Sertifikuotas meistras Gintas Čekauskas džiaugiasi, kad į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas ir skiedrinės stogdengystė amatas, kurį lekėtiškis iš senųjų stogdengių perėmė ir puoselėja. Asmeninio archyvo nuotr.
Kaip skelbia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, šiemet, minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildo septyni nauji reiškiniai. Į Sąvadą įrašytos šešios gyvojo paveldo vertybės: Mažosios Lietuvos muzikavimo, skiedrinės stogdengystės, balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicijos, Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime, Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose, Velykų antrosios dienos prausimas Užupės kaime ir pirmą kartą nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklos (geroji praktika) – Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė bei kitos veiklos.
Į Sąvadą taip pat bus įtraukti ir du archajiški su medžio apdirbimu susiję amatai. Vienas jų – skiedrinė stogdengystė, nykstantis amatas, kurio meistrai gyvenamųjų namų, koplytstulpių, stogastulpių, malūnų, bažnyčių ir varpinių stogus dengia specialiomis staklėmis išdrožtomis skiedromis – malksnomis. Skiedrinės stogdengystės amatą iš senųjų stogdengių perėmė ir puoselėja sertifikuotas meistras G. Čekauskas iš Lekėčių ir kiti asociacijos Čekauskų etnografijos muziejus nariai, nuolat rengiantys amato edukacijas, vykdantys neformaliojo švietimo mokymo programą, konsultuojantys stogdengystės meistrus, kitus besidominčius amatu.
„Džiaugiuosi, kad po ilgo ir intensyvaus darbo ir pastangų skiedrinės stogdengystės tradicija, kurią ne tik puoselėja, bet saugo ir gaivina stogdengių bendruomenė bei asociacija Čekauskų etnografijos muziejus, kurios vadovas esu aš, šiais metais kartu su dar šešiomis tradicijomis įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą“, – sakė G. Čekauskas.
Anot jo, skiedrinė stogdengystė – malksnų gaminimo ir stogų dengimo tradicija – Lietuvoje plačiau paplito po Pirmojo pasaulinio karo. Malksnoms išdrožti buvo naudojamos rankinės, maniežinės (vyrų ar arklių sukamos), vėliau dyzeliniais ar žibaliniais varikliais sukamos staklės, kurioms laikui bėgant buvo pritaikyti elektriniai varikliai. Skiedrinės stogdengystės tradicija labiau prigijo miškinguose regionuose. Po Antrojo pasaulinio karo atsikūrus pramonei ir pradėjus gaminti šiferį, skiedrinės stogdengystės amatas nunyko, tačiau XX a. pab. atkūrus Nepriklausomybę pradėtas gaivinti. Taip amatą iš vyresniųjų stogdengių perėmė ir G. Čekauskas. Pagal poreikį skiedras gamina, jomis stogus dengia keli jo vadovaujamos asociacijos nariai.
Nuo 2017 m. kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – įvairių meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių, išsaugojimo veiklų sąrašas, kuriame šiuo metu jau yra 55 vertybės. Į Sąvadą 2018 m. buvo įtraukta Kryžių lankymo tradicija Griškabūdžio apylinkėse.
Gegužės 15 d. Vilniaus rotušėje vyksiančių iškilmių metu bus viešai pristatytos naujos nematerialaus kultūros paveldo vertybės ir įteikti sertifikatai, iš kurių vienas atiteks ir G. Čekauskui.
„Draugo“ inf.