Lapkričio 12 d. paminėtos vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos valstybės politinio ir visuomenės veikėjo, Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininko, Sibiro kalėjimų kalinio Stasio Šilingo mirties 60-osios metinės. Nusilenkta prie kraštiečio, amžino poilsio atgulusio Ilguvos kapinėse, kapo, melstasi Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. Gerdžiūnuose vykusios konferencijos metu apžvelgta įvairiapusė jo veikla, prisiminimais apie paskutines senelio gyvenimo akimirkas pasidalijo vaikaitis Saulius Kubilius.

Renginys prasidėjo prie Šilingų kapavietės Ilguvoje. S. Šilingas mirė 1962 m. lapkričio 13 d. būdamas 77-erių. Palaidotas Kelmės kapinėse. Vykdant paskutinį jo prašymą, S. Šilingo, žmonos Emilijos ir dukros Ramintos palaikai buvo perlaidoti dar 1999 m. rugpjūčio 27 d. iš Kelmės į Ilguvos bažnyčios šventorių, šalia dukros Audronės.

„Buvau atsakingas už palaikų parplukdymą laivu „Raketa“ Nemunu iš Kauno į Ilguvą. Atsisveikinimo kalbas sakė – Kelmėje perlaidojimo komisijos  pirmininkas Seimo vicepirmininkas Arvydas Vidžiūnas, Kauno prieplaukoje prof. Vytautas Landsbergis, Ilguvoje Seimo narys Antanas Napoleonas Stasiškis, Albinas Vaičiūnas ir kiti. Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo kariai, Ilguvoje visus sutiko minios žmonių ir po šv. Mišių Ilguvos bažnyčioje palaikai iškilmingai palaidoti šeimos kape“, – kalbėjo vienas iš S. Šilingo mirties metinių minėjimo organizatorių prof. habil. dr. Arimantas Dumčius, pakvietęs aplankyti ir kitus Ilguvos kapinėse palaidotų kraštiečių kapus ar pastatytus atminimo paminklus: varpininko Jono Kriaučiūno, kariuomenės kapeliono Juozo Vyšniausko, Grincevičių šeimos ir kitų.

Atiduota pagarba iškiliam kraštiečiui pasidžiaugė ir rajono meras Edgaras Pilypaitis sakydamas, kad šiandien, esant tokiems neramiems globaliniams procesams, karo Ukrainoje akivaizdoje mes turime dar labiau telktis vienybėn ir stiprybėn, jos semtis iš praeities didžiavyrių.

Šv. Mišias Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje už tremtinius, laisvės gynėjus aukojo parapijos klebonas kun. Gediminas Marcinkevičius bei kraštietis Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Gintaras Urbštas, kvietęs dėkoti Dievui už S. Šilingą, už visą jo veiklą.

Po Mišių renginio dalyviai vyko į Gerdžiūnus. Čia Šakių viešosios bibliotekos Gerdžiūno filialo bibliotekoje S. Šilingo 60-ųjų mirties metinių proga surengtoje konferencijoje pranešimai buvo skirti jo įvairiapusei veiklai atskleisti.

Šio minėjimo globėja Seimo narė Irena Haase, apžvelgdama S. Šilingo indėlį į Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pagrindų kūrimą, akcentavo, jog svarbiausiu S. Šilingo nuopelnu laikoma parengta 1938 metų Konstitucija. Būtent šio pagrindinio įstatymo veikimas, siekiant išlaikyti valstybės tęstinumą, buvo trumpam atkurtas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje 1990 m. kovo 11 dieną.

Koks S. Šilingo vaidmuo Lietuvos Šaulių sąjungos bei kitų patriotinių bei kultūros organizacijų veikloje, išsamiai papasakojo Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius.

„Stasys Šilingas visuomet pabrėždavo, kad Šaulių sąjunga turi tapti visuomenine organizacija, tokia ir išlikti. Ką mes iki šiol ir turime. Jis per svarstymus griežtai pasisakė, kad Šaulių sąjunga taptų sudėtine kariuomenės dalimi. LŠS Centro valdybos pirmininko pareigas S. Šilingas ėjo iki 1925 m. kovo. Buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu. Manau, kad iki šiol mes privalome S. Šilingą laikyti iškiliausiu tautos idealų puoselėtoju ir neoficialiu kūrėju“, – kalbėjo S. Ignatavičius.

Jis taip pat iškėlė mintį, kad Seime Konstitucijos salėje kažkaip galėtų būti įamžintas ir S. Šilingas, galėtų atsirasti bent jo portretas.

Kalbėjęs dr. A. Dumčius priminė ir skaudesnį S. Šilingo gyvenimo etapą – jo ir šeimos likimą tremtyje. Jis su šeima buvo išskirtas, tremtyje mirė jo žmona Emilija ir dukra Raminta. Plačiau su  S. Šilingu ir jo šeima supažindino gerdžiūniškė, buvusi mokytoja ir ilgametė Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė. Ji pasakojo, kaip S. Šilingas dukras mėgdavo nusivesti prie legendomis apipinto ąžuolo Ilgio, kad namuose turėjo keletą muzikos instrumentų, kad dukros siekė išsilavinimo Kaune.

Telefoniniu ryšiu renginio dalyvius pasveikino ir apie S. Šilingo paskutines gyvenimo dienas papasakojo Romoje gyvenantis S. Šilingo vaikaitis Saulius Kubilius. Jis pranešė, kad pavyko surasti S. Šilingo senelių kapus Vilniuje bei Lenkijoje.

„Senelis mirė Kelmėje pas žmonos seserį Feliciją Bytautaitę. Simboliška, kad šiandien šiuose namuose įkurta Lietuvos kariuomenės, kurios įkūrimo pradininkas ir buvo, būstinė“, – kalbėjo S. Šilingo vaikaitis bei padėkojo visiems, prisidėjusiems prie minėjimo surengimo.

Renginio metu veikė knygų ir spaudos apie S. Šilingą bei kraštietės, tremtinės Liucijos Dumčiūtės-Pociūnienės tapybos darbų parodos.

„Aš S. Šilingo neprisimenu, tik namą, kuriame jis gyveno. Tėtis pasakojo, kad S. Šilingas buvo paprastas, neišdidus. Paskolindavo kaimynams kuliamąją. Labai šiltai bendraudavo su kaimo žmonėmis“, – taip kalbėjo žodžio pasiprašiusi viena šio krašto senjorė.