Liepos 1 d. gausus būrys barzdiškių ir miestelio svečių pakilia nuotaika rinkosi paminėti net dviejų jubiliejų – Barzdų miestelio 335-ųjų metinių ir Barzdų seniūnijos bendruomenės centro 20-mečio. Šventės metu buvo atsigręžta ne tik į prabėgusius metus, prisiminta miestelio istorija, bet ir padėkota labiausiai šiam kraštui nusipelniusiems žmonėms.

Nedidukė laisvalaikio salė, kurioje vyko filmo „Barzdų miestelio atspindžiai“ peržiūra, sutalpino ir svečius, ir esamus, ir buvusius miestelio gyventojus, sugrįžusius čia prisiminti praeitį, pasidalinti savo prisiminimais apžiūrint fotografijų parodą „Bendruomenės 20-mečio kelionė“ bei jaunimo piešinių parodą, skirtą Barzdų 335-osioms metinėms.

Nors manoma, kad Barzdai įsikūrė gerokai anksčiau nei buvo 1688m. pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose, tačiau būtent tie metai laikomi šio miestelio įkūrimo data, o jubiliejinė 335-mečio šventė yra visos bendruomenės šventė. Praėjusį šeštadienį į Barzdus suvažiavo tie, kurie šį kraštą vadina savo tėviške, kurios takais ir takeliais prabėgo jų vaikystė, po kvepiančių alyvų kerais nuskubėjo jaunystė, kurie čia nori sugrįžti ir susitikti su draugais, prisiminti tai, kas brangiausia. Tenka tik apgailestauti, kad per kiekvieną tokią šventę vyresnės kartos barzdiškių ratas vis mažėja.

Po iškilmingų šv. Mišių, kurias Kristaus Karaliaus bažnyčioje aukojo Griškabūdžio klebonas Vytautas Mazirskas, prasidėjo jau tradicija tapę pasivaikščiojimai po Barzdus. Jų metu miestelio gatvėmis šventės dalyvius lydėjusi Šakių viešosios bibliotekos Barzdų padalinio bibliotekininkė Danguolė Gečionienė, daug laiko skyrusi miestelio istorinių faktų paieškoms, su džiaugsmu perteikė surinktas žinias. Tiesa, nors daugeliui savo miestelio istorija yra gerai žinoma, tačiau vienas kitas faktas buvo negirdėtas ir įdomus.

Pavyzdžiui, nors manoma, kad Barzdų pavadinimas kilo nuo čia atklydusio barzdoto pirmojo gyventojo, kurį visi vadino Barzda, o vėliau Barzdaičiu, ir čia vis gyveno Barzdaičių, tačiau šiandien šioje vietovėje žmonių tokia pavarde jau nėra. Beje, Barzdų kapinėse žmonės laidojami ne eilėmis, o ratu. Kaip paaiškėjo, taip yra todėl, kad kapinių viduryje stovėjo 1796 m. kunigo karmelito Jeronimo Šateikos atkelta medinė koplytėlė. Kunigas V. Mazirskas kvietė atkreipti dėmesį, kad bažnyčioje virš zakristijos kabo jos statytojo kunigo Stanislovo Mikelkevičiaus portretas, kurį nutapė čia kažkada gyvenusi garsi vienuolė.

Pasivaikščiojimus pradėjus nuo Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčios, suprojektuotos architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, ir kryždirbio Petro Tamašausko sukurto kryžiaus, buvo stabtelta prie senų medinių namų, kurių kiekvienas turi savo istoriją. Priešais bažnyčią pastatytame ūkininkų Mureikų name dvejos durys. Už vienų – 1922m. buvo įsteigtas sėkmingai veikęs Barzdų liaudies bankas, turėjęs 30 klientų, o už kitų – vartotojų  kooperatyvo krautuvė. D. Gečionienė pasakojo, kad tuometiniame laikraštyje „Ūkininkas“ ji perskaitė, jog Barzdai turėjo ir savo restoraną „Banga“, deja, šiandien niekas negali pasakyti, kurioje vietoje jis veikė. Dar išlikę pastatai, kuriuose ilgą laiką buvo įsikūrusi policijos nuovada ir areštinė su rūsiu, kuriame buvo uždaromi nusikaltėliai.

Nors Barzdai buvo garsūs savo mokyklomis – pirmoji dviklasė parapinė mokykla buvo įsteigta dar 1777 m. ir buvo antroji Zanavykijoje, šiandien savo mokyklos neturi. Tiesa, trijų mokyklų pastatai išlikę. Tai 1924 m. klebono Antano Petrausko pastangomis įkurtos privačios namų ūkio ruošos mokyklos pastatas, kuriame buvo ir bendrabutis, ir biblioteka. Ji paruošė šiam kraštui apie 400 gerų gaspadinių. Čia vieniems metams buvo perkelta Antrojo pasaulinio karo metu sugriauta Šakių „Žiburio“ gimnazija, o po metų įsteigta progimnazija, kurioje mokėsi 180 mokinių. 2006 m. šis pastatas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Vertingiausia jo dalis – rizalitas, ant kurio stovi medinis aštuonkampis bokštelis.  

Taip pat išlikęs 1932m. pradėjusios veikti pradžios mokyklos, kuri pirmoji Lietuvoje buvo pastatyta pagal Švietimo ministerijos projektą, pastatas. Ir 1988 m. pastatyta nauja mokykla, savo savarankiškumą praradusi 2007 m., kai buvo prijungta prie Griškabūdžio vidurinės mokyklos, o 2017 m. ir visai uždaryta. Šiandien Barzdų krašto vaikai važiuoja mokytis į Griškabūdžio ir Pilviškių gimnazijas.

Šiuo metu Barzdų seniūniją sudaro 25 kaimai, seniūnijoje – 728 gyventojai, Barzdų miestelyje gyvena beveik pusė – 328. Nors daugiausiai sveikinimų šventės metu nuskambėjo dabartinei, 2022-ųjų vasarą prie Barzdų seniūnijos bendruomenės centro vairo stojusiai Agnei Dereškevičienei, pritraukusiai į centrą daug naujų narių, buvo prisiminti ir anksčiau bendruomenei vadovavę pirmininkai – pirmasis 2003-iųjų pavasarį susibūrusios bendruomenės pirmininku išrinktas Mindaugas Viltrakis (jis buvo pirmasis stojęs ir prie Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos vairo) bei 17 metų nuo 2005-ųjų bendruomenės centrui vadovavusi Ilona Leleivienė. Mažais žingsneliais barzdiškiai judėjo pirmyn, įgyvendino projektus, rūpinosi svarbių vietų įamžinimu. Labiausiai savo kraštui nusipelniusiems Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė ir A. Dereškevičienė išdalijo ne vieną dešimtį padėkos raštų.

Su sveikinimais ir dovanomis Barzdus aplankė gausus būrys svečių, tarp jų Seimo narė Irena Haase, rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, Seimo nario Giedriaus Surplio padėjėja Ilona Šeflerienė.

Šventės metu netrūko pramogų ir mažiesiems, ir suaugusiems. Per dieną išalkusius svečius barzdiškiai vaišino kopūstiene, o buktiškiečiai Ramūnas ir Ieva Glazariai – jų pačių kepta duona. Susirinkusius linksmino Barzdų laisvalaikio salės mėgėjų ir svečių meno kolektyvai, o šventę baigė grupių „16 Hz“ ir „Bernužėliai“ koncertas bei jaunimo diskoteka.