Etninės kultūros globos taryba, siekdama išsiaiškinti etninės kultūros būklę savivaldybėse, praėjusiais metais atliko tyrimą, kurio rezultatai jau paskelbti ir Tarybos svetainėje.

Pranešime spaudai skelbiama, kad tyrimo metu įvykdyta visų savivaldybių ir regionuose dirbančių etnokultūros specialistų apklausa, kurioje buvo prašoma pateikti duomenis apie etninės kultūros plėtrai skirtas priemones,  jų įgyvendinimui skiriamas lėšas, savivaldybių administracijose ir pavaldžiose įstaigose dirbančius etninės kultūros specialistus. Surinkta informacija apie svarbiausias etnokultūrines įstaigas, etnokultūrinės krypties nevyriausybines organizacijas, etnokultūrinį ugdymą ir etninės kultūros specialistų rengimą, ryškiausius etnokultūrinius kolektyvus. Taip pat surinktos žinios apie svarbiausius etnokultūrinius renginius, etninės kultūros įtraukimą į turizmą, 2021 m. išleistus etnokultūrinius leidinius, etninės kultūros sklaidą regioninėje žiniasklaidoje.

 

Gauti duomenys buvo apibendrinti suskirstant savivaldybių atsakymus pagal etnografinius regionus bei išskiriant didžiuosius miestus – Vilnių ir Kauną.

Tyrimas atskleidė, kad savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose etninė kultūra reglamentuojama labai skirtingai. Pavyzdžiui, net pusė tyrime dalyvavusių Žemaitijos savivaldybių turi atskirą etninės kultūros programą, o Aukštaitijoje tokios programos neturi nė viena savivaldybė. Šakių r. savivaldybė yra tarp tų, kurios etninę kultūrą  įtraukusios į Bendrąją kultūros programą. Kalbant apie šios srities specialistus, mūsiškė savivaldybė neturi etnokultūros specialisto, tai kaip papildoma funkcija pavesta kitam specialistui. Tokių savivaldybių yra 13, keturios turi atskirus specialistus, bet 29 savivaldybės išvis šios funkcijos nepavedusios niekam. Kalbant apie svarbiausias etnokultūrines įstaigas, pas mus nėra atskirų šią veiklą puoselėjančių įstaigų, bet tyrime minimas užsiimantis etnine veikla Šakių kultūros centras, šią veiklą populiarina ir Zanavykų muziejus. Ugdymas tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek mokyklose rajone vykdomas. Darželiuose įgyvendinamos etnokultūrinės programos, atskirose grupėse vykdomas ir kryptingas ugdymas, o mokyklose etnokultūrinio ugdymo programa integruojama į kitus mokomuosius dalykus, tačiau kaip atskiro dalyko mūsų rajone nemoko nė viena įstaiga, regione yra dvi mokyklos (Kalvarijoje ir Prienuose), mokinius etnokultūros mokančius kaip atskiro dalyko.

Apibendrinant etninei kultūrai savivaldybėse skiriamas lėšas, pastebėti didžiuliai skirtumai, kurie atsiskleidžia nagrinėjant net ir vieno etnografinio regiono savivaldybių duomenis. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje etninei kultūrai  skirta 0,05 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, o Šilutės savivaldybėje – 0,53 proc. Mūsiškėje skiriamos lėšos nedetalizuotos.

„Draugo“ inf.