Praėjusį savaitgalį Baltrušių (Barzdų sen.) krašto žmonės ir svečiai rinkosi paminėti 250-ųjų kaimo metinių ir Baltrušių bendruomenės centro 15-os metų veiklos sukakties. Penktadienio popietę prisiminta šio krašto istorija, rytojaus dieną jau Baltrušių kaimo šile vykusios šventės metu pagerbti sukaktuvininkai, o sekmadienį Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčioje melstasi už šiandien gyvenančius ir jau anapilin išėjusius Baltrušių krašto žmones.

Baltrušiai – kaimas pietiniame rajono pakraštyje, 4 km į pietus nuo Barzdų ir 3 km į šiaurę nuo Pilviškių, prie kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas.

Šiandien kone visas kultūrinis gyvenimas čia sukasi apie Baltrušių bendruomeninius namus. Tad juose istorine valanda ir prasidėjo Baltrušių kaimo 250-ųjų metinių paminėjimas. Buvo surengta nuotraukų paroda, o kraštietė Ramutė Būtautienė parengė informatyvų ir įdomų pranešimą apie Baltrušių 250-ies metų gyvavimo vingius, prisiminimais pasidalino ir vietos žmonių kaimo daktaryte vadinama Danutė Davičikienė, kuri net 49 metus rūpinosi šių apylinkių žmonių sveikata.

1773 m. užrašytuose Vladislavovo parapijos kaimų sąrašuose tarp kitų kaimų paminėti ir Baltrušiai su 14 ūkių. Pietiniu kaimo pakraščiu teka mažas miškų upelis – Višakis, prie jo kadaise būta pilies, tuos laikus mena išlikęs piliakalnis. Tokiame mažame kaime jokios pramonės negalėjo būti, tad gyventojai augino javus, gyvulius bei paukščius, vertėsi medžiokle, bitininkyste. Tik XVIII a. pab. ar XIX a. pradž. prie kelio į Pilviškius, ant Višakio kranto buvo pastatyta pieninė, kuri veikė iki 1994 m.

Baltrušių kaimas buvo išimtinai lietuviškas, nebuvo čia lenkų, rusų, žydų tautybės žmonių, tik viena kita prūsų šeima. Ir 1918 m. atidaryta dviklasė mokyklėlė buvo lietuviška. Ji po Antrojo pasaulinio karo veikė tai Ambrasų, tai Miknaičių kaimuose, o nuo 1960 ųjų vėl sugrąžinta į Baltrušius ir veikė iki 2003 m. rugsėjo 1 d. Nuo 1952 m. su pertraukomis veikė biblioteka, kuri buvo uždaryta 2006 m., kone 50-metį gyventojams paslaugas teikė felčerinis punktas.

Baltrušius ypač išgarsino antrasis varpininkų suvažiavimas, vykęs 1889 m. Lozoraičių sodyboje. Šiandien apie šį įvykį liudija prie buvusios Lozoraičių sodybos 2004 m. pastatytas paminklinis akmuo, kuriame skulptorius Jonas Bilinskas iškalė varpą.
1941-ųjų rugpjūtis–rugsėjis Baltrušių kaime paženklinti itin skaudžiais įvykiais. Kaimo pakraštyje, ant Višakio upelio kranto buvo sušaudyti apie 1800 Pilviškių miestelio žydų, šią tragediją dabar mena Baltrušių, Barzdų, Pilviškių bendruomenių prižiūrimos kapinės.

Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo Baltrušiuose aktyviai veikė Tauro apygardos partizanai. Kaimo šviesuoliai ir ūkininkai neišvengė ir tremtinių dalios.

Kaimą garsino ne tik Lozoraičių giminės vyrai, bet ir lengvaatletė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė, vienuolė, poetė, medikė Bronislava Aleksaitytė.

Kaip ir daugelyje vietų, kuriantis kolūkiams, vykdant melioracijos darbus, smulkių vienkiemių gyventojai buvo raginami keltis į gyvenvietę, nes abipus kelio Pilviškiai–Šakiai buvo pastatyti 22 namai, toliau gyvenvietė plėtėsi vakarų kryptimi. 1923 m. Baltrušių kaime buvo 32 ūkiai, kuriuose gyveno 206 žmonės, 2013 m. priskaičiuojami 332 žmonės, 2023-ųjų pradžioje deklaruota – 246, šiandien – 254 gyventojai.

Per pastarąjį dešimtmetį kaimui itin svarbūs tapo Baltrušių bendruomenės namai, kurie iškilo ir duris atvėrė dar 2012 m. rudenį. Šventės metu Baltrušių šile kalbėjęs dabartinis bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Kudirka priminė, kad 15-os metų bendruomenės veiklos sukaktį reikėtų švęsti spalį.

„Už šios šventės suorganizavimą ypač noriu padėkoti bendruomenės tarybai, ypatingai Indrei Kavaliauskienei. Noriu padėkoti ir tiems žmonėms, kurių dėka buvo įgyvendinami projektai ir atsirado nauji bendruomenės namai. Kol kas su jais dar laikomės“, – kalbėjo K. Kudirka.

Jis bendruomenės vardu pasveikino ir garbingus jubiliejus švenčiančius kaimo žmones: Elvyrą Gurinskienę, Eugenijų Žukauską, Genovaitę Eleną Karpavičienę, Kazimierą Gedminienę, Algimantą Kemežą, Janiną Žemaitienę, Vidą Kulikauskienę, Anicetą Valaitį, Izabelę Matusevičienę, Petronėlę Naujokaitienę.

Prie bendruomenės vairo anksčiau stovėjo ir Eugenijus Žukauskas, į sceną užlipęs jis tvirtino, kad visuomet šio krašto žmones vienijo bendruomeniškumo jausmas: buvo švenčiamos kaimo šventės, žmonių jubiliejai, darbuose vieni kitiems pagelbėdavo ir į „šilelį“ savo bendruomenės narius palydėdavo.

Šventėje netrūko sveikinimų: rajono meras Raimondas Januševičius ragino ypač džiaugtis šio krašto žmonėmis, kurie šiandien čia gyvena, kuria ir planuoja savo ateitį. Linkėjo ir toliau rasti tokią bendrystę ir susitelkimą, kad gyvenvietė augtų ir klestėtų.

Atskubėjo baltrušiečių pasveikinti ir artimiausi kaimynai. Barzdų seniūnijos bendruomenės pirmininkė Agnė Dereškevičienė pasidžiaugė kaimynyste. Baltrušių bendruomenės žmonės, pasak A. Dereškevičienės, turi daug idėjų, minčių ir visada atskuba kaimynui į pagalbą. Pilviškių miestelio bendruomenės vardu sveikinusi Loreta Bieliukienė linkėjo, kad kuo daugiau, aktyviau žmonės prisijungtų prie Baltrušių bendruomenės iniciatyvų.

Linksmybės su populiariais atlikėjais Baltrušių kaimo šile tęsėsi iki vėlumos, o jau sekmadienį kaimo žmonės rinkosi į Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčią, kur meldėsi už mirusiuosius ir gyvuosius kaimo žmones.