Liepos 11–12 d. į Naisius, Mažąją Lietuvos kultūros sostinę, šeštą kartą šeimas sukvietė didžiausias blaivus festivalis Lietuvoje „Naisių vasara 2015“. Festivalio dalyviai galėjo pasidžiaugti ne tik išskirtine programa, kurioje daug puikios muzikos, edukacinių veiklų, kokybiško šeimų užimtumo, įspūdingų parodų ir mugių, bet ir stebėti Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių regalijų įteikimo ceremoniją dešimčiai šalies bendruomenių. Tarp jų – ir gelgaudiškiečiams.

 

 

Naisių pavadinimą jau esame girdėję - čia šeštus metus filmuojamas populiarusis TV serialas „Naisių vasara“. Tačiau šio kaimo sėkmės istorija gimė toli gražu ne filmavimo aikštelėse. Jos pradžia - sąmoningų, iniciatyvių, draugiškų ir nuoširdžių pačių Naisių gyventojų širdyse.

Tai jie pradėjo mažosios kultūros Lietuvoje atgimimą ir patys - vos per keletą metų - susikūrė gyvenimą, kurį drąsiai galima laikyti sektinu pavyzdžiu ne tik kitiems Lietuvos kaimams, bet ir daugeliui mūsų miestų. Kaip jiems tai pavyko? Jokio stebuklo. Truputis asmeninės iniciatyvos, tarpusavio supratimo ir palaikymo, dėmesio krašto tradicijoms bei tikrosioms žmogiškoms vertybėms.

Naująją tradiciją pradėję ir pirmąja Mažąja Lietuvos kultūros sostine nuo š. m. sausio 1 d. tapę Naisiai šią estafetę kitąmet perduos dešimčiai bendruomenių. Mažosiomis 2016 m. Lietuvos kultūros sostinėmis tapo: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.), Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.) ir Vepriai (Ukmergės r.).

Bendruomenėms, prisijungusioms prie mažosios kultūros judėjimo ir perėmusioms šį šviesų titulą į savo rankas, per regalijų įteikimo ceremoniją buvo perduotos vėliavos. Vieną jų iš Kultūros ministerijos atstovų ir šiųmetės Mažosios Lietuvos kultūros sostinės mecenato bei idėjos sumanytojo Ramūno Karbauskio rankų perėmė buvęs Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ pirmininkas Edgaras Pilypaitis ir dabartinis bendruomenės pirmininkas Artūras Varankevičius.

Naujai išrinktų Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių bendruomenės iki rugsėjo 1 d. turi sudaryti visą kultūrinių renginių programą, o nuo ateinančių metų sausio 1 d. organizuoti prisistatymą. Tad laiko liko ne tiek daug.

„Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas – ir garbė, ir didžiulis įpareigojimas, nes valstybinės programos tikslinio finansavimo joms nenumato. Šiek tiek baiminamės, nes kartelė iškelta labai aukštai ir mes tokio masto kultūros sostinės renginių, kokie vyksta Naisiuose, tikrai neįstengsim organizuoti, – teigė E. Pilypaitis. – Tačiau grįžom pilni ambicijų. Aišku, pasistengti teks ir vietos bendruomenei, ir verslininkams, mecenatams, kuriems rūpės mažo miestelio pavyzdžiu parodyti viso krašto išskirtinumą ir kultūros turtus, nes į mus žiūrės ne tik regiono, bet ir visos šalies žmonės.“

Pasak gelgaudiškiečių, Naisiai ne tik pateisina mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardą, bet ir yra puikus pavyzdys kitoms bendruomenėms. Visi renginiai čia vyksta be alkoholio – draudžiama ne tik prekyba, bet ir vartojimas. Šiaulių rajono savivaldybė jau priėmė įstatymą, kad nuo šiol visos rajone vykstančios šventės bus blaivios.

„Įspūdis didžiulis. Žmonės aukštos kultūros. Niekas nesistumdo, nekonfliktuoja, nešiukšlina. Iš tiesų taip ir turėtų būti, nes kultūra ne tik tai, kas vyksta scenoje, bet ir tai, kas vyksta šalia jos“, – įspūdžiais dalijosi E. Pilypaitis.