Gruodžio viduryje gausai iškritęs sniegas priminė tikrą pasaką ar gražiausią žiemos atviruką. Lukšietei Redai Pečiulienei-Šilingei sniegas tapo tik pagalbininku, dar gruodžio viduryje jos kieme suspindo lyg pasakoj – sužibo Varlių namelio sodas.

Laukdami Kalėdų bei Naujųjų metų, puošiame savo namus, tačiau išpuoštas sodybas matome rečiau, gal ir laikmetis ne itin patogus, nes kalėdinė lauko puošyba atsiremia į elektros sąskaitas.  

Tačiau Lukšiuose jau nuo gruodžio vidurio suspindo Varlių namelis ir jo aplinka. R. Pečiulienė-Šilingė varles kolekcionuoja daugiau nei 15 metų, šiuo metu kolekcijoje 6 tūkst. 100  suvenyrų, kolekcija įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.

Varlių namelis ypač gausiai lankomas vasarą, tačiau jo įkūrėja Reda be veiklos nesėdi ir žiemą, kasmet sugalvoja ką nors naujo. Jau ir pernai Varlių namelio sodas nušvito tūkstančiais lempučių, tačiau šiemet jo įkūrėja dar labiau įsisuko į puošybos procesą.

„Nulipdžiau iš sniego dvi varlės karalienės skulptūras. Viena iš jų prie vartų pasitinka lankytojus, kita su didele širdimi... Kol kas ta širdis šalta, tai Varlių namelio sodo atidarymo metu vyrai turėjo pabučiuoti šitą varlę“, – šypsosi Reda.

Anot jos, šiemet sode atsirado ir Kalėdų eglė, kuri sumontuota ant vėliavos stiebo, ir karieta, pakinkyta elniukais.

„Karieta atsirado jau vasarą. Gavau iš kraštiečio, lukšiečiams gerai pažįstamo Pikžirnio, padovanojo jo dukra. Karietą restauravom, o dabar įsodinom Kalėdų Senelį, lai džiugina mažuosius sodo lankytojus“, – pasakoja lukšietė.

Sode galima pamatyti  „besiganančius“ elniukus, besmegenius, nykštukų skulptūras ir dar įvairiausių šviečiančių papuošimų.

„Kai buvo moliūgų įžiebimo šventė, žmonės tiesiog teiravosi, ar bus šiemet ir kalėdinis sodo įžiebimas. Tai ir pastūmėjo mane vėl pasipuošti, nors man šie metai ir buvo skausmo pilni metai, –sako Reda. – Ir pradėjau po truputį išvynioti, tada užvynioti ant medžių girliandas, kol dar nešalo. Be vyro Gintauto, sūnaus Dovydo pagalbos, be abejo, nebūčiau išsivertusi. Jau po to pagavo azartas: reikia ir tą Kalėdinį Senelį pagaminti, besmegenį nulipdyti.“

Reda prisiminė, kad kuomet su būreliu bičiulių įžiebė sodą, buvo vos vos pasnigę, o per naktį pridrėbė tiek, kad ryte moteris turėjo su šluotele sniegą nuo papuošimų valyti, nukasinėti, nes net nykštukų galvų nebuvo matyti.

Varlių namelio įkūrėja atvirauja, kad ir pačiai patinka tos švieselės, kuomet žvilgteli pro langą.

„Jos suteikia džiaugsmo, priverčia nusišypsoti. Džiugu, kai užsuka koks lankytojas. Kartais randu pėdas, automobilio vėžes, žmonės tiesiog vaikšto po sodą, Varlių namelio puslapyje paskelbiam, kada įsižiebia lemputės, vakare šiek tiek po dešimtos išjungiam“, – sako Varlių namelio sodo šeimininkė.

Pasiteiravus, kiek kainuoja tokia investicija, R. Pečiulienė-Šilingė neskaičiuoja, žino, kad elektros sąskaitos šoktels.

„Svarbu, kad tos švieselės žmonėms atneštų kuo daugiau šventinio džiaugsmo. Smagu, kad šis sodas ir kaimynus pradžiugina“, – sako Reda.

Lankantis Varlių namelyje gruodžio 19 d. vakarą, šis buvo paskutinis toks šaltas prieš atlydį, tad Reda pakviečia puodeliui arbatos ir, be abejo, apžiūrėti kolekciją. Varlių kolekcijai plečiantis prireikė sode ir antro namelio, prie kurio įrengta erdvi terasa. Į jį trumpam ir užeinam, o Reda atskleidžia, kad šito namelio eksponatų nerasi parduotuvėje.

„Tai varlių skulptūrėlės, daugiausiai įsigytos aukcionuose. Yra varlių iškamšos, štai varlės skraiduolės, 3D spausdintuvu atspausdinta varlytė. Varlės yra kalėdiniai žaisliukai, puikuojasi ant monetų, štai Karaliaus Artūro laikus, Anglijos karalienės aplinką atvaizduojanti kolekcija, varlė iš Tagua riešuto“, – rodo naujus, unikalius eksponatus R. Pečiulienė-Šilingė.

Lukšietė užsimena apie savo veiklos plėtrą, norėtų rengti edukacijas, stovyklas ir geromis emocijomis dar daugiau dalintis su kitais, tačiau kol kas svajonei išsipildyti nėra lemta.

Varlių namelio sodas, spindintis tūkstančiais šventinių lempučių, džiugins iki Trijų Karalių.