Lapkričio 9 d. pavakarę Šakių turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) darbuotojų iniciatyva rajono gidai, dvarų ir dvariškos kultūros puoselėtojai bei tie, kurie neabejingi krašto istorijai, susitiko Žemosios Panemunės dvare pažinčiai su populiarėjančiu nauju turizmo objektu. Šakių rajonas dažnai pristatomas kaip dvarų kraštas – didžiuojamės Gelgaudiškio, Kidulių, Zyplių, Ilguvos dvarais, kurie kiekvienas savaip traukia lankytojus. Būtent jiems savo veiklos unikalumu meta iššūkį Žemosios Panemunės dvaras ir, ko gero, ne mažiau lemiančios permainos laukia Kaimelio dvare, kuris pagaliau rado ambicingus šeimininkus.

Žemosios Panemunės dvaras jau dabar išsiskiria tuo, kad istorinė praeitis pulsuoja pagarbiai puoselėjamo natūralaus gamtos grožio prieglobstyje. Kitaip tariant, būtent iš laukinės gamtos glėbio per dvejus metus buvo išplėšti buvusių rūmų griuvėsiai, kuriuose užkoduotą istoriją po gabalėlį į įspūdingą paveikslą dėlioja Jakelių šeima. Pastarųjų poros metų tyrimai ir patyrusių specialistų pagalba padeda jau šiandien pristatyti dvarą pasitelkiant išradingus šeimininkų sprendimus.

„Istorinė atmintis gyva, kai ja dalijamasi“, – kaip mantra skamba Rasos Jakelienės lūpose ir traukia bendraminčius. Šeimininkai noriai dalijasi informacija, kviečia lankytojus, mielai bendradarbiauja. Nuo įsigijimo tikėtasi, kad jie išgelbės dvarą nuo sunykimo, kažkada prikels naujam gyvenimui, tačiau stebina jau dabar. Jau vien dvare susuktas roko ir kantri muzikos grupės „Bon Jeans“ kūrinio „Nakties svajos“ vaizdo klipas kalba apie beribes esamos erdvės išnaudojimo galimybes. Nuo šios vasaros galima, iš anksto susitarus, atvykti susipažinti su Žemosios Panemunės dvaru, įskaitant apsilankymą dvaro rūsiuose bei rūmų griuvėsiuose. Pusantros valandos svečius lydi pati Rasa. Surinktos lėšos skiriamos dvaro tvarkybos darbams, kurių nusimato ypač daug.

Iš dvare rastų koklių, kurie panašūs į tyrinėtus Gelgaudiškio dvare ir net Valdovų rūmuose, šeimininkai dabar mielai naudoja herbą su grėbliu. Jis puikiai iliustruoja ir dabartinę situaciją, ir tai, kad dvaras – savarankiškas ūkinis vienetas, pagamintais produktais beveik visiškai aprūpinantis dvaro gyventojus. Šiemet bendruomenė buvo džiuginama dvaro ūkyje užaugintais moliūgėliais, svečiai vaišinami sode augančiais obuoliais ir iš jų spaustomis sultimis. Reikšminga ūkio dalis yra ir šeimos šuo – viduramžius siekiančios hovawartų šunų veislės atstovas, vardu Gibbs. Jis puikiai darbuojasi ir kaip sargas, ir kaip svečių palydovas, išduodantis slapčiausių kertelių paslaptis.

Verta įsidėmėti, kad Žemosios Panemunės dvaras yra seniausias savo amžiumi dvaras Šakių rajone. Mat jo istorija ir archeologiniai radiniai datuojami XIV–XVII a. Žinoma, kad nuo XVI a. Žemoji Panemunė priklausė Sapiegų giminei. Galimai pats Povilas Jonas Sapiega, Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas, buvo Žemosios Panemunės barokinių, itališkos vilos stiliaus rūmų statybos užsakovas. Istoriniuose šaltiniuose vietovė paminėta 1676–1677 m., kai Raseinių seniūnas J. Chžastovskis Žemąją Panemunę pardavė LDK raštininkui A. K. Gelgaudui. Tuomet čia buvo kaimas ir dvaras. Manoma, kad dvaras pastatytas buvusios kryžiuočių pilies vietoje ant vaizdingo Nemuno kranto. Dvaro sodyba įsikūrusi tarp Žemosios Panemunės ir Žemosios Panemunės II piliakalnių. Sodybos teritorijoje vykdyti archeologiniai tyrinėjimai. XIV–XVII a. datuojami radiniai taip pat rodo, kad čia būta pilies. Yra šaltinių, kurie leidžia manyti, kad tuomet būta net vynuogynų, kurių kultūrą mūsų krašte dabar garsina Zyplių dvaro vyndariai.

„Zanavykai unoravai džiaugiasi dar vienu lankytinu objektu poniškų privilegijų krašte“, – užtikrintai tvirtina Šakių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė Birutė Bendoraitienė. O dvaro šeimininkai kviečia jei ne dabar užsukti, tai būtinai apsilankyti pavasarį, kai pražysta 650 senųjų vaismedžių ir rūmai skendi baltų žiedų jūroje, ir čia surengti iškylą po krentančiais žiedais.

2023-ieji taip pat turėtų būti turtingi turistinių atradimų ne tik Žemojoje Panemunėje, bet ir Kiduliuose, Kaimelio dvare, kur verslininkai ir architektūrinio paveldo puoselėtojai bei meno kolekcininkai, Art Deco muziejumi pavertę tarpukario laikų butą Kaune, jau pradeda įgyvendinti savo sumanymus.

Šie nauji reiškiniai neišvengiamai privers visus turizmo paslaugų teikėjus kilstelėti savo kokybės kartelę.

Monika Būblaitytė