Prasmingai kovo 16-ąją – Knygnešio dieną – paminėjo naumiestiečiai: atidarė lauko bibliotekėlę –„Knygnešio namelį“, kuris netrukus buvo užpildytas renginio dalyvių atsineštomis knygomis.

Kuo mums svarbi Knygnešio diena ir apie unikalų Lietuvoje vykusį reiškinį – knygnešystę, kuri yra įtraukta į UNESCO sąvadą, renginio dalyvius supažindino Vinco Kudirkos muziejaus edukatorius Audrius Kanapkis.

„Įprasminant XIX amžiuje susiformavusį reiškinį – knygnešystę, buvo pasirinktas vieno žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimtadienis – būtent kovo 16-oji“, – priminė muziejininkas ir papasakojo, kad po 1863-iųjų sukilimo Rusijos imperija uždraudžia spaudą lotyniškais rašmenimis, varžo Katalikų bažnyčios veiklą ir siekia paversti kiekvieną lietuvį paklusniu caro pavaldiniu. Tačiau lietuviai pradeda savo nepriklausomą kelionę į tautą.

„Greta universitetus baigusios ir tautinių idėjų pasigavusios jaunosios studentijos – Kudirkos, Basanavičiaus ir Jablonskio – nepakeičiamą vietą užimą knygnešiai, – kalbėjo A. Kanapkis. – Tai buvo žmonės, kurie nebijojo rizikuoti savo gyvybe keliaudami per pavojingą sieną Širvinta ir Šešupe, kartu su savimi gabendami lietuvišką spaudą iš prūsų Lietuvos. Būtent tų drąsių žmonių dėka mums pavykdavo gauti tai, kas buvo uždrausta – troškimą girdėti savo kalbą, suprasti vieni kitus ir būti suprastiems.“

Ką tuo tamsiu metu apie caro priespaudą pasakoja tautinio atgimimo ir spaudos draudimo laikotarpio amžininkas Vincas Kudirka, renginio dalyviai išgirdo klausydamiesi satyros „Cenzūros klausimas“.

Gausiai tą dieną miesto, mokyklos bendruomenė susirinko miesto centre esančiame Knygnešių skverelyje, kuriame prieš dešimt metų buvo pastatytos tautodailininko Vido Cikanos sukurtos knygnešių – Marcelės Barzdaitytės, Juozo Bagdono ir Antano Baltrušaičio – skulptūros.

M. Barzdaitytė slaugė, rūpinosi ir Naumiestyje apsigyvenusiu V. Kudirka.

„Tai ji į nurodytas vietas slėpė lietuviškus raštus, perduodavo patikimiems žmonėms laikraščius, knygas, nelegalius laiškus su jo rankraščiais, rizikuodama nešdavo į Širvintos paštą ir būdama drąsi bei sumani nė karto neįkliuvo žandarams“, – priminė bibliotekininkė Kristina Tučinskaitė.

Knygnešys J. Bagdonas, gyvenęs Naumiestyje, gydytojavo, aktyviai rašė varpininkų laikraščiuose, nuolat keisdamas slapyvardžius, kurių turėjo apie 50. Čia jis užmezgė ryšius su Naumiesčio knygnešiais, gabeno iš Prūsijos ir platino draudžiamą spaudą, pasižymėjo kaip knygų skleidimo organizatorius. Dar vieno skverelyje stovinčio knygnešio A. Baltrušaičio skulptūra mena istoriją, kaip, pasak Danguolės Dabrišienės, „skaudamą koją Antanėlis apvyniodavo lietuviškais laikraščiais ir taip po tvarsčiais šlubuodamas pernešdavo juos per Širvintos tiltą“.

Naumiesčio apskrityje buvo daugiau kaip 150 knygnešių, lietuvišką žodį maišais nešusių į Lietuvą. Dalis knygnešių ir daraktorių, ištremtų caro į Sibirą, ten baigė savąjį gyvenimo kelią, tačiau jų reikšmė lietuvių kalbos išsaugojimui ir tautos išlikimui yra neįkainojama.

Tad naumiestiečiams Knygnešio dienos ir skverelio dešimtmečio proga ir kilo idėja įrengti lauko bibliotekėlę. Kaip vėliau sakė Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovė Vida Čeplevičienė, prie pačios bibliotekėlės gamybos bene daugiausiai prisidėjo jos sutuoktinis Edmundas, be abejo, ir visa komanda: seniūnijos, kultūros, muziejaus žmonės.

Lauko bibliotekėlės dureles atvėręs miesto seniūnas Edvardas Belevičius pasidžiaugė idėja, kad atsirado vieta, kur galima dalintis savo perskaitytomis knygomis, vylėsi, kad miesto gyventojai naudosis bibliotekėle atsakingai, bei pirmas įdėjo atsineštą knygų ryšelį.  

Kone kiekvienas į renginį atskubėjęs rankose laikė po knygą, tad „Knygnešio namelis“ greitai jomis ir užsipildė. Su knygų ryšulėliu, kuriame V. Kudirkos poezijos, prozos leidiniai, atskubėjęs „Naumiestiečių sambūris“ pirmininkas Mindaugas Kantautas pasidalino žavia istorija: maždaug prieš 33-ejus metus, būdamas penktokas, tuomet mieste veikiančiame  knygyne loterijoje laimėjo tiek knygų, kad su rogutėmis namo teko parsigabenti, vėliau tas knygas paslėpė palėpėje, o šiandien, kaip tas anų laikų knygnešys, jas iš tos palėpės ištraukė ir dalinasi su naumiestiečiais.