Kovo 23 d. rezidencijoje „Grįžulo Ratai“ (Sasnavos sen., Marijampolės sav.) atidarytos trijų Sūduvos krašto menininkių Onos Birutės Surdokienės ir Linos Endriukaitienės bei mūsų kraštietės Saulenos Valatkaitienės kūrybos parodos. Moterys sutartinai tvirtino, kad kūryba – atsipalaidavimas nuo kasdienybės, saviraiška, galimybė išsakyti savo mintis.

Marijampolietė Ona Birutė Surdokienė daugiau nei tris dešimtmečius džiugina skrupulingai atliktais popieriaus-plastikos darbais. Asmeninio jubiliejaus proga ji pristatė iškarpytą savo dienoraštį, kuriame sustabdytos moters gyvenimo akimirkos, paslėpti menininkei svarbūs simboliai.

 

Lina Endriukaitienė, gyvenanti Kazlų Rūdos miškų apsuptyje, pristatė savo tapybos darbus. Neatsitiktinai juose vyrauja gamtos tematika – medžiai ir miško vaizdai įvairiais metų laikais.  

Šakietė Saulena Valatkaitienė priminė seniausią tautodailės sritį – šiaudų sodus. Nors Lietuvoje dar gyva sodų pynimo tradicija, tačiau šia tautodailės sritimi užsiimančių meistrų yra nedaug. Pasak menininkės, šiaudai į jos gyvenimą atėjo gan seniai, kai į jos namus atkeliavo pusseserės sukurtas šiaudų sodas. Tuomet ji panoro pati pabandyti, tad pirmąjį savo darbą, kaip pati Saulena juokiasi, kruopščiai nukopijavo, o po to jau atėjo noras kurti savo.

„Taip prasidėjo gyvenimas su šiaudais. Daug jau, be abejo, padaryta ir parodų, ir sodų. Ir Amerika su jais pamatyta, – pasakojo tautodailininkė. – Tas kelias, kuriuo tu eini, ir kokie dalykai tave lydi, duoda visą gyvenimo pilnatvę. Unikalu, kad tiek metų gali tai išlaikyti ir neišsisemti.“

Nuo seno šiaudiniai sodai turėjo ritualinę reikšmę. Manyta, kad jie kaupia kosminę energiją, kurią atiduoda sėdintiems po jais. Todėl sodai būdavo kabinami virš kūdikio lopšio, dovanojami jaunavedžiams, jais puošiami namai.

„Draugo“ inf.