Fotografas Arūnas Baltėnas kviečia pažvelgti į neįprastai laisvalaikį leidžiančius žmones

baltenas
Fotomenininkas Arūnas Baltėnas tvirtina, kad visas jo kurtas fotografijų ciklas – tai veiklios Lietuvos portretas ir savotiškas archyvas ateities kartoms. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Vinco Kudirkos muziejaus darbuotojai pakvietė susitikti su fotografu Arūnu Baltėnu, pristačiusiu savo fotografijų parodą „Gyvenimo aistra“, kurioje užfiksuoti laisvalaikį įvairiems hobiams ar idėjoms paskyrę aistruoliai. Anot fotografijų autoriaus, šiuos žmones vienija pozityvus požiūris į pasaulį ir noras juo dalytis.

Parodos atidarymo pradžioje Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Endriukaitytė pristatydama parodos autorių paminėjo, jog A. Baltėnas gimė Kaune, studijavo Vilniaus universitete. Po studijų dirbo Matematikos ir kibernetikos institute, Dailės paminklų sąvado grupėje, R. Paknio leidykloje.

„Nuo 2010 m. iki dabar yra Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojas. Yra surengęs daugiau nei dešimtį individualių parodų, išleido devynis savo kūrybos albumus. Darbus pristatė Lenkijoje, JAV, Italijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge ir kitur“, – kalbėjo V. Endriukaitytė, pakviesdama žodį tarti ir parodos autorių.

Fotomenininkas pasakojo, kad dirbančius, kuriančius ir neįprastai laisvalaikį leidžiančius Lietuvos žmones, taip pat išvykusius iš Lietuvos po 1990-ųjų ir įsitvirtinusius jau kitose šalyse, fotografuoti pradėjo prieš maždaug aštuonerius metus. Taip sukūrė kelis ciklus, kuriuos sudaro beveik 400 fotografijų (su įrašytais pokalbiais).

„Tikiuosi, kad visas mano kurtas fotografijų ciklas – tai bus savotiškas archyvas ateitiems kartoms ir liudys apie mūsų gyvenimą: ką mes veikėme, kaip atrodėm, kaip atrodė mūsų aplinka. Viskas, kas yra dabar, mums atrodo taip kasdieniška, amžina. Tačiau ši diena jau rytoj tampa praeitimi, o po kelių dešimčių metų atrodys, kaip labai tolimi laikai. Mano tikslas ir yra fiksuoti šiuolaikinį gyvenimą“, – kalbėjo A. Baltėnas.

baltenas2
Fotografijų ciklas „Gyvenimo aistra“ pasakoja apie savo laisvalaikį įvairiems hobiams ar idėjoms paskyrusius aistruolius. D. Pavalkio nuotr.

Anot fotografijų autoriaus, jis pirmiausiai pradėjo fotografuoti dirbančius žmones, kurie yra atsidavę savo profesijai, dirba pačius įvairiausius darbus – pradedant valytojais, betonuotojais ir baigiant lazerių specialistais, lakūnais.

„Paskui atsirado šitas ciklas, ką jūs matot ir Vinco Kudirkos muziejuje, jis pavadintas „Gyvenimo aistra“, tiesa, matot tik mažą dalį, iš viso ciklą sudaro apie 100 fotografijų. Mano užfiksuoti žmonės turi labai ryškius hobius, bet yra tarsi pogrindyje. Gyvenime daro keisčiausius dalykus ir tai daro su begaline aistra ir atsidavimu. Ir šie žmonės, manau, yra labai ryški visuomenės dalis, nors daugelio jų niekas nežino, viešai nemato“, – apie muziejuje eksponuojamą parodą kalbėjo jos autorius pridurdamas, kad visus fotografijų herojus vienija pozityvus požiūris į pasaulį ir noras juo dalytis.

Kokius gi žmonių hobius menininkas užfiksavo? Tai senovinės šunų veislės – airių vilkogaudžio – šeimininkės, kyudo lankininkai, treniravęsi savo sodybos kluone, o varžybose nustebinę Japonijos princesę, tatuiruočių entuziastai, kambarinių aviamodelių konstruktorius Rimas Steponėnas iš Anykščių, traukinių modelių kolekcininkas Algirdas Žvirblis, velyknakčio vaidintojai iš Pievėnų (Mažeikių r.), havajietiškos hulos šokėjos ir kiti. Menininkas parodos atidarymo metu kalbėjo, jog apie kai kurias nuotraukose užfiksuotų žmonių veiklas galima ir knygą parašyti, nes žmonės labai įdomūs ir gilūs.

„Aviatorius Raimondas Žievys gyvena kaime, vienkiemyje, Ignalinos rajone. Per dešimtmetį pagal amerikiečio konstruktoriaus 1929 m. brėžinius savo rankomis sukūrė lėktuvą ir pakilo į debesis. Šiame krašte apie 10 vyrų susibūrė ir ne tik atstatinėja lėktuvus, kartu jie yra labai dideli patriotai – yra atkūrę tarpukario Lietuvos laikų oro pajėgų karininkų uniformas“, – apie užfiksuotus fotografijose herojus pasakojo autorius.

Išties, A. Baltėną pagrįstai galima vadinti fotometraštininku arba socialiniu antropologu, kuris ekspedicijose dokumentuoja žmogiškosios veiklos įvairovę. Fotomenininkas patikino, kad jo fotografijų herojų pokalbiai archyvuojami. Pasiteiravus, kaip fotografas atranda tuos įvairų pomėgių turinčius žmones, A. Baltėnas pripažino: be abejo, tenka paieškoti, bet visi geranoriškai sutinka fotografuotis, juolab kad menininkas jiems dovanoja ir fotografijas. Sūduvos krašte A. Baltėnas yra fiksavęs tik Šyvio šokdinimo personažus Gražiškėse (Vilkaviškio r.)

Parodos autorius atskleidė, kad jo ateities planuose – fotografijų apie muzikus, kilusius iš Lietuvos ir dirbančius įvairiose pasaulio šalyse, kūrimas.

A. Baltėno fotografijų paroda „Gyvenimo aistra“ veiks iki gegužės 22 d.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.