorystei?

klausimelis 10 04Regina iš Šakių:

Vieną kartą esu davusi kraujo. Mano artimoje aplinkoje nėra aukojusių organų. Organų donorai, manau, yra drąsūs, gyvybę gelbstintys žmonės. Negalvojau, kad pati galėčiau tapti organų donore, manau, organai mano jau per seni. Kur įsigyti donoro kortelę, deja, nežinau. 

klausimelis 10 04 2

Gražina iš Šakių:

Donorystė – kilnus būdas padėti kitam. Be abejo, yra reikalinga. Yra žmonių, kurie nesiryžta donorystei. Kad galbūt donoro organai išgelbėjo kažkieno gyvybę, tokio atvejo mano artimoje aplinkoje nebuvo. Esu prieš maždaug 30 metų davusi kraujo. Jei šiandien būtų pačios sveikesni organai, sutikčiau tapti donore. Kaip įsigyti donoro kortelę? Greičiausiai kreipčiausi į savo šeimos gydytoją.

dzingulevicius geras
 
ambrozija350px
 
chrebtovas 10 26

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.