Praėjusią savaitę meras Raimondas Januševičius susitiko su kultūros sektoriaus darbuotojais. Tarp ūkinių ir darbinių klausimų aptartos ir veiklos perspektyvos, išsakyti pastebėjimai, kur būtų galima pasitempti.

Pirmiausiai meras susitiko su kultūros įstaigų vadovais – Zanavykų muziejaus direktore Rima Vasaitiene, Šakių viešosios bibliotekos direktore Kristina Lebedžinskiene ir Šakių kultūros centro vadovu Mindaugu Kriaučiūnu. Po valandos prisijungė ir padalinių vadovai.

Kalbėdama apie įgyvendinamus projektus bei įvairias veiklas R. Vasaitienė teigė, kad skauduliai išlieka tie patys.

„Jau devyni metai esame perkelti į dvaro vežiminės pastatą, bet didieji mūsų eksponatai yra Lukšių bendrovės sandėliuose. Sąlygos labai prastos, praėjusiais metais buvo prakiuręs stogas, bendrovė nemato reikalo investuoti į senus pastatus. Savivaldybė tai žino seniai ir man kol kas nepavyko su šia problema susitvarkyti“, – kalbėjo Zanavykų muziejaus vadovė, pripažinusi, kad muziejuje yra ir šildymo problema, antrame pastato aukšte keblumų kelia ir grindys, mat vietomis jos linksta.

Muziejui perduotas ir svirnas, tačiau jame negalima nieko daryti, nes nėra techninio projekto.

„Tai skaudulys, būklė prasta, bet turim, ką turim, manau, šią situaciją žinom visi“, – vieną po kitos problemas vardijo R. Vasaitienė, pripažinusi, kad kol nesutvarkyta dokumentacija, toliau ji negali daryti jokių žingsnių.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas tikino, kad perkama projekto techninė ekspertizė, tačiau R. Vasaitienė pripažino, kad tai vyksta jau bene tris mėnesius ir išties kyla daug neaiškumų. Skyriaus vedėjo pavaduoja Eglė Plančiūnienė teigė, kad bet kuriuo atveju pastato sutvarkymui reikia ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

Būta pasvarstymų ir dėl už amatininkų namo esančio pastato, kad galbūt jį sutvarkius būtent ten būtų galima perkelti sukauptus ir bendrovės patalpose esančius eksponatus, tačiau vėlgi iškyla finansų klausimas, nes pastatą irgi reiktų tvarkyti.

Susitikimo metu prabilta ir apie Miškų urėdijos Lekėčių miško muziejų, dėl kurio likimo, pripažino meras, galutinai nenuspręsta. Kaip patikslino Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, muziejus kol kas neperimtas, buvo atsiųstas tik perdavimo projektas, tad kai turtas bus perimtas, bus sprendžiama, ką daryti. Eksponatus gyvai būtų linkusi apžiūrėti tiek R. Vasaitienė, tiek meras, tačiau buvo galima suprasti, kad entuziazmo ne marios.

„Pasirodo, savivaldybei labai labai labai  labai jo reikėjo, bet tų, kuriems reikėjo, jau nėra“, – sakė R. Januševičius.

Keletą valandų trukusiose diskusijose nekart išryškėjo ir klausimas dėl Zyplių dvaro komplekso, kad pagaliau būtų prieita prie vientisos sistemos, tai yra vieno bilieto, su kuriuo būtų galima lankyti tiek muziejų, tiek dvarą. Apie tai kalbama seniai, bet tikslo kol kas pasiekti nepavyksta. Anot E. Plančiūnienės, iškyla pinigų atidalinimo įstaigoms problema, Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė samprotavo, kad tai sunkiai įmanoma misija, tačiau R. Januševičius buvo kategoriškas ir tikino, kad „Eglės namų darbas davesti šį reikalą iki galo“, nes per biurokratinius užsispyrimus tik atbaidomas lankytojas.

„Jau varo į neviltį tas susiskaldymas. <...> Reikia rasti bendrą matymą ir kad tie šlagbaumai nukristų“, – kalbėjo meras.

Apie savo veiklos dirvonus kalbėjusi Šakių viešosios bibliotekos direktorė K. Lebedžinskienė pripažino vis dar svajojanti apie normalią salę, tačiau administracijos vadovai nedaugžodžiavo: kol mokyklos net stadionų normalių neturi, biblioteka apie naujas sales ar statybas gali tik svajoti, rekomendavo planuojantis renginius bendradarbiauti su kitomis įstaigomis.

Kalbėdama apie padalinius, K. Lebedžinskienė iškėlė Panovių bibliotekos pastato problemą, mat pastatas priklauso pajininkams, tačiau teisiškai tas pastatas neegzistuoja, jo Registrų centre nėra, tad įteisinti patalpų galimybių nėra, o judėjimas yra – per metus išduodama 1100 knygų.

„Sprendimo kol kas neturiu“, – pripažino bibliotekos direktorė.

R. Januševičius kaip alternatyvą siūlė pasvarstyti modulinio namelio pastatymą ir pritaikymą bibliotekos paslaugoms.

Itin prastos būklės ir bibliotekos patalpos Kudirkos Naumiestyje, tačiau nors būklė netinkama, išsikelti irgi nėra kur, tad svarstoma, kaip pagerinti esančių patalpų būklę.

Pereinant prie kultūros centro padalinių, remontai, patalpų tvarkymas taip pat nemažas galvos skausmas. Griškabūdžio padalinio vadovė Asta Grigaitienė teigė, kad iki rudens būtina susitvarkyti pastato stogą, nes „kol įvyks renovacija, ir sienos plauks“.

Tačiau tiek kultūros centro direktorius M. Kriaučiūnas, tiek savivaldybės administracijos vadovai tikino, kad minimalus patvarkymas, iniciatyva turi būti ir iš pačios įstaigos.

„Visi padaliniai turi ūkinę dalį, išskyrus cirko mokyklą. Jeigu turit ūkvedį, tai jis ir turi daryti. Treptelt kojele gal reikia“, – siūlė Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja.

Kalbėdama apie Jablonskynę padalinio vadovė užsiminė, kad yra įsimetusios trandys, reikalinga dezinfekcija, tačiau ji sakė, kad šį klausimą žadėjo spręsi savivaldybės administracija, šios atstovai atšovė, kad iniciatyvos turi imtis ir pati vadovė, o ne tik mėtyti problemą vieniems nuo kitų it karštą bulvę. Svarstyta, kodėl vasaros laikotarpiui čia negalėtų būti įdarbintas žmogus, kuris užsiimtų ekskursijomis, edukacijomis. Apskritai ši vieta tarsi trijų šeimininkų, mat aplinka rūpinasi seniūnija, už renginius atsakingas kultūros centras, o eksponatai, sakė M. Kriaučiūnas, Zanavykų muziejaus reikalas, tad, kaip sakoma, daug auklių, o vaikas be galvos...

Apie mažesnių remontų būtinybę kalbėjo ir Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovė Vida Čeplevičienė, mat reikia laiptus ir patekimą neįgaliesiems tvarkyti Sintautuose, Kudirkos Naumiestyje išryškėjo poreikis pertvarkyti vieną erdvę, tačiau čia pirmiausiai vizijas reikia aptarti su kultūros paveldu.

R. Januševičius prabilo ir apie įsigytą mobilią sceną, „kurią turime, bet savivaldybė dar turi sumokėti už scenos buvimą renginyje“.

„Tai jūs man paaiškinkit, kam tada mes tą sceną išvis pirkom?“ – klausė meras M. Kriaučiūno.

„Esmė, kad mes neturime žmonių, kas savaitgaliais tą sceną renka, mes samdome žmones su verslo liudijimu“, – sakė Šakių kultūros centro vadovas, tačiau jo paaiškinimai merą nelabai įtikino, mat jis, remdamasis savo patirtimi, teigė, kad tokiam įrenginiui pastatyti užtenka vieno suprantančio žmogaus ir krūvos nesuprantančių, tad jis nepalaiko minties, kad ši paslauga turėtų būti perkama.

R. Januševičius siūlė galbūt leisti užsidirbti kultūros centro darbuotojams ir vasaros metu pasiūlyti priedą, kad sezono metu kažkoks žmogus ir teiktų šią paslaugą, arba įsidarbinti žmogų laikinai.

„Per padalinius turint per pusę šimto darbuotojų, reikia išspręsti problemą. <...> Nupirkom daiktą, kuris dar reikalauja pajamų ir galvos skausmą. Nesam pasiruošę mokėti“, – teigė meras, priekaištų dėl vizualinių sprendinių turėjęs ir Gelgaudiškio padaliniui, mat jam užkliuvo laikinas stogelis prie dvaro, kurį pavadino kiču.

Padalinio vadovė Diana Šležienė sutiko, kad galbūt sprendiniai galėjo būti ir geresni ar kitokie, tačiau tokį pasirinkimą lėmė finansinės galimybės, mat svarbiausia turėti stogą, kad vasaros laiku esant nepalankioms sąlygoms čia galėtų vykti koncertai.

Administracijos vadovai kultūros įstaigų vadovus ragino labiau apgalvoti planuojamų renginių datas, kad jie mažiau dubliuotųsi, bet labiausiai rekomendavo daugiau kalbėtis, nes pasigenda sutarimo ir kalbėjimosi. R. Januševičius taip pat pabrėžė, kad jeigu klausimus ar problemas bei galimus sprendimus jau aptarė, prie to paties grįžti nenorėtų, o ta linkme ir būtų einama.