Peizažų tapymas – dykai gaunama meditacija

pauliukas mindaugas50
Pristatydamas savo darbus, dailininkas Mindaugas Pauliukas kalbėjo ir apie aplinką, kurioje jie buvo sukurti – tai Kudirkos Naumiestis, kur jau 17 metų dirba Šakių r. meno mokyklos dailės mokytoju, organizuoja respublikinį plenerą „Šviesa–Tiesa“. D. Pavalkio nuotr.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Šiuo metu Zanavykų muziejuje eksponuojama iš Kauno kilusio, Jurbarke gyvenančio, tačiau jau 17 metų Kudirkos Naumiestyje vaikus piešti mokančio dailininko Mindaugo Pauliuko 50-mečio jubiliejinė tapybos darbų paroda „Patapymai – pamąstymai“.

Joje, pasak autoriaus, sudėta tai, prie ko dirbo paskutiniuoju metu, dalis darbų, kurie dera pagal bendrą spalvinę koloristiką, surankioti iš seniau, tamsesni, daugiau biblinio siužeto, sukurti Kudirkos Naumiesčio pleneruose, peizažai, dedikacijos, skirtos atminti Antanui Samuoliui, paveikslai, turintys gilią simbolinę prasmę.

Į akis krenta trys šviesiomis spalvomis išsiskiriantys darbai – Vištyčio legenda. M. Pauliuko teigimu, tai peizažai, paversti visišku chaosu, arba, žiūrint atvirkščiai, iš chaoso išryškėjantys peizažai.

„Vištytis yra ne vienas ežeras. Ten užvažiavus ant tokių kalvų, gali pamatyti 18 ežeriukų. Vaizdas pasakiškas“, – pasakojo dailininkas, pabrėždamas, kad visos spalvos yra paimtos iš gamtos.

Prie jų labai dera trys darbai geltoname fone, sukurti tapytojo A. Samuolio, kuris savo personažus taip pat tapė geltoname fone, atminimui. Pasak parodos autoriaus, taip norėjo parodyti, kad geltona spalva gali būti labai sunki ir beprotiška.

Kalbėdamas apie spalvas, jis atviravo, kad jas renkasi intuityviai. Paprasti žmonės labiau perka jo paveikslus, kurie yra šviesesnių spalvų, nes, dailininko žodžiais, jiems nereikia niūrių dalykų ant namų sienos, tad ieško tikrovės su viltimi. Kolekcionieriai perka tuos darbus, kurie yra geri, nepriklausomai nuo jų spalvų, nes dailininkai „dažnai tapo tamsiomis spalvomis vien todėl, kad taip reflektuoja į aplinką“.

Be to, anot dailininko, tradiciškai Sūduvos kraštas nuo seno naudojo daugiausiai spalvų, tai parodo ir tautinio kostiumo analizė – jis yra pats spalvingiausias ir tuo išsiskiria iš kitų regionų. M. Pauliukas mano, kad spalvų deriniai šiame krašte turėtų būti įaugę kraujyje, tai parodo ir vietinių menininkų darbai.

Parodoje dailininkas pristato penkis naujausius biblinio siužeto darbus „Sūnus palaidūnas“, sukurtus šios vasaros pabaigoje, kurie labai ekspresyviai perteikia sūnaus palaidūno gyvenimą ir likimą. Šalia eksponuojami paveikslai buvo skirti dar vienai M. Pauliuko 50-mečiui skirtai parodai, kuri turėjo įvykti Kaune, tačiau ją teko atidėti dėl to, kad jubiliejaus dieną teko atsisveikinti su Amžinybėn išėjusiu dailininko tėvu.

Parodos autorius atviravo, kad savo pedagoginę veiklą, prasidėjusią prieš 17 metų Kudirkos Naumiestyje, respublikinius plenerus „Šviesa–Tiesa“ „įsivaizdavo kaip savo misiją krašte, kuriame buvo parašytas Lietuvos himnas, kuriame vaisingiausiai pasireiškė to laikotarpio Lietuvos kūrybingumas“. O ir pats miestelis su Prano Sederevičiaus skulptūrų kompleksu, Vinco Grybo paminklu Vincui Kudirkai, ir tokiu perlu kaip baroko bažnyčia, jo manymu, yra „meniškai įkrautas“.

Tokioje aplinkoje ir buvo sukurti jo darbai – daugiausiai peizažai. Mat buvo laikotarpis, kai tapė vien juos. Šiuos savo darbus M. Pauliukas pavadino „dykai gaunama meditacija, jei esi pats sau sąžiningas menininkas“, juos tapant, kaip sako dailininkas, siela gali patirti katarsį – aukščiausią būseną, kuri iš vienos pusės yra labai didelis poilsis, iš kitos pusės – didelis augimas.

Parodos autorius atviravo, kad jei abstrakcija yra proto kūrinys, kuris kažką analizuoja, atmeta, apibendrina, tai „piešiant peizažus galima nutilti, su kiekvienais metais vis labiau įsigyventi, ko dabar labai trūksta mūsų gyvenime, nes tai duoda gyvenimo pilnatvę.“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Vasario 16-oji. Kas šiandien mums yra laisvė?

klausimelis 02 14Elena iš Keturnaujienos:

Svarbi mums ši diena. Ir vėliavą išsikeliame. Iš kaimo nuvykti į renginį greičiausiai nepavyks. Žiūrėsiu renginius per televizorių. Kas man yra laisvė? Kur noriu, ten einu. Vaikai gali į užsienį laisvai važiuoti. Nors mes esame laisvi, bet jaudina karai, vykstantys pasaulyje. Kai Ukrainoje nekaltai žmonės žūsta. Daug negatyvių žinių ateina iš televizijos. Saugoti laisvę turim. Pirmiausiai patys žmonės turim nesipykti. Ir kad nebūtų karo. 

klausimelis 02 14 2

Lilija iš Lukšių:

Švęsime Lietuvos gimimo dieną. Manau, būtina minėti, dalyvauti renginiuose. Šiuo metu visą dėmesį kreipiame į šalis, kur karai vyksta, o savo šalies šventes pamirštam. Gerbkime ir mylėkime Lietuvą. Jei ne mes, tai ir Lietuvos nebūtų. Man laisvė, kad nebijau nieko: galiu saugiai vaikščioti, laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, parduotuvėje nusipirkti tai, ko noriu. Spalvos atsirado, anksčiau pilka kasdienybė buvo. Ir žmonės linksmesni. O nerimas visada buvo: senoliai pergyveno karą, mus atominiu karu gąsdino.

europos pulsas350px

radarom350px 
 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.