Zyplių dvare savaitgalį su trenksmu praūžė antrą kartą Zanavykų muziejaus organizuotas Medžioklės ir amatų festivalis „Išeik, sūduvi, ant dvaro pamandravot“. Dvaro prieigose nuo ankstaus ryto iki pat vakaro netilo šventinis šurmulys: kalbas skaidrino muzikinė programa, šokio ratelyje sukosi ponios ir ponai, nosį viliojo gardžiausių valgių kvapai, o akys krypo į amatininkų kūrybą ir medžioklės trofėjus. Trumpai tariant, linksmybių netrūko, o renginys, atrodo, tampa tradiciniu.

 

Šiemet dvariškų mandravonių sumanytojai, Zanavykų muziejus sukvietė ne tik Šakių rajono, bet ir Vilkaviškio krašto medžiotojus. Nors iš ryto dangus gąsdino lietumi, prasidėjus šventei skėčių neprireikė, kiekvienas galėjo pabendrauti su medžiotojais, apžiūrėti jų kiemeliuose veikiančias trofėjų ekspozicijas ir, žinoma, įvertinti gaminimų plovų ir sriubų skonius. Nepersivalgius iš kiemelių turbūt retam kuriam pavyko ištrūkti, nes dosnios vaišės, kaip teko išgirsti iš pačių medžiotojų, jau buvo ruošiamos kone iš vakaro. Be to, Zyplių dvaro kieme zanavykiškais užkandžiais, naminiais ledais ir kava prekiavo „Grafo virtuvė“, siūliusi neeilinę progą pasmalsauti, kokiu „greitu maistu“ anuomet lepinosi mūsų krašto dvariškiai.

Oficialią šventės pradžią iškilmingai skelbė Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų orkestras „Tauro ragai“, o toliau žiūrovai galėjo mėgautis muzikine įvairove: kam labiau prie širdies poniškos privilegijos, tuos džiugino Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio merginų kolektyvas „Liociukas“ bei Kidulių dvaro istorinių šokių studija „Il ballo della luna“, pakvietusi šventės dalyvius į Zanavykų muziejaus erdves pasimokyti dvariškų manierų bei XIX a. šokių, o kas linko prie liaudiškų akordų, į taktą koja mušė ir net kaimyną šokiui pakviesti išdrįso skambant Liepalotų kaimo kapelai ar muziejaus ilgamečių partnerių iš Lenkijos Budry miesto atvykusių moterų ansamblio „Ale Babki“ dainoms. Vakare renginį vainikavo visada energinga ir nuolat eksperimentuojanti folkroko grupė „Kitava“.


Virtuvės šefas Artūras Rakauskas pirmosios dvariškios puotos dalyvius palydėjo į gurmanišką kelionę – pradedant kiaušiniu „marškinėliuose“, ikrais, kimštu bulvių fondantu, baigiant kepta kiaulienos papilve ir kriaušėmis, mirkytomis raudonojo vyno padaže. V. Staneikienės nuotr.

Ne vien pilvui ir kojoms buvo skirtos dvariškos mandravonės. Renginyje dalyvavusieji turėjo galimybę pasidomėti ir Paežerių dvaro istorija – lauke veikė paroda „Paežerių dvaro istorijos fragmentai“, mažiesiems renginio lankytojams taip pat nestigo pramogų – jie buvo kviečiami žaisti lauko žaidimus, o jaukūs amatininkų kioskeliai kvietė prie jų stabtelėti ilgėliau. Senieji amatai ir jų populiarinimas – vienas esminių renginio akcentų, todėl organizatoriai džiaugėsi, kad šventės metu žiniomis apie amatus dalinosi stogdengystės, juostų pynimo, audimo, siuvimo, krepšių pynimo iš vytelių, duonos kepimo, žolininkystės bei bitininkystės meistrai. O kaipgi atsilaikysi kokios skanios ar kasdienybėje reikalingos lauktuvės namiškiams nenupirkęs! Ir jei jau krepšys nuo pirkinių buvo per sunkus, galėjai sėsti į vežimą ir pasivėžinti po dvarą tikro žemaituko traukiama karieta.

Festivalio organizatorius pasveikino Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša, Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Algimantas Glikas, Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius bei Paežerių dvaro, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius. Visi svečiai džiaugėsi organizatorių iniciatyva draugėn suburti amatininkus ir medžiotojus, kad visuomenė iš arčiau pamatytų senąsias tradicijas.


„Džiaugiuosi, kad festivalis auga, kad šiemet ant dvaro pamandravot susirinko daugiau dalyvių nei pernai. Ačiū visiems ir kiekvienam atskirai, nuoširdžiai dėkoju sutelktai dirbusiai festivalio įgyvendinimo komandai“, – sakė į dvaro ponios vaidmenį įsikūnijusi Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė. V. Staneikienės nuotr.

„Džiaugiuosi, kad festivalis auga, kad šiemet ant dvaro pamandravot susirinko daugiau dalyvių nei pernai. Praėjusiais metais, kai šventėme Sūduvos metus, kilo idėja, jog reikia festivalio. Jis įvyko ir tradicija tęsiasi, džiaugiamės, kad jungiame medžiotojus ir amatininkus, kad mūsų festivalio idėją palaiko kultūros žmonės, rėmėjai ir partneriai. Ačiū visiems ir kiekvienam atskirai, nuoširdžiai dėkoju sutelktai dirbusiai festivalio įgyvendinimo komandai“, – iš po elegantiškos ponios skrybėlaitės aidėjo Zanavykų muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės sveikinimo ir padėkos žodžiai.

Ji nepraleido progos pasidžiaugti ir besiplečiančiu festivalio formatu, jo įvairove. Dar didžiojo festivalio renginio išvakarėse, birželio 16 d., amatininkų namas buvo pilnas dvariškos prabangos. Pirmą kartą surengta dvariška puota, trukusi beveik keturias valandas. Tai taip pat projekto „Išeik, sūduvi, ant dvaro pamandravot“ dalis. Zyplių dvaro restoranas „Kuchmistrai“ su virtuvės šefu Artūru Rakausku priešaky puotos dalyvius palydėjo į gurmanišką kelionę – pradedant kiaušiniu „marškinėliuose“, ikrais, kimštu bulvių fondantu, baigiant kepta kiaulienos papilve ir kriaušėmis, mirkytomis raudonojo vyno padaže. Gomurys alpo nuo skonių įvairovės, akys raibo nuo patiekimo estetikos, o aromatai greičiausiai vilnijo ir už amatininkų namo durų... Svečiai po puotos išėjo tapę bent šiek tiek geresni dvarų kultūros žinovai, nes tyrinėtojas dr. Marius Daraškevičius šarmingai atskleidė dvariškių maisto gamybos, valgymo ir šventimo ypatumus. O kokia puota be muzikos garsų? Muzikinę programą svečiams dovanojo žydiškos muzikos ansamblis „Klezmer Klangen“. Ši puota, sako veiklus Zanavykų muziejaus kolektyvas, buvo pirmoji, bet tikisi, kad tikrai ne paskutinė. Tegul mandravonės Zyplių dvare tęsiasi!

Festivalis iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos prie Kultūros ministerijos ir Šakių rajono savivaldybės lėšomis.