Gegužės pabaigoje visuomenę diskusijai kvietęs ir gyventojų nuomonės dėl stelos pastatymo teiravęsis vicemeras Darius Jakavičius (antras iš dešinės) džiaugėsi, kad jau keletą metų besisukančios mintys apie Šakiuose gausiai gyvenusios žydų tautos istorijos ir kultūros įamžinimą po truputį realizuojasi. (G. Bernotienės nuotr.)
Agnė KEREIŠIŪTĖ
Gegužės pabaigoje pradėtos diskusijos dėl kadaise Šakiuose veikusios sinagogos įamžinimo, jos vietoje pastatant atminimo ženklą, pasiekė finišą – pirmadienį oficialiai atidengta Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovanotoji stela.
Kęstučio gatvėje (tarp 12 ir 16 numeriais pažymėtų namų) įkurdinto atminimo ženklo atidengimo ceremonijon susirinko būrelis visuomenininkų, kultūros, turizmo ir politikos pasaulio atstovų. Apie būtinybę įamžinti šimtmečius Šakiuose gausiai gyvenusios žydų tautos istoriją ir kultūrą jau keletą metų kalbantis, pagrindinis iniciatyvos autorius vicemeras Darius Jakavičius pasidžiaugė, kad „paminklai ne tik griaunami, bet ir statomi“, bei vylėsi, jog žengti pirmieji žingsniai atvers kur kas platesnes perspektyvas.
„Aš manau, kad nesustosime, pažymėsime ir kitas reikšmingas vietas Šakių rajone. Turime tokį projektą, kurį jau ir Meno tarybai esame pristatę – norėtume, kad skvere atsirastų paminklas berniukui, kuris simbolizuotų žydų tautą. Juk stovime senamiestyje, o čia, veikiausiai, prieš šimtą metų 90 proc. gyvenusiųjų buvo žydų tautybės“, – naujomis idėjomis dalijosi D. Jakavičius ir negailėjo padėkų visiems, prisidėjusiems prie šio atminimo ženklo atsiradimo, o ypač Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokytojai Žanetai Pratusevičienei, kuri pasidalijo žinia apie Jakovo Bunkos fondo dovanojamas stelas.
Merui Raimondui Januševičiui ir D. Jakavičiui drauge nuėmus stelą gaubusį baltą uždangalą, pasirodė nedidukas, skoningas paminklėlis, papuoštas menora (septynšake žvakide – red. past.) ir skelbiantis, jog „Šioje vietoje iki 1941 m. veikė žydų maldos namai – sinagoga“.
Žodį taręs meras pabrėžė, jog atminimo ženklas nenukrito it iš dangaus – apie jį ilgą laiką buvo diskutuota, tartasi su bendruomene, namo gyventojais. Tad bendras sutarimas davė bendrą rezultatą – nuo šiol Šakiuose turime minimalų, bet informatyvų ženklą, simbolizuojantį primirštus Šakių istorijos klodus.
„Kaip užsiminė vicemeras, svarbiausia nenaikinti istorijos – nesvarbu, ar ji mums patinka, ar ne, bet ji yra istorija, negalime jos perrašyti. Tik silpni žmonės griauna, o stiprūs stato“, – mintis dėstė R. Januševičius, dar kartą padėkodamas iniciatoriams ir prisidėjusiems.
„Draugo“ inf.
Jūratė iš Šakių:
