Per tūkstantį iškamšų ir unikalių eksponatų talpinantį Lekėčių miško muziejų įkūrė vietinis girininkas Stanislovas Ruseckas. D. Pavalkio nuotr.
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Maždaug prieš metus Valstybinių miškų urėdija dėl vykstančios girininkijų optimizacijos nusprendė atsisakyti per tūkstantį iškamšų ir eksponatų turinčio Lekėčių miško muziejaus pastato ir pačios ekspozicijos. Kad pavyktų ją išsaugoti visuomenei, miškininkai darė visus žingsnius, jog muziejų perimtų savivaldybė. Turto perdavimas turėtų įvykti artimiausiu metu.
Kad Lekėčių miško muziejaus ekspozicija būtų išsaugota, neišskirstyta, neišdalyta, o visa tokia, kokia buvo sukaupta vietinio girininko Stanislovo Rusecko, teko luktelti. Kaip informavo Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio vadovas Povilas Steponavičius, šiandien Vyriausybės sprendimai jau yra ir pastatus su visu muziejumi galima perduoti savivaldybei, teliko jam ir rajono savivaldybės administracijos direktoriui Vytautui Ižganaičiui sudėti parašus.
„Galima sakyti, kad neoficialus perdavimas jau įvykęs, bet juodu ant balto dar nepasirašyta, – sako P. Steponavičius. – Su administracijos direktoriumi, su turto skyrium pasivaikščiojom, susižiūrėjom sąrašus, susitikrinom, viskas tiko ir patiko. Raktai jau atiduoti Lekėčių seniūnijai.“
Pasak Šakių regioninio padalinio vadovo, po girininkijų optimizacijos muziejus urėdijai tapo kaip ir nereikalingas, be to, seni pastatai reikalauja investicijų. Kadangi netoliese yra restauruota buvusi Šilagirio girininkija, miškininkai persikėlė į ją.
Beje, jeigu pastatas būtų perduotas Turto bankui, šis perimtų tik tuščias patalpas, tad muziejų, kurį daug metų prižiūrėjo ir puoselėjo Lekėčių girininkijos girininkas Jonas Urbanavičius, būtų tekę iškraustyti.
„Išardžius ekspozicijas, jų į kitą vietą perkelti neįmanoma, todėl nelabai norėjosi draskyti ir ardyti. Darėme visus žingsnius, kad jos išliktų ir liktų visuomenei“, – tvirtino P. Steponavičius, teigdamas, jog buvęs meras Edgaras Pilypaitis pritarė tokiai jų nuomonei.
Kad muziejus ir patiems miškininkams yra svarbus, sako tai, jog čia jie paliko ir dalį Šakių miškų urėdijos istorijos – senus miškininkų dokumentus, darbo įrankius, darbuotojų nuotraukas, dokumentinius filmus apie Novaraisčio valstybinio ornitologinio draustinio gyvenimą.
Meras Raimondas Januševičius patvirtino, kad neoficialiai Lekėčių miško muziejaus pastatas perimtas, tačiau vis dar laukiama galutinio muziejaus eksponatų perdavimo, kuris, tikėtina, įvyks greitu metu.
„Pats norėsiu nuvažiuoti į vietą ir pažiūrėti, ką mes per turtą perėmėme. Sprendimo, ką su juo darysime toliau, kol kas neturiu. Nežinau, ką buvo suplanavusi buvusi valdžia, o mes žiūrėsim, ar nuomosim, ar panaudą darysim, nes savivaldybei tokio papildomo objekto tikrai nereikia“, – komentavo meras, pabrėždamas, kad „daug džiaugsmo šis turtas nekelia“, nes „teritorija didžiulė, ūkiniai pastatai prastam stovy“, tik pats muziejus įkurtas 1939 m. statytame, šiandien gražiai sutvarkytame pastate.
Pasak R. Januševičiaus, bus stengiamasi, kad gautas turtas netaptų „akmeniu po kaklu“ – kad nebūtų našta mokesčių mokėtojams, neapkrautų savivaldybės biudžetinės įstaigos, o atneštų kad ir minimalią pridėtinę vertę.
Administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis teigė, kad „kol nepasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, pastatas yra miškininkų žinioje“, o kai priklausys savivaldybei, prisidės naujų rūpesčių, reikės pasirūpinti ir jo apsauga, nes bus perimtas tuščias pastatas, kuriame nėra nei gyventojų, nei įstaigos, tad mažiausiai kartą per dieną reikės nuvykti pasižiūrėti.
Pasak administracijos direktoriaus, visi formalumai būtų galėję būti atlikti prieš porą savaičių, kai muziejuje buvo susitikusios abi pusės pasižiūrėti, tačiau „miškininkai dar norėjo du eksponatus pasiimti“.