Šakių rajono cukralige sergančiųjų klubo „Linelis“ nariai pasinėrė į neurografikos užsiėmimus. Apie neurografiką kalbamės su jau ne pirmus metus į šį metodą besigilinančia naumiestiete Jūrate Jakštiene.

Užsukus eilinį ketvirtadienį į klubo „Linelis“ kabinetą, kuriame klubo nariai renkasi įvairioms veikloms, klubo pirmininkę Birutą Jančaitienę ir moteris radome panirusias į kūrybą, t. y. piešiančias.

„Čia tokia gera terapija, piešdamos nervus nuraminam. Šiandien piešiam lotoso lapą. Pradėjom nuo taško ir auginom sveikatą...“ – įspūdžiais dalinasi B. Jančaitienė.

Pirmą kartą užsiėmimuose dalyvaujanti Aldona pasakoja, kad piešia, kas iš vidaus plaukia, ko trūksta, kuo džiaugiasi. Jai antrina ir Paulina sakydama, kad piešti neurografinius piešinius bandys ir namuose.

„Iš pradžių ėmė jaudulys, o jei nepavyks?..“ – atvirauja Paulina.

„Atėjau ryte be nuotaikos, jaučiausi pavargusi, bet tokį pakylėjimą dabar jaučiu!“ – priduria Irena.

Visos kalbintos „Linelio“ moterys tvirtino, kad dvi valandas trukęs užsiėmimas su neurografikos specialiste Jūrate neprailgo – jos piešdamos tiesiog paleido išsipildymui savo norus.

Susidomėjusi neurografika J. Jakštienė prieš keletą metų baigė Pavelo Piskariovo psichologijos ir kūrybiškumo institutą ir yra neurografikos instruktorė ir estetinio kaučingo specialistė.

Neurografika, tam tikras piešimo metodas, yra sąlyginai jaunas – užregistruotas 2014 m. Jo kūrėjas – Pavelas Piskariovas. Pasak Jūratės, neurografika labai patikimas įrankis gauti atsakymus į savo klausimus, pasiekti harmoningą būseną, kurti planus.

„Pasaulis, gamta susideda iš apskritimų ir linijų, natūralioje gamtoje nėra aštrių kampų ir jie rezonuoja tarpusavyje. Ir tai atsispindi neurografikoje“, – sako Jūratė.

Teiraujamės, kokie pagrindiniai neurografikos piešimo principai.

„Eiti į priekį iš dabarties taško. O visą patirtį, kokia ji bebūtų praeityje, panaudoti kaip resursą, kaip pagrindą, kaip pamatą. Piešiant linijas, figūras, spalvinant, pats žmogus randa atsakymus“, – sako J. Jakštienė.

Anot jos, įvardytoms problemoms, situacijoms piešinyje suteikiami ratų, trikampių, kvadratų pavidalai. Tuomet piešiamos linijos, kurios įvairiai susikerta, o vienas pagrindinių neurografikos principų – visų susikirtimo linijų kampų užapvalinimas, taip simboliškai susiliejame su pasauliu.

„Gamtoje linija niekada nebūna tiesi. Todėl tokią nesikartojančią ir reikėtų piešti. Tiesiog leisti rankai laisvai judėti. Su linijomis sujungiame nupieštas figūras. Piešinyje iš pradžių nupieštas figūras kertanti visatos linija su užapvalintais kampais primena smegenų neuronų jungtis. Ir tai padeda formuoti smegenyse naujas neuronų jungtis, ieškoti naujų, dar neišbandytų sprendimų“, – aiškina specialistė.

„Neurografikoje svarbu pirmiausia žmogus, o ne piešinys. Kaip jis jaučiasi, kokios mintys iškilo, kaip praleido laiką, galbūt netikėtai iškilo idėja, ar tiesiog grožisi savo piešiniu ir spalvomis. Tai puikus būdas pažvelgti į save, pamąstyti, pasvajoti, paplanuoti, kurti, kas gražu ir gera“, – tikina neurografikos instruktorė.

Ji pasidžiaugė, kad viena „Linelio“ narė, plokštietė Rida jai siuntė ir namuose pieštų piešinių ant akmenų bei žadėjo piešti ant šilko. Pasak B. Jančaitienės, gegužės mėnesį bus surengta ir neurografikos piešinių paroda, šį užsiėmimą išbandė apie 18 „Linelio“ narių.