Šakių kultūros centro direktorius Mindaugas Kriaučiūnas (kairėje) ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas džiaugėsi pakeista stogo danga ir svarstė, kad sodyba galėtų pereiti į Zanavykų muziejaus rankas. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Šiemet apsilankę kalbininko Jono Jablonskio tėviškėje Rygiškių kaime (Griškabūdžio sen.) lankytojai jau galėjo pasigrožėti skiedromis perdengtais sodybos pastatų stogais. Apie atliktus darbus ir Jablonskynės viziją kalbamės su Šakių kultūros centro direktoriumi Mindaugu Kriaučiūnu bei savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Dariumi Aštrausku.
Kalbininko J. Jablonskio tėviškė-muziejus jau ne vieną dešimtmetį traukia lankytojus, čia Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio darbuotojai nuolat rengia įvairius renginius bei šventes. Prieš trejus metus J. Jablonskio tėviškės sodyba su visais pastatais iš Griškabūdžio seniūnijos balanso perėjo tuometinio Griškabūdžio kultūros centro žinion, sodybos aplinka ir toliau rūpinasi Griškabūdžio seniūnija. 2020 m. spalį Jablonskynėje lankėsi ir kalbininko J. Jablonskio anūkas prof. Vytautas Landsbergis, tuomet daug diskutuota, kaip sodybą įveiklinti, kad ši būtų gyva ištisus metus: profesorius siūlė čia įkurti lituanistinių susitikimų centrą, akcentavo, kad įrengtoje ekspozicijoje galėtų atsispindėti J. Jablonskio ryšiai su Vincu Kudirka, Žemaite, Gabriele Petkevičaite-Bite, kalbėta, kad galbūt ekspozicijos įrengimo galėtų imtis Zanavykų muziejus. Tuomet buvo išsakyta ir daugiau vizijų dėl Jablonskynės – vyšnių sodo atsiradimas, atminimo akmens pastatymas. To susitikimo metu iškilo ir diskusija dėl išlikusio Jablonskynės gyvenamojo namo stogo – praėjus septyneriems metams, kuomet iš europinių lėšų buvo vykdoma stogo rekonstrukcija ir jis uždengtas šiaudais, dalis stogo apaugo samanomis, po didesnio lietaus pastebėta, kad stogas praleidžia vandenį. Jau tuomet Griškabūdžio kultūros centrui vadovavęs M. Kriaučiūnas siūlė stogą pakeisti skiedriniu, bet diskusijos dalyviai nepriėjo prie vieningos nuomonės, kuo jį reikėtų dengti.
Su M. Kriaučiūnu ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju D. Aštrausku lankomės Jablonskynėje, kur jau iš tolo boluoja skiedromis dengtas gyvenamojo namo stogas.
„Iki stogo uždengimo ėjom tikslingai. Konsultavomės su Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus kultūros paveldo specialistais, tarėmės su savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi ir buvo priimtas sprendimas dengti skiedromis. Labai padėjo Augenija Kasparevičienė, kuri pateikė nuotrauką, kurioje galima matyti, kad stogas uždengtas skiedromis. Nuotraukoje 1975 m. prie J. Jablonskio tėviškės nufotografuota Vilniaus universiteto romuviečių ekspedicija, rinkusi eksponatus būsimam J. Jablonskio muziejui“, – sako M. Kriaučiūnas.
Tad dar praeitų metų pabaigoje, pastatai (išlikęs gyvenamasis namas, klėtis, stogelis virš šulinio ir lauko tualetas) uždengti eglinėmis skiedromis. Pasak M. Kriaučiūno, anksčiau stogas buvo dengtas šiaudais, varpas paukščiai tiesiog ištąsė, stogas pasidengė samanomis, tam turėjo įtakos ir greta augantys medžiai, nuo jų ant stogo rudenį krito lapai ir puvo. M. Kriaučiūno tvirtinimu, kažkada išlikęs gyvenamasis namas buvo dengtas nendrėmis, tačiau ši danga nėra būdinga mūsų regionui, tinkamų šiaudų stogo dangai jau niekas neaugina, tad ir buvo pasirinktos skiedros.
J. Jablonskio tėviškės stogų pakeitimo darbai atsėjo 20 tūkst. eurų, kuriuos skyrė Šakių savivaldybė.
„Galbūt šias lėšas galėjom panaudoti kitur. Griškabūdžio padalinio pastato stogas kiauras, tačiau Jablonskynėje jau viena siena buvo permirkusi, pastatas per žiemą nesikūrena. Tuomet prarandam ir sieną, ir patį pastatą. Todėl ir nutarėm pirmiausiai keisti stogą ir gelbėti išlikusį gyvenamąjį namą“, – pasirinkimą aiškino M. Kriaučiūnas.
Užeiname į namo vidų, M. Kriaučiūnas rodo, kad 2021 m., dar jam vadovaujant Griškabūdžio kultūros centrui, įgyvendinant projektą „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“ buvo sukurta instaliacija „Perskaityk Jablonskį“, interaktyvus genealoginis medis, pristatantis J. Jablonskio giminės istoriją. Šios ekspozicijos įrengtos viename senosios trobos gale, kitame gale patalpos tuščios, išsikrausčius anksčiau sodybą prižiūrėjusiam ir čia gyvenusiam Juozui Gliosui.
Prisėdam gonkose, teiraujamės, kokią gi Jablonskynės viziją mato pašnekovai. Tiek M. Kriaučiūnas, tiek D. Aštrauskas linksta prie minties, kad J. Jablonskio tėviškė visgi turėtų priklausyti Zanavykų muziejui, o veiklas vykdyti galėtų ir Griškabūdžio kultūros padalinys. Anot M. Kriaučiūno, J. Jablonskio tėviškė-muziejus, kaip galbūt galima atskira dalis, buvo įtraukta į planuojamą Sūduvos-Suvalkijos nacionalinį parką. Abu pašnekovai pritaria ir interaktyvių priemonių atsiradimui Jablonskynėje, bet norisi išsaugoti ir šios vietos autentiškumą.
O šiemet Griškabūdžio kultūros padalinio darbuotojai Jablonskynėje rengs jau tradiciniais tapusius renginius: kanklininkų sambūrį, teatrų, arbatos šventes bei kitus renginius.