Tie, kas liepos paskutinį šeštadienį rado laiko stabtelėti vasaros darbų ar išvykų sūkuryje ir užsuko į Zanavykų muziejaus amatininkų namą, pateko į spalvų ir muzikos popietę. Šmaikštus ir gal kiek netikėtas profesionalų duetas – iš Zarasų krašto kilęs dailininkas Eugenijus Raugas ir mūsų krašto žmogus, floristas Marijus Gvildys pakvietė į visai kitokį parodos atidarymą. Be tapybos darbų, besiburiančių po pavadinimu „Šviesos spalva gamtos garse“, skambėjo paties tapytojo atliekami muzikiniai kūriniai ir improvizacijos, o greta viena po kitos gimė meistriškos floristinės kompozicijos.

Svečias iš Dusetų E. Raugas prisipažino, kad nėra „planinis žmogus“, todėl visko gyvenime imasi „ne dėl projektų“, o iš vidinio pajautimo. Nors tapo ir yra profesionalus dailininkas, tačiau jo kūrybos laukas yra gerokai platesnis. Jam nesinori apsiriboti vien vizualia tapybos raiška: greta tapybos menininkas kuria asambliažus, nuo septynerių groja be jokių natų, kuria muzikines improvizacijas, dalyvauja performansuose. Visos šios kūrybos sritys E. Raugo gyvenime persipina papildydamos viena kitą, suteikia laisvės įgyvendinti begales galvoje besisukančių kūrybinių sumanymų. Paroda pavadinta „Šviesos spalva gamtos garse“.

„Kodėl šviesa?.. Kodėl spalva?.. Kodėl gamtos?.. Kodėl garse?.. Čia matau kontempliaciją, kuri yra nemeluojanti. Šviesa, spalva, gamta ir garsas – giminingi pradai, vienas kitą praturtinantys ir nereikalaujantys grąžos. Reikalaujantys tik vieno – susitarti... Tarkim žodžius, kaip tai yra nesumeluota ir teisinga. Kurkim...“ – sava filosofija dalinosi autorius ir čia pat savo žodžius palydėjo muzikiniu kūriniu. Jis sako dažnai stabtelintis ties savo paveikslu ir bando pagroti spalvas. Kiti tuomet ima replikuoti, kad jis impresionistas, gal koks Van Gogas. Tapytojas tuoj pat šmaikščiai atsako, kad jis labiau Raugogas...

Taip pašmaikštaujant tą popietę abu kūrėjai pakalbėjo ir apie tai, kas kiekvienam iš tiesų svarbu – šaknys, gimtosios vietos, įkvėpimas, kūryba. Kaip jie „susimetė krūvon“ ir abu pasiliko? Kaip pasižiūrėsi – arba per atsitiktinumą, arba dėl to, jog nieko šiame gyvenime nėra atsitiktinio. Vos supažindinti jie iš pirmo karto suprato, kad į meninę žvalgybą nori, gali ir eis kartu. Todėl ir popietė muziejuje buvo kūrybiškai chaotiška, bet kartu ir organiška. Retai kada sutiksi tokį duetą, kur vienas kuria gėlių kompoziciją, o kitas čia pat palei pasirinktą koloritą bando sukurti jai melodiją. Apie patį floristą M. Gvildį rasti informacijos sunku, o apie jo darbus, renginius, simpoziumus, mokinius parašytas knygas – skaityk, kiek nori. Vienas smagumas stebėti, kaip gimsta kompozicijos iš čia pat prie dvaro ar pakelėje skintų gėlių. Sužinai, kaip komponuojamos spalvos, kad lietuviškos gėlės geriausiai jaučiasi saviškių, o ne užsieniečių kompanijoje – su užsieniečiais augalais jos tiesiog nesusikalba.

„Gėlių pardavėjų šiais laikais daug, o va, floristų vos vienas kitas“, – dalinosi savo pastebėjimu M. Gvildys ir pridūrė, kad floristikos menas turi būti kitoks, o jam didžiausias komplimentas – baltas kitų pavydas, kai žmonės sustoja ir ištaria: „O kodėl aš taip nesugalvojau!“

Stebi ir neatsistebi, kaip vikriai rankos vieną po kito čiupinėja augaliukus, deda, pina, derina ir tik šast – kompozicija „Grįžulo Ratas“, savotiškas prisilietimas prie ankstesnių laikų amatų. Tada dar viena, po jos kita, trečia... Atrodo, kūryba liejasi be jokio vargo, o iš tiesų tai talento, įdirbio ir kūrybingumo dermės pasekmė. Gera valanda besiklausant šmaikštaujančių ir čia pat savo kūryba besidalijančių vyriškių tirpte ištirpo.

Pasveikinti menininkus atvyko Lietuvos Respublikos Seimo narys Giedrius Surplys, Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė bei Šakių tautodailininkų bendrijos ,,Dailius“ vadovas Vidas Cikana. Dviejų menininkų kūrybines improvizacijas stebėjo gausus būrys plenero „Zyplių žiogai 21“ dalyvių bei svečiai iš aplinkinių rajonų.

Dailininko Eugenijaus Raugo tapybos darbų paroda „Šviesos spalva gamtos garse“ bus eksponuojama iki rugsėjo 30 d.

Lina Morkūnienė