Prasidėjo nauji Šakių kalendoriaus gyvavimo metai

kalendoriaus pristatymas
Kalendorius, kaip kalbėjo renginį vedusios bibliotekos kolektyvo moterys, gyvena tarsi du gyvenimus – skaičiuoja dienas ir leidžia pasidairyti po praeitį. D. Pavalkio nuotr.

Net jei šiuolaikinis žmogus dažnai knygos turinį linkęs iškeisti į kitas laikmenas, šakiečiai vis dar yra senosios, tradicinės knygos gerbėjai. Sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, skaitytojus pasiekė jau 24-asis Šakių kalendorius, kurį kasmet rengia ir visuomenei pristato darbštus bei kūrybingas Šakių viešosios bibliotekos kolektyvas.

Solidus, daugiau nei puspenkto šimto puslapių skaičiuojantis Šakių kalendorius – kruopštaus bendraminčių darbo vaisius. Jame darniai sudėlioti mūsų krašto žmonėms svarbiausi ženklai: reikšmingi įvykiai, šviesuolių ir veiklių žmonių biografijos, jubiliejai, sukaktys, poetinis žodis ir jaunimo kurtos iliustracijos.

Tradiciškai kalendorių šakiečiams atneša Trys Karaliai, šiemet dovanoję ne tik leidinį, bet ir auksinę išmintį: „Nusiimkime kepurę žiūrėdami į praeitį, o žvelgdami į ateitį – pasiraitokime rankoves.“ Išties, sveikindamiesi su šakiečiais, tiek Seimo nariai Irena Haase ir Giedrius Surplys, tiek rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis neslėpė, jog praėjusieji metai buvo lydimi nelengvų iššūkių – karo, neregėto masto agresijos, finansinio sunkmečio, kurie natūraliai žmonėse pasėjo nerimą dėl rytojaus. Tačiau visada galima ir reikia įžvelgti šviesiąją pusę – kaip greitai sugebėjome susitelkti pagalbai kare esantiems, kaip dosniai dalinomės, atvėrėme širdis ir namų duris nuo karo sprunkantiems. Svečiai linkėjo neprarasti to susitelkimo ir vilties, nes kalendoriaus puslapiuose užfiksuotos istorijos yra geriausias pavyzdys, jog žmonės ir prieš mus iškentė karą, tremtį, holokaustą ir rezistenciją, bet neprarado tikėjimo vertybėmis, liko ištikimi savo idėjoms ir, užuot suklupę, kūrė gyvenimą.
Labai taikliai pastebėjo šventinį vakarą vedusios bibliotekos kolektyvo moterys – mūsų visų krūtinėse dar plaka prosenelių ir senelių širdys, o vaikystės žaidimai močiutės verpimo ratelyje siūlų gijomis mus vis dar glaudžiai riša prie šaknų. Močiučių jau seniai nebėra, o verpimo rateliai tyli, nes nėra kam geromis rankomis jų paglostyti. Tėvuko gamintos šliurės, puodynės, rėtis, siūlų ritės, obliai, žibalinės lempos ir kiti senieji rakandai kalendoriuje sugulė draugėn. Jas gražiausiais rakursais užfiksavo Rūta Višinskaitė. Prie kalendoriaus sudarymo triūsė per 150 autorių, tarp kurių 20 nuolatinių korespondentų, 27 poezijos kūrėjai, o kur dar jaunieji rajono menininkai, redaktorės.

Kalendoriai juk savotiškai gyvena du gyvenimus – skaičiuoja metus ir primena praėjusias dienas, kad suvoktume, jog reikia būti čia ir dabar. Kalendoriaus sutikimo šventė visuomet yra tas trumpas stabtelėjimas kasdienybėje ir pasidžiaugimas sėkmingais bei kitus sėkmei motyvuojančiais žmonėmis. Jau nuo 2019m. bibliotekos kolektyvas ir savivaldybės administracija atskiras padėkas įteikia darbštiems, savo pavyzdžiu kitus įkvepiantiems rajono žmonėms. Šiemet jų įteikta dešimt.

Ačiū buvo ištartas Barzdų krašto šviesuolei Joanai Žukauskaitei, Šakių „Caritui“ (vadovė Vilija Matulaitienė) už savanorių veiklos, humanitarinės paramos rinkimo koordinavimą, nepamainomiems savanoriams Antanui Albrektui ir Danutei Vengraitienei, vienišas senoles globojančiai Birutei Majauskienei, Šakių LIONS klubui už stovyklas vaikams ir labdaringą veiklą, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Šakių šaulių 405-ai kuopai (vadas Saulius Venskaitis) už pagalbą pandemijos laikotarpiu ir nepamainomą pagalbą savivaldybės organizuojamuose valstybinių švenčių minėjimuose bei trims medžiotojams – Algimantui Glikui, Juozui Daineliui ir Petrui Puskunigiui už draugystę bei paramą Zanavykų muziejui, ypač prisidedant prie festivalio ,,Išeik, sūduvi, ant dvaro pamandravot“, skirto Sūduvos metams.

O kai nutilo sveikinimai ir aplodismentai, salę užbūrė klasikos garsai, kuriuos susirinkusiems dovanojo tenoras Jurgis Jarašius, sopranas Ugnė Matukaitytė ir pianistė Živilė Kudirkaitė. Po smagaus pasiūbavimo ir net padainavimo visi išsiskirstė davę pažadą kitąmet vėl pasimatyti, nes Trys Karaliai Zanavykijos be dovanų nepalieka...

Lina Morkūnienė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.