Nuo šiol apie skiedrinės stogdengystės tradiciją Čekauskų etnografijos muziejuje primins ir praėjusį penktadienį atidengtas informacinis stendas bei ekspozicija muziejaus patalpose.

 

Kas nežino Lekėčiuose Ginto Čekausko įkurto etnografijos muziejaus, tikros senųjų amatų pastogės, kurtos paties Gintauto rankomis nuo 2010-ųjų! Gintui muziejaus veikla ir senųjų amatų atgaivinimas – širdies aistra ir hobis. G. Čekauskas yra pelnęs tradicinių amatų meistro vardą, yra bene vienintelis žmogus, dar puoselėjantis senosios skiedrinės stogdengystės tradiciją, ši vertybė pernai gruodžio 9 d. buvo įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, o jos saugotojui šiemet gegužę Vilniaus rotušėje įteiktas sertifikatas.

Praėjusį penktadienį į muziejų sugužėjo G. Čekausko bičiuliai, svečiai iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Šakių savivaldybės administracijos atstovai, lekėtiškiai. Prie muziejaus G. Čekauskas pirmiausiai pakvietė atidengti informacinį stendą, skirtą skiedrinės stogdengystės tradicijai, kurį pagamino tautodailininkas, medžio drožėjas Gediminas Jėčys. Greta iškilo taip pat G. Jėčio pagamintas koplytstulpis, o jo viršūnei saulutę yra iškalęs neseniai amžinybėn iškeliavęs tautodailininkas Valdas Paukštys, kurio atminimas buvo pagerbtas tylos minute.

Informaciniame stende pristatoma skiedrinės stogdengystės raida, teigiama, kad pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose iš medžio gaminama stogo danga paminėta 1604m. Karaliaučiuje išleistoje instrukcijoje. Skiedros plačiai paplito XIX a. pab.–XX a. vid. Po Pirmojo pasaulinio karo tradicija dengti stogus skiedromis buvo gana plačiai paplitusi bemaž visoje Lietuvoje ir pakeitė prieš tai ilgą laiką gyvavusius šiaudinius ar nendrinius stogus, nes skiedriniai stogai buvo ilgaamžiškesni ir ne taip greit užsidegantys.

Užsiimti šio amato puoselėjimu ir tradicijų saugojimu G. Čekauską paskatino tai, jog jo paties senelis namų stogus dengė skiedromis, apie tai liudija senosios šeimos fotografijos, tad muziejaus įkūrėjas nusprendė šio amato išmokti ir jį tęsti, nors jam ir nebuvo lemta tiesiogiai perimti tradicijos iš savo senelio.

Vėliau renginio dalyviai buvo pakviesti užeiti į muziejų, kuriame saugomos XIX a. pab.–XX a. pr. naudotos rankinės skiedrų gaminimo staklės. Tokios staklės išlikusios tik čia ir Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Pas G. Čekauską esančios skiedrų staklės yra autentiškos, parvykusios iš Varėnos rajono Ūtos kaimo ir, aišku, prikeltos naujam gyvenimui. Jomis gaminamos skiedros yra sertifikuotos, turinčios A kategorijos tautinio paveldo sertifikatą.

„Šiandien noriu įrodyti, kad šitos staklės yra veikiančios“, – pasakė G. Čekauskas ir čia pat muziejuje nurėžė kelias skiedras.

Muziejaus lankytojams Gintas mielai veda edukacijas apie tradicinę skiedrinę stogdengystę, taip pat staklių kopijas vežiojasi ir senąjį amatą pristato įvairiose amatininkų mugėse, renginiuose bei šventėse.

Skiedrinės stogdengystės amato palaikytoją pasveikinti atvyko ir rajono meras Raimondas Januševičius sakydamas, kad didžiausia vertybė yra turėti rajonui, Lekėčiams patį Gintą, kuris muziejuje kaupia eksponatus ir paliks istoriją ateitiems kartoms. Kad stogdengystės amato pasimokyti galėtų ir rajono mokyklų vaikai, siūlė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas. O Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė prisipažino, kad su kolegėmis šiuo metu lankosi rajone kaip ekspedicijos dalyvės.

„Visas jūsų kraštas pilnas gerbiančių, kaupiančių savo paveldą, kuriančių žmonių. Pas kurį užeisi, kiekvienas žmogus tiesiog unikumas, tarsi skrynia kuo gražiausių atsiminimų, darbų, idėjų. Ir mus taip praturtino. Jeigu jūs patys sudarysite vietinį vertybių sąvadą, tai bus labai šaunu. Šiandien žiobrius skanavom, o kepė tautodailininkas Andrius Bieliukas“, – įspūdžiais iš viešnagės mūsų krašte pasidalino V. Šatkauskienė.

Kalbėdama apie G. Čekauską, viešnia pasidžiaugė, kad lekėtiškį sutinka įvairiuose renginiuose, kur Gintas pristato senąjį amatą, vylėsi, kad atsiras ir daugiau stogdengystės amato sekėjų.

G. Čekauskas pasidžiaugė atvykusiais bičiuliais skiedriniaistogai.lt, gaminančiais skiedras ir jomis dengiančiais stogus jau kone dvidešimtmetį. Įmonės vadovas Mantas Pažėra pasakojo, kad kiekvienais metais susidomėjimas skiedriniais stogais vis labiau auga, nes tai yra ekologiška danga. Visi svečiai į namus išsinešė po išdrožtą skiedrą. G. Čekauskas pasidžiaugė dar vienais bičiuliais – metalo įmone „Metalo bitės“, vadovui Eugenijui Čepkauskui padėkojo, kad šie jam staklių peilius gamina  ir galanda neatlygintinai.

Bičiulį sveikino ir tautodailininkas G. Jėčys, pasakodamas, kad jam ypač džiugu, kai „Gintas ateina su idėja“, o jis turi galimybę tą idėją įgyvendinti. Kad kraštietis garsina Lekėčius, pasidžiaugė ir Lekėčių bendruomenės nariai Dainius Venckūnas, Milda Ratomskienė, parapijos klebonas Ričardas Kmitas, linkėdami ir tolimesnio tokio pat gražaus tarpusavio ryšio.

Skiedrinės stogdengystės – tai jau antroji Šakių krašto vertybė, įrašyta į Nematerialiojo kultūros paveldo vertybių sąvadą. Pirmoji – Kryžių lankymo tradicija Griškabūdžio apylinkėse. Simboliška, kad renginio metu svečiavosi ir kanklių muziką dovanojo Griškabūdžio krašto jaunimas – Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio vaikų folkloro ansamblis „Užnovietis“ su vadove Nijole Černevičiene.