Siekiant išsaugoti tikrai vertingą Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios statinių kompleksą, pradėti bažnyčios ir varpinės remonto bei restauravimo darbai, kuriuos planuojama užbaigti 2024 metais. L. Poškevičiūtės nuotr.

Jau kone prieš mėnesį Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia pasislėpė po pastoliais –  atliekami bažnyčios ir varpinės remonto ir restauravimo darbai.

Kairiajame Nemuno krante Ilguvos kaime stovinti Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė (1814 m.) ilgainiui tapo avarinės būklės, ypač dalis konstrukcijų –  rąstų sienų, varpinės karkaso elementų, stogų būklė. Siekiant išsaugoti vertingą Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios statinių kompleksą, kuris, kaip žinome, buvo žymus savo kultūrine veikla praeityje, o šiandien reikšmingas išlikusia architektūra, dar pernai iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo programos buvo skirtos lėšos bei atlikti tyrimai, parengtas bažnyčios ir varpinės tvarkybos darbų projektas.

Kaip pasakojo Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė, šiais metais buvo paskelbta nauja finansavimo programa (2022–2024m.), tarp joje atrinktų ir paskelbtų kultūros paveldo objektų, kuriems per šį laikotarpį etapais bus skiriamas finansavimas, – ir Ilguvos bažnyčia bei varpinė.

„Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčiai ir varpinei pagal parengtą tvarkybos darbų projektą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, skirta 120 tūkst. eurų. Už gautą sumą pradėti ir atliekami remonto ir restauravimo darbai. Minėti darbai skiriant papildomą finansavimą bus atliekami atitinkamai ir 2023 m., o jų pabaiga numatyta jau 2024 m. Tai valstybės biudžeto lėšos, skirtos kultūros paveldo objektų tvarkybai“, – sako V. Kasperavičiūtė.

Anot V. Kasperavičiūtės, pagal patvirtintą ir suderintą tvarkybos darbų projektą, kurį parengė architektė Roma Bernadišienė, numatyta remontuoti ir restauruoti medinę stogo konstrukciją, keisti susidėvėjusią stogo dangą ir apskardinimo elementus, sienojus, užtikrinant sienų stabilumą, išlikusius autentiškus stalių gaminius.

„Tvarkant langus vietoje sunykusių langų rėmų kaip etalonas bus naudojamas geriausiai išlikęs langas. Fasadų apdaila bus restauruojama taikant šiuolaikinius metodus, tačiau pagal išlikusią autentišką apdailą – apkalimą vertikaliais tašeliais ant vertikaliai kaltų lentų. Numatoma stogo danga – lygios skardos lakštai, jungiami valcu“, – išsamiai numatomus darbus apibūdina pašnekovė.

Darbus objekte vykdo UAB „Vidara“. Nors atšalo orai, tačiau pastato tvarkyba juda į priekį, nes kai kuriuos, ypač medžio darbus, galima vykdyti ir šiuo metų laiku. Tad „Vidaros“ darbuotojai fragmentiškai nuiminėja bažnyčios išorinio fasado apkalimus, atidengdami sienojus ir praktiškai vertindami jų būklę bei būtinus jų remonto darbus, kurie, saugant autentiškas medžiagas, bus atliekami plombavimo būdu.

„Pačios apkalimo lentos rastos gana neblogos būklės, todėl bus valomos ir naudojamos pakartotinai. Taip pat šiuo metu atidengiamas ir cokolis. Pamatų mūras atidengus rastas nerišlus, be hidroizoliacijos. Ant jo esantis tinkas sutrūkinėjęs, vietomis atšokęs, nuogrindos nėra. Todėl netrukus siūlės bus užtaisytos sudėtiniu cementiniu skiediniu bei fragmentiškai permūryta viršutinė pamatų dalis, įrengta drenuojanti membrana“, – aiškina V. Kasperavičiūtė.

Teiraujamės, ar bus tvarkomas ir bažnyčios vidus. Pašnekovė sako, kad šio projekto rėmuose bažnyčios vidus nebus tvarkomas, o atlikti tyrimai atskleidė įdomių faktų – bažnyčios vidus buvo dažomas ir dekoruojamas keliais etapais, sprendžiant pagal šių etapų rastas spalvas, bažnyčiai būdingas pilkų spalvų koloritas, visos ryškios spalvos atsirado jau XX a. Ateityje atkuriant bažnyčios interjerą siūloma atkurti II etapo (XIX a.) polichrominį dekorą ir dažymus.

„Išlikęs figūrinis paveikslas bažnyčios lubų centre yra uždažytas dviem sluoksniais aliejinių dažų, šis paveikslas sukurtas XIX a. ir buvo išsaugotas iki XX a. 7 dešimtmečio. Ši kompozicija XIX–XX a. buvo svarbus Ilguvos bažnyčios interjero akcentas. Siūloma atidengti ir restauruoti šį figūrinį paveikslą bažnyčios lubose“, – pasakoja V. Kasperavičiūtė.  

Tad kokia bus ši šventovė atlikus visus remonto ir restauravimo darbus? Pasak V. Kasperavičiūtės, pagrindinis tiek Kultūros paveldo departamento, tiek tyrimus vykdžiusių bei jais remiantis projektą rengusių, o dabar ir darbus atliekančių specialistų tikslas, kad visi autentiški bažnyčios ir varpinės pastato elementai būtų išsaugoti, o neišlikusieji atkurti pagal autentiškus analogus.

„Restauruojamos bažnyčia ir varpinė itin vertingos architektūriniu, dailės, istoriniu, sakraliniu pobūdžiu ir įsikūrusios vienareikšmiškai vaizdingoje kraštovaizdiniu požiūriu vietoje, tad jų būklės stabilizavimas reikšmingai prisidės prie vietos lankomumo ir viso kultūrinio paveldo, esančio Nemuno slėnio viršutinėje terasoje, aktualizavimo ir turistinių maršrutų kūrimo“, – įsitikinusi V. Kasperavičiūtė.