Jau ketvirtą kartą plokštiečiai susiburia minėti Vaiguvos dieną. Gražus šeštadienio oras nuteikė jaukiam pabuvimui upelio pakrantėje, bendravimą skaidrino žygis su gide, muzikinė programa, veikiančios parodos bei viešnių iš Kauno edukacijos. O kad negrįžtum tuščiomis, lauktuvėmis rūpinosi savo rankų darbo gaminius ir kepinius siūlę įsigyti prekeiviai.

Patys plokštiečiai sako, kad Vaiguvos diena savotiškai tęsia anksčiau daug metų rengtos Amatų dienos tradicijas. Kultūrinių renginių organizatorė Rimanta Šukienė pasakoja, kad tiesiog norėjosi turėti savitą dieną, susieiti su bendruomene, juolab kad Vaiguvos magija visada žavi tiek vietinius, tiek turistus.

Tie, kas Plokščių apylinkes norėjo pažinti kitaip – lydimi gidės pasakojimų leidosi į trumputį žygį, o kiti tiesiog jaukiai bendravo klausydamiesi vietos teatro moterų pašmaikštavimų, muzikinių kūrinių ar apžiūrėdami ekspozicijas, kurių šiemet gausu. Vitas Daniliauskas pastaraisiais metais rūpinasi kultūriniu miestelio gyvenimu vis suburdamas kūrybingus žmones ir skatindamas juos savo kūrybą pristatyti parodose. Plokščiuose palei Vaiguvos upelį galima pasidairyti į nuotraukas, kuriose sugulė skulptoriaus Zigmo Sederevičiaus kūriniai, Andriaus Bieliuko kryžiai, gamtininkas Rimvydas Juškaitis kviečia iš arčiau patyrinėti vietinės gyvūnijos ir augmenijos pasaulį, o gydytojas Audrius Starkauskas siūlo kitą kryptį – iš kaimo pabėgti į miestą ir ten pajusti jo „Sugalvotą ramybę“. Einant link Šventaduobės, plokštietė Gražina Kazarian ragino atkreipti dėmesį į Plokščių kapinių metalinius kryžius – nuotraukose užfiksuoti ir tie, kurie jau nebeišliko...

Lauko galerijos idėja bene prieš penkmetį kilo Rimantės Tamoliūnienės galvoje – ji tada eksponavo savo vyro menininko Vytauto Tamoliūno darbus, o pačios Vaiguvos upės-gatvės aktyvesnis gyvenimas prasidėjo dar tuomet, kai jos mama įkūrė klėtelę. Ir šiemet Vaiguvos dienai R. Tamoliūnienė pasirūpino, kad dalis lauko galerijos ekspozicijos užsipildytų grafikės Gražinos Didelytės kūryba.

Kai akys pasisotino ekspozicijų ir jei pavyko atsispirti grybukų, narstukų, keksiukų ir kitokių naminių skanėstų vilionėms, buvo galima dar rasti ir kitokio peno sielai bei protui. Čia pat buvo įsikūrusi Kauno apskrities viešosios bibliotekos stotelė, kitaip tariant, literatūrinis pojūčių salonas, kuriame vienus renginio dalyvius įtraukė virtualus žaidimas „Knygos kelias“, kiti gamino mažo formato užrašų knygelę arba patyrė knygų orakulo malonų netikėtumą, ne vienas panoro įsiamžinti unikalioje knygų instaliacijos erdvėje ar stabtelėjo ties „Aklo pasimatymo su knyga“ lentyna.

Vaiguvos upelis yra tapęs viena didesnių Plokščių įžymybių ir turistų traukos centru, nes tai vienintelė Lietuvoje tokia upė-gatvė. Nors šiandien Vaiguva visai kitokia nei tais laikais, kai čia vaikščiojo, ilsėjosi, svajojo ir slaptus pasimatymus skyrė dr. Vincas Kudirka, turistai jau ne vieną dešimtmetį čia užsuka pasigrožėti unikalia vieta, o vietiniai nuosekliai ją puoselėja, dabar dar kasmet pakviesdami švęsti ir Vaiguvos dieną.

Lina Morkūnienė