Seime palydėti Sūduvos metai

paroda suduvos metai seime
Sūduvos metų baigiamajame renginyje Seime pasiklausyti suvalkietiško kankliavimo pakvietė jaunosios Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio folkloro ansamblio „Užnovietis“kanklininkės, vadovaujamos Nijolės Černevičienės. Zanavykų muziejus nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime surengtas Sūduvos 2022-ųjų atmintinų metų baigiamasis renginys, kuris taip pat buvo skirtas ir Jono Basanavičiaus premijos 30-mečio sukakčiai.

Sūduvos metai išties džiugino įspūdingais renginiais, konferencijomis, diskusijomis, parodomis, paminklais ir kitais projektais, o viską vainikavo konferencija-forumas „Sūduva ir Jonas Basanavičius“ Seime.

Konferenciją-forumą Seimo Konstitucijos salėje atlikdama Sūduvos krašte užrašytą dainą „Augin močiutė vieną dukrelę“ atidarė pirmoji J. Basanavičiaus premijos laureatė Veronika Povilionienė, kuri prisipažino, kad savo vaikystę praleido Sūduvoje, tiksliau, Marijampolėje. Sveikinimo žodžius tarė Sūduvos metų paskelbimo iniciatoriai – Seimo nariai Audrius Vyšniauskas ir kraštietė Irena Haase, kuri padėkojo V. Povilionienei už etninės kultūros puoselėjimą.  

„Iš Sūduvos miškingų lygumų kilo daug garbingų valstybės vyrų ir moterų, savo gyvenimą paskyrusių Sūduvos ir visos Lietuvos valstybingumo puoselėjimui <...>. Visus šiuos metus išdidžiai Lietuvai priminėme, kad Sūduvos krašto didžiavyriai J. Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis ir daugybė kitų nenuilstamai kūrė tautinę Lietuvą. Išdrįskime sau pripažinti ir kitiems paskelbti – Sūduva yra lietuvybės lopšys“, – kalbėjo I. Haase.

Jos kolega, marijampolietis Seimo narys Andrius Vyšniauskas pripažino net šiek tiek jaučiantis nuoskaudą, kad aktyviausiai Sūduvos metus minėjo ir daugiausiai renginių vyko pas zanavykus Šakiuose.

„Mane labiausiai nustebino vykusi diskusija – tai kaip visgi vadinti mūsų regioną. Tuomet skilome per pusę – vieni už Suvalkiją, kiti už Sūduvą. Vadinasi, ta diskusija vis dar atvira. Aš visgi laikausi nuomonės, kad šis regionas yra Sūduva, nes tai yra istorinis vardas, neturintis sovietinio palikimo savyje“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

Konferenciją vedusi Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. doc. Dalia Urbanavičienė akcentavo, kad dalyvaudama įvairiose diskusijose, konferencijose pastebėjo, jog visuomenė dar daug ko nežino apie Sūduvos kraštą, tad ragino aktyviai skleisti žinias.

Dr. Tomas Baranauskas apžvelgė Sūduvos reikšmę Vytauto laikais, o dr. doc. D. Urbanavičienė, aptardama Sūduvos tyrinėjimus įvairių krypčių tyrimų šviesoje, svarstė, kad tyrinėjant regionus tarp mokslininkų reiktų didesnio ir tarpusavio suderinamumo.

Pažymint Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos 30-metį, įvertinta patriarcho J. Basanavičiaus reikšmė šiandieniniams etninės kultūros tyrinėjimams, pristatyti visi Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatai, kurių iš viso 42 –  iš jų, deja, 19 jau iškeliavę Anapalin. Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos komisija 2022 m. premiją nusprendė skirti muziejininkui Jonui Vaiškūnui.

Jau gerokai po pietų, antroje baigiamojo renginio dalyje, kurią moderavo Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, buvo pristatyta tautodailininko, grafiko Romano Krasninkevičiaus kūrinių kolekcija iš Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus archyvo bei tarptautinio plenero „Kalbanti žemė“ (projekto vadovė Aurelija Papievienė) dailininkų darbai.

„Ypatingai džiugina tai, kad švenčiant Sūduvos metus daug gražių iniciatyvų įgyvendino išradingi mūsų krašto žmonės būdami itin iniciatyvūs, vieni kitiems ir svečiams iš kitų regionų padovanodami daug gražių patirčių ir istorijų. Džiugu ir tai, kad daug prasmingų iniciatyvų buvo įgyvendinta kartu, apsijungiant jaunimo organizacijoms, kultūros ir meno bendruomenėms, muziejams, bibliotekoms, mokykloms. Šiandiena didžiausia padėka visiems, kurie prisidėjo ir prisideda prie Sūduvos krašto vardo garsinimo, kad išaugino tokius žmones, kurie neša naudą ir džiaugsmą visai šaliai“, – kalbėjo R.Vasaitienė.

Antroje renginio dalyje meninę programą atliko ir mūsų krašto atlikėjai – Griškabūdžio folkloro ansamblis „Užnovietis“ (vad. Nijolė Černevičienė).

Norintiems pamatyti, kaip šiuolaikinės technologijos padeda grįžti laiku atgal į mūsų Lietuvos istoriją ir išgirsti tarpusavyje diskutuojančius Lietuvos kalbininką J. Jablonskį ir „Tautiškos giesmės“ autorių dr. Vincą Kudirką, Seimo lankytojų centre buvo pristatytas Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Kudirka+Jablonskis. Atgimę hologramose“. Tai Seime galima išvysti iki gruodžio 31 dienos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kokio Popiežiaus reikia Bažnyčiai ir pasauliui?

klausimelis 04 25Benita iš Kudirkos Naumiesčio:

Norėčiau įpėdiniu matyti lietuvį kardinolą Makricką. Popiežius Pranciškus man išliks atmintyje kaip labai žmogiškas, šiltas, bendraujantis su visais, ypač jaunimu. Matome, kaip visas pasaulis gedi iškeliavusio Popiežiaus. Žmonės stovi po kelias valandas, kad galėtų atsisveikinti. Amerikoje nuleidžiamos iki pusės stiebo vėliavos ir taip pagerbiamas Popiežius Pranciškus. 

klausimelis 04 25 2

Birutė iš Griškabūdžio:

Taiką nešančio. Supratingo. Besigilinančio ir į nūdieną, politiką. Telkiančio, kad mažiau būtų susiskaldymo ir pačioje Bažnyčioje. Manau, aukščiausias Bažnyčios vadovas, gali daryti įtaką politikų sprendimams. Ir Popiežiaus rinkimuose, manau, yra visokių povandeninių srovių. Be abejo, norėtųsi tarp kandidatų matyti ir lietuvį. Ką išrinks, tą priimsime. Ne mums spręsti. Popiežių Pranciškų prisimenu, kaip labai šviesų žmogų, nuolat besišypsantį. Neeilinis žmogus buvo.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.